Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės,

dalyvaujant pareiškėjų V. R., R. R. įgaliotai atstovei bei pareiškėja E. R., jos atstovei advokatei Jelenai Koltakovai,

dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities viršininko administracijos atstovui Vladui Barodicai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų E. R., V. R., R. R. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Telšių apskrities viršininko administracijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į negrąžintą sklypą (duomenys neskelbtini) ir negrąžinto (duomenys neskelbtini) miško bei priteisimo iš atsakovo Telšių apskrities viršininko administracijos E. R., V. R., R. R. 15000 Lt neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjų V. R. ir R. R. įgaliota atstovė ir pareiškėja E. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad 1991 m. spalio 21 d. Mažeikių raj. Reivyčių apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo pateiktas V. R. prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini), žemės grąžinimą atidedant 6 metams. Mirus V. R. 1993 m. turto paveldėtojais pagal testamentą tapo V. R., V. R., E. R.. 1997 metais V. R. kreipėsi į Mažeikių žemėtvarką dėl žemės (miško) grąžinimo ir parašė savo vardu prašymą, kad (duomenys neskelbtini) žemės būtų perkelta į (duomenys neskelbtini). Mažeikių žemėtvarkos skyrius 1999 metais atsiuntė užpildytą prašymą, kuriame nurodoma, kad pasirašyti turi visi paveldėtojai dėl (duomenys neskelbtini) perkėlimo į (duomenys neskelbtini) V. R. išpirkta už čekius. Tais pačiais metais Telšių apskrities viršininko administracija patenkino (duomenys neskelbtini) žemės perkėlimą į (duomenys neskelbtini). 2000 metais Mažeikių žemėtvarkos skyrius pasiūlė dalį grąžintinos žemės (duomenys neskelbtini) perkelti į (duomenys neskelbtini). 2002 m. buvo patvirtinta nuosavybė į ganyklą (duomenys neskelbtini). E. R. 2003 m. lapkričio 6 d. Telšių apskrities viršininko administracijai ir Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl lygiaverčio sklypo suprojektavimo. Apie tai, kad yra praleistas paraiškos padavimo terminas dėl sklypo projektavimo, pareiškėjos nežinojo iki 2006 m. rugpjūčio 30 d. Telšių apskrities viršininko administracijai atsakius į pareiškėjos 2006 m. liepos 26 d. raštą, atsakovas tik tada nurodė, kad yra pasibaigęs prašymų priėmimo terminas. Atstovės teigimu, tik bylos eigoje Telšių apskrities viršininko administracija ir Mažeikių žemėtvarkos skyrius iš dalies išsprendė V. R. žemės grąžinimo klausimą. 2008 m. liepos 14 d. yra gautas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nuosavybės teisė V. R. į miško sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau neatkurta nuosavybė namų valdos sklypui (duomenys neskelbtini) pagal 2006 m. rugpjūčio 30 d. ribų paženklinimo abrisus ir miškus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų atstovė nurodė, kad grąžintino sklypo (duomenys neskelbtini) dalis išnuomota kitiems asmenims ir pretendentams nesuteikiama teisė susipažinti su Telšių apskrities viršininko administraciniu aktu dėl kelio servituto sklype (duomenys neskelbtini). Dėl to patiria pergyvenimų, stresą, nes nesilaikoma susitarimo, pažeidžiami Metodikos 20.4.2 p., 96 p., 96.2 p., 96.2.4. p. ir CK 4.114 str. nuostatos. Pretendentės negalėjo pradėti ūkininkauti, neteko tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenis, patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nes išgyvena nuolatinį stresą, nerimą ir tai atsiliepė pretendenčių sveikatai. Prašo patenkinti patikslinto skundo reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmą kartą į teismą pareiškėjos kreipėsi dėl pažeistų teisių atstatymo. Joms buvo atkurta nuosavybė į V. R. valdytos nuosavybės dalį: žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype taikytas 201 kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – (duomenys neskelbtini) ha; į miško sklypą – (duomenys neskelbtini) ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) bei į žemės sklypą – (duomenys neskelbtini) ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Atkurta nuosavybė patvirtinta Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. P1.Ž-1059 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Mažeikių rajono savivaldybės Reivyčių, Židikų ir Šerkšnėnų seniūnijose atkūrimo“ (3 t. b.l.52). Teismui pateiktu patikslintu skundu pareiškėjos prašo nutraukti atsakovo Telšių apskrities viršininko administracijos ir Mažeikių žemėtvarkos skyriaus neteisėtus veiksmus – vilkinimą, sprendžiant V. R. nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei į miško sklypą (duomenys neskelbtini) ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos savo reikalavimą dėl likusios nuosavybės atkūrimo prašo išspręsti iki 2009 m. birželio 1 d. (3 t. b.l.150-151) bei priteisti iš atsakovo 15000 Lt neturtinės žalos. Reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėjos grindžia tokiais motyvais: atsakovas nuo 1997 m. vilkina pretendentėms atkurti nuosavybę, dėl to jos patiria pastovius išgyvenimus, stresus, rūpestį, E. R. per tą laikotarpį buvo suteiktas invalidumas, nes labai pablogėjo sveikata ir tai neigiamai atsiliepė jos sveikatai.

Aprobuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. praktikoje, administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose apibrėžta, kad nagrinėjant skundus dėl apskričių viršininkų ar kitų kompetentingų institucijų vilkinimo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi būti nustatyta, ar yra visos įstatymo numatytos sąlygos, kuriomis esant gali būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t.y. nustatyti, ar yra pateikti ir parengti visi dokumentai, be kurių sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti priimtas.

Pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, kai kurių dokumentų, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parengimas priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančios institucijos kompetencijai. Taigi, nagrinėjant skundą dėl vilkinimo atkurti nuosavybės teises, būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių nepriimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t.y. ar sprendimas nepriimamas dėl to, kad pati institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vilkina jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą, ar dėl to, kad kita institucija neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kurių neatlikus negali būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti priimtas tik dėl to, kad kita institucija vilkina jos kompetencijai priskirtų veiksmų, būtinų atkuriant nuosavybės teises, atlikimą, atsakovu nurodyta piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėti įgaliota institucija negali būti pripažinta vilkinančia atkurti nuosavybės teises ir negali būti įpareigojama priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pareiškėjos nurodo, kad dėl Telšių apskrities viršininko administracijos ir Mažeikių žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė vilkinimu nuo 1997 m. iki 2008 m. grąžinti V. R. žemę, mišką, nesilaikė šių įstatymų nustatytos tvarkos:

Žemės įstatymo 23 str. 2 p., kuris nurodė, kad teisę naudotis valstybine žeme suteikia miestų (rajonų) valdybos.

Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintos ,,Žemės servitutų nustatymo įregistravimo ir panaikinimo tvarkos“ 6.3 p., kuris nurodo, kad apie sprendimų dėl žemės servitutų nustatymo priėmimo vietą ir laiką apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės savininkams ir valstybinės žemės naudotojams praneša prieš 10 d. registruotu laišku. Jeigu kviesti asmenys neatvyksta be svarbių priežasčių, apskrities valdytojas sprendimą dėl servitutų nustatymo priima jiems nedalyvaujant.

Žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-159 patvirtintos ,,Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos“ (toliau –Metodika) 10.4 ir 10.5 p., kurie nurodo žemėtvarkos projekto rengimo etapus, t.y. žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas bei žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje. Metodikos 20 p., 20.1. p. 20.4 p., 20.4.2 p., kurie, anot pareiškėjų, buvo pažeisti, nurodo, kad kadastro vietovėje žemėtvarkos projektą rengiantis autorius atlieka šiuos darbus: 20.1 p. žemėtvarkos projekte pažymi: <...>, toliau šis punktas yra detalizuotas, nors pareiškėjai konkrečiau nenurodo koks konkrečiai punktas buvo pažeistas; 20.4 p. nurodo, kad patikrina, ar prie visų patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia asmenų, kuriems suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašą, jame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį, bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo. Metodikos 20.4.2 p. nurodo, kad yra pakviečiama žemės ar miško savininkai, patikėtiniai ir pasiūlo jiems sudaryti tarpusavio sutartį dėl reikalingo kelio servituto nustatymo jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomuose žemės ar miško sklypuose; 40 p. nurodo, kad organizuojant kitos grupės pretendentų susirinkimą, į jį pakartotinai kviečiami ir tie asmenys, kurie kviesti neatvyko į aukštesnės grupės, kuriai jie priskirti, susirinkimą. Jiems žemės sklypai formuojami pirmiau negu kitiems šiame susirinkime dalyvaujantiems pretendentams. Šių asmenų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu atskirame žiniaraštyje, taip pat parengiamas ir atskiras žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas; 56 p. nurodo, kad pretendentai gauti žemę supažindinami su jų žemėje projektuojamais servitutais, kurie bus nustatomi apskrities viršininko sprendimu patvirtinus žemėtvarkos projektą; 60 p. nurodo, kai pretendentai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų derinimo su jais savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Žemėtvarkos skyrius ginčą nagrinėja kartu su žemėtvarkos projektą rengiančiu projekto autoriumi, dalyvaujant pretenziją pateikusiam pretendentui, kuris raštu pakviečiamas prieš 10 dienų iki ginčo nagrinėjimo, ir priima sprendimą, kuris įforminamas protokolu. Jeigu nustatoma, kad pretendentų pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja projekto autorių per 15 darbo dienų patikslinti žemėtvarkos projektą. Nustačius, kad žemės sklypai suprojektuoti vadovaujantis šioje metodikoje nurodytais žemės sklypų formavimo reikalavimais, priimamas sprendimas pritarti suprojektuotam žemės sklypų išdėstymui ir sklypų riboms. Pretendentams nesutinkant su žemėtvarkos skyriaus sprendimu, ginčą apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento (toliau – žemės tvarkymo departamentas) teikimu nagrinėja ir sprendimą priima apskrities viršininkas. Nustačius, kad rengiant žemėtvarkos projektą nebuvo pažeistos žemėtvarkos projekto rengimo procedūros (pretendento informavimas, žemės sklypų išdėstymo svarstymas atitinkamos grupės pretendentų susirinkime ir kt.), apskrities viršininko sprendime nurodomi jo priėmimo motyvai ir data, iki kurios nesutinkantis derinti žemės sklypo vietos pretendentas gali apsispręsti dėl žemės sklypo derinimo ir po kurios, jam nesutikus su suprojektuotu žemės sklypu, bus išbrauktas iš pretendentų gauti žemę šioje kadastro vietovėje sąrašo. Nustačius projektavimo procedūrų pažeidimus, projekto autorius įpareigojamas savo lėšomis projektą patikslinti; 88 p. nurodo, kad žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą organizuoja žemėtvarkos skyrius. Į svarstymą raštiškai kviečiami (ne vėliau kaip 10 dienų iki susirinkimo pradžios): <...>; 88.2. p. pretendentai, kurie žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu pateikė pasiūlymus, pastabas ar pretenzijas; 96 p. nurodo, kad įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo tekste turi būti nurodyta: <...>, 96.2 p. pavedimai (atskirais atvejais nurodant darbų atlikimo terminus): <...>, 96.2.4 p. parengti sprendimą dėl žemės naudojimo teisės nutraukimo asmenims, naudojusiems šią žemę pagal valstybinės žemės nuomos sutartis. Sprendime nurodomi terminai, nuo kada šią žemę pradeda naudoti naujasis žemės naudotojas, arba (kai žemė privatizuojama) žemės nuomos sutarties sudarymo su naujuoju žemės savininku sąlygos ir 112 p. nurodo, kad kai paženklinant žemės sklypus dalyvavę pretendentai ar kviestiniai asmenys pareiškia pretenzijas arba nesutinka su žemės sklypų ribomis, darbai dėl ginčijamų žemės sklypų ženklinimo nutraukiami, o projekto autorius teikia raštišką paaiškinimą žemėtvarkos skyriui. Toliau šių žemės sklypų ženklinimo darbai tęsiami tik dalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir žemėtvarkos skyriaus atstovui. Jeigu kviestiniai asmenys neatvyko nustatytu laiku, jų vėliau pareikštos pretenzijos dėl žemės sklypų ribų paženklinimo nepriimamos.

Žemės reformos įstatymo 1991 m. liepos 25 d., nurodo, kad Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje esantys žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami natūra ar perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei šį įstatymą, taip pat parduodami pagal šį įstatymą piliečiams žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytų ribų šia eilės tvarka: <...> perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos savininkai; <...>. Šio įstatymo 18 str. 3 p. nurodo, kad Jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.

Šioje byloje atsakovu yra nurodyta Telšių apskrities viršininko administracija. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija (toliau –Atkūrimo įstatymas). Institucijos, kurių kompetencijai priskirta nagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos XIV skirsnyje (toliau – Tvarka). Pagal šio skirsnio nuostatas sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priima apskrities viršininkas. Vadovaujantis nurodyta tvarka yra nurodyta prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarka. Tvarkos 103 punktas nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančius ir natūra grąžinamus žemę, mišką bei vandens telkinius, laikomasi šios tvarkos: rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose per mėnesį nuo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui; pagal byloje esančius dokumentus nustatytąja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte šis specialistas pažymi ir vietoje paženklina žemės, miško sklypą ar vandens telkinio ribas, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas apskrities viršininkui.

Apibendrinant aukščiau nurodytos tvarkos nuostatas, konstatuotina, kad apskrities viršininkas negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kol kitos institucijos nepateikia reikiamų dokumentų. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Taigi, vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 6 mėnesių terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuojamas nuo to momento, kai bus parengti visi dokumentai, kurie pagal įstatymą yra būtini tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui mirus, jo įpėdiniai keitė mirusiojo valią ir nepageidavo, kad žemė būtų grąžinta natūra buvusioje vietoje (I t., b.l. 17, 27, 29; II t. b.l. 10, 18, 19). Taip pat ilgą laiką su institucijomis vyko susirašinėjimai, nes pareiškėjai taip pat įrodinėjo, jog V. R. turėjęs (duomenys neskelbtini) ha ganyklų, (duomenys neskelbtini) ha pievų ir ganyklų, tačiau jokių duomenų, kad tai buvo bendros ganyklos, nebuvo nurodyta jokiuose archyviniuose dokumentuose, todėl žemių ribos tikslinamos liudytojų pagalba (I t., b.l. 33, 36). Dėl ilgo susirašinėjimo ir nuosavybės įrodinėjimo 2003 m. gegužės 5 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 994 buvo pakeista 2001 m. gegužės 21 d. išvada Nr. 2960 (I t., b.l. 38). Taip pat byloje esą įrodymai, kad 2004-2005 m. nebuvo parengtas Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, nes vienas matininkas mirė, jį pakeitė kitas, kuris 2004 m. atsisakė darbo. Projektas buvo papildytas ir patvirtintas tik 2006 m. (II t. b.l. 58). Iš tokių duomenų matyti, kad Telšių apskrities viršininkas neturėdamas visų reikiamų dokumentų negalėjo laiku atkurti nuosavybės, todėl negalima teigti, jog atsakovas vilkino veiksmus.

Pagal LR CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjos siekia neturtinės žalos atlyginimo, todėl jos privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau tokių įrodymų teismui pareiškėjos nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos teismui nepateikė įrodymų, jog joms dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo buvo padaryta moralinė žala, o šiuo, kaip ir kitais deliktinės atsakomybės atvejais, būtina žalos atlyginimo sąlyga yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 straipsnio 1 dalis), jų skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pagal Civilinio Kodekso 485 straipsnį žalos atlyginimas siejamas su visumos aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atlyginti turtinę (materialinę) žalą, nustatymu. Tokios aplinkybės, pagal šio straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje nurodytus CK 483 bei 484 straipsnius, yra: 1) institucijų bei jų pareigūnų veiksmų ar neveikimo neteisėtumas; 2) tiesioginis priežastinis ryšis tarp tokių veiksmų ar neveikimo ir žalos atsiradimo; 3) šių institucijų (pareigūnų) kaltė dėl nurodytos žalos atsiradimo. Pagal bendruosius materialinės žalos atlyginimo pagrindus, nenustačius nors vienos iš nurodytų aplinkybių, žalos atlyginimas nėra galimas. Nuo 2001m. liepos 1d. (įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui) valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šią Civilinio kodekso normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlyginti žalą sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika- jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad atsakovo arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjų nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant atsakovo (jo pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios atsakovo veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Atsakovo veikos neteisėtumą pareiškėjos grindžia bendrojo pobūdžio teiginiais, o ne konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais (arba galinčiais patvirtinti), kad jų atžvilgiu buvo padaryti nurodyti pažeidimai. Taip pat pareiškėjos nenurodė, kuo pasireiškė atsakovo (jo pareigūnų) kaltė kiekvieno iš tariamai padarytų pažeidimų atveju. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja jau atskiras, t.y 6.250 str., kurio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 str. 1 d. nustato, kad viešojo administravimo institucija privalo atlyginti asmeniui už savo neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu) padarytą žalą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, be turtinės žalos, šiais atvejais atlyginama ir moralinė žala. Naujojo CK 6.250 str. 1d. neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Taigi, viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). Įvertinęs pareiškėjų pateiktus argumentus, teismas juos atmeta, kaip nepagrįstus, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovo veiksmuose kaltė nenustatyta, ilgas susirašinėjimas su pareiškėjais bei žemėtvarkos skyriais nesuteikia teisės pripažinti vilkinimą.

Pareiškėjos nurodo, jog dėl Telšių apskrities viršininko administracijos kaltų veiksmų patyrė išgyvenimų, sukrėtimą, stresą bei E. R. suteiktas invalidumas, bet tai niekuo neparemti tvirtinimai, nes neleidžia teigti, kad jie kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Sukrėtimas, stresas – abstraktūs faktiniais duomenimis nepatvirtinti teiginiai. Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, visiškai paneigiama teisė į neturtinės žalos atlyginimą.

Įvertinus nustatytas nagrinėjamosios bylos aplinkybes, ir dėl to, kad atsakovas pripažįsta, jog pareiškėjos turi teisę į joms priklausančią nuosavybę, teismas pareiškėjų skundą bei patikslintą skundą tenkina iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad ne tik nuo atsakovo valios priklauso likusios nuosavybės atkūrimas, bet ir nuo kitų institucijų veiksmų, teismas vadovaudamasis protingumo principu įpareigoja atsakovą atkurti į buvusio savininko V. R. likusią nuosavybę – į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei į mišką (duomenys neskelbtini), nenustatant tikslaus termino, o reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjų E. R., V. R. bei R. R. skundo bei patikslinto skundo reikalavimą patenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą Telšių apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei į mišką (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų skundo bei patikslinto skundo reikalavimą dėl 15000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Telšių apskrities viršininko administracijos atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.