Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1371-275/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-15
Bylos Nr.
2S-1371-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
UAB „Dahlgera“
Atsakovas
UAB „Laipstata“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-1371-275/09

Teisėjas Vaidas Pajeda Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 15 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Dahlgera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dahlgera“ ieškinį atsakovui UAB „Laipstata“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Dahlgera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Laipstata“ 8 309,59 Lt skolos, 5 411,09 Lt grąžintinos nuolaidos, 897,44 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, kadangi reikalavimo suma yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti, nebendradarbiauja, be to ieškovas nurodė, kad jam yra žinoma, kad atsakovas yra skolingas ir kitiems kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-07-24 nutartimi atmetė ieškovo UAB „Dahlgera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis (LApT 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 2-51/2008), t.y. taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne (LapT 2007-09-06 nutartis c.b. Nr. 2-532/2007; LApT CBS 2007-01-25 nutartis c.b. Nr. 2-81/2007). Taigi, sprendžiant šį klausimą gali būti nagrinėjama, ar reikalavimo suma yra didelė atsakovui, bet ne ieškovui. Taigi, vien aplinkybė, jog reikalavimo suma yra didelė ieškovui nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Be to reikalavimų dydis, nesant atsakovo veiksmų, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas. CPK 178 str. įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas, ieškovo teigimu, vengia bendradarbiauti, nenurodant jokių kitų motyvų ir jų nepagrindžiant įrodymais, nėra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Vien ta aplinkybė, jog skolininkas galimai turi kitų finansinių įsipareigojimų, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas ar netaikymas neįtakoja paties teismo sprendimo įvykdomumo. Faktas, kad atsakovas turi kitų kreditorinių įsipareigojimų, be kita ko, gali reikšti, jog atsakovas arba nepripažįsta skolų, arba tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolų, arba kitas aplinkybes. Teismas motyvavo, kad iš ieškovo pateiktos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Ieškovas UAB „Dahlgera“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-24 nutartį ir išsprendus klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Dahlgera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Laipstata“ patenkinti. Taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas vertina reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, tačiau atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Teismas skundžiamojoje nutartyje šios taisyklės nepritaikė vertindamas tarp ginčo šalių kilusius santykius. Visų pirma 14 618,12 Lt ieškinio suma yra pakankamai didelė tiek ieškovui, tiek atsakovui, lyginant su pastarojo kaip juridinio asmens įstatiniu kapitalu (10 000 Lt), taip pat turimais kitais finansiniais įsipareigojimais (LApT 2009-07-16 nutartis c.b. Nr. 2-763/2009). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas Nekilnojamojo turto registro duomenimis neturi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, ši aplinkybė taip pat turi esminės reikšmės taikant didelės ieškinio sumos prezumpciją (LApT 2009-07-16 nutartis c.b. Nr. 2-763/2009). Atsakovo vengimas atsiskaityti pusantrų metų, derybų keliu rasti taikų sprendimą, teikti duomenis apie savo galimybę ir ketinimus grąžinti skolą ar užtikrinti ieškovui skolos grąžinimą papildomai suponuoja pakankamai pagrįstą prielaidą, jog ieškinio reikalavimo suma yra pakankamai didelė atsakovo finansinių galimybių ir ūkinės veiklos vykdymo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymi, kad reikalavimo dydis, nesant atsakovo veiksmų, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ir lėšas, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas. Toks pirmosios instancijos teismo teiginys akivaizdžiai prieštarauja LApT 2009-07-16 nutartyje c.b. Nr. 2-763/2009 suformuotai teismų praktikai, jog taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitinkinti tuo, kad konkrečioje situacijoje grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės galimybė. Ši pirmosios instancijos teismo pozicija taip pat prieštarauja teismų praktikoje susiformavusiai didelės ieškinio reikalavimo sumos prezumpcijai (LApT 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/2008). Nei įstatymas, nei teismų praktika nereikalauja pateikti neginčijamų įrodymų, jog asmuo slepia savo turtą ir (ar) lėšas. Taip pat apeliantas pažymi ir tai, kad atsakovo neveikimas, vengimas bendradarbiauti ir bent jau ieškovo informavimas, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis atsakovas ketina grąžinti skolą, negali būti pagrindas pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje teigti, jog nėra atsakovo veiksmų, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas. Remiantis tokiu atsakovo neveikimu, vengimu, veiklos vykdymo vietos neatskleidimu, darytina išvada, kad šioje konkrečioje situacijoje esti galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar padarymo neįmanomu tikėtina grėsmė. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, pažymėdamas, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas galimai turi kitų finansinių įsipareigojimų, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas ar netaikymas nedaro įtakos paties teismo sprendimo įvykdomumui. Teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti (LApT 2009-07-16 nutartis c.b. Nr. 2-76312009). Ieškinyje minimos aplinkybės, jog atsakovas turi finansinių įsipareigojimų ir kitiems asmenims negali būti vertinamas atskirai nuo tarp šalių kilusio ginčo. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pažymima, jog sprendžiant, ar ieškinio reikalavimo suma yra didelė, yra vertinami ir lyginami kiti skolininko įsipareigojimai. Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu šios aplinkybės neįvertino kaip turinčios teisinės reikšmės. Ieškovo žiniomis yra pradėtos kelios bylos atsakovo atžvilgiu, kuriose atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai. Akivaizdu, kad turto, kuriuo galimas būtų skolos grąžinimo užtikrinimas neturėjimas bei finansiniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams gali įtakoti atsakovą imtis veiksmų, kuriais būtų apsunkintas skolų grąžinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu. Pagrindas imtis priemonių užtikrinti ieškinį – faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės, t.y. pasunkės ar taps nebeįmanomas sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, vykdymas. Tokie duomenys gali būti susiję su prievolės dydžiu ar pobūdžiu (sutartinė, deliktinė), skolininko asmeniu (jo turtine padėtimi, ūkine-komercine veikla). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto skundo motyvais, kad šiuo atveju vien dėl skolos sumos dydžio bei skolininko ūkinės-komercinės veiklos sutrikimų egzistavo teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo prielaidos, taigi ir pagrindas taikyti laikinus disponavimo turtu ar lėšomis apribojimus atsakovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad pareiškęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas gali, bet neprivalo surinkti ir pateikti įrodymus apie atsakovo nemokumą. Bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklė įtvirtinta CPK 178 str., paskirstant įrodinėjimo naštą taip pat reikia atsižvelgti į tai, kuriai iš judviejų paprasčiau įrodyti reikšmingas aplinkybes.

Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2009-09-01 nutartimi skolininkui UAB „Laipstata“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas įmonės administratorius – UAB „Valdsita“ (Šiaulių apygardos teismo c.b. Nr. B2-902-154/2009), o visas skolininko turtas areštuotas. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 16 str. nuostatomis, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, o visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui (Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d.); kreditorių reikalavimai, kurių prašymu buvo pritaikyti turto areštai, tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, visi disponavimo turtu apribojimai (turto areštas) panaikinami, kadangi bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja ir juo bei lėšomis disponuoja administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 3 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimas, išsprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės, susiklosčiusioje situacijoje neatitiktų specialiųjų materialinių teisės normų – Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, o apelianto turtiniai interesai yra apsaugoti tokia pačia dalimi, kaip ir kitų skolininko kreditorių interesai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėAlgirdas Auruškevičius