- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-780-538/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01236-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- UAB „Alduvė“
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Ona Kapliauskaitė
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-780-538/2011
2011 m. lapkričio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui A. J., ieškovo atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, atsakovės atstovams V. L., advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Alduvė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei UAB „Alduvė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Alduvė“ priešieškinį ieškovui A. J. dėl 2007-03-15 sutarties tarp UAB „Alduvė“ ir A. J. pripažinimo nesudaryta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 11200 Lt skolos, 3697,60 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakove 2007-03-15 pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuo 2007-04-02 perdavė UAB „Alduvė“ laikinai valdyti ir naudoti administracinei-komercinei veiklai nuomos pagrindais 59,09 m² bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo mokėti už nuomą po 400 Lt kas mėnesį, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė ir ieškovui nuo 2007-04-02 iki 2009-08-02 susidarė 11200 Lt skola. Pagal nuomos sutarties 5.2 punktą, laiku neatsiskaičiusi, atsakovė privalo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovas apskaičiavo, jog atsakovė skolinga 3697,60 Lt delspinigių. Iš viso ieškovui atsakovė skolinga 14897,60 Lt. Taip pat nurodė, kad šalys aptarė visas nuomos sutarties sąlygas ir atsakovės UAB „Alduvė“ direktorius V. L. savo ranka užpildė ir pasirašė 2007-03-15 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tuo patvirtindamas savo sutikimą dėl sutarties sąlygų. Be to, šiuo metu UAB „Alduvė“ naudojasi nuomojamomis patalpomis, todėl turi mokėti mokesčius už nuomą.
Atsakovė UAB „Alduvė“ priešieškiniu prašė pripažinti 2007-03-15 sutartį, kurios šalys yra UAB „Alduvė“ ir A. J., panaudos sutartimi. Nurodė, jog šalys iki galo nesusitarė dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo, tarp šalių kilo ginčas dėl naudojamų patalpų ploto, patalpos liko atsakovei neperduotos, todėl tarp šalių tęsėsi anksčiau susiklostę panaudos santykiai. Nurodė, jog nemokėjo nuomos mokesčių, kadangi nuomos sutartis nebuvo sudaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-12-23 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Alduvė“ 11200 Lt skolą, 3697,60 Lt delspinigių, iš viso 14897,60 Lt įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14897,60 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2009-08-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 1810 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. J.. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Alduvė“ 18,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartis buvo sudaryta, remdamasis tuo, kad šalys siuntė viena kitai nuomos sutarties projektus, atsakovės direktorius savo ranka įrašė įmonės duomenis ir sutartį pasirašė. Pagal 2001-11-30 panaudos sutartį ieškovas buvo sudaręs patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kuris iš esmės nesikeitė sudarant nuomos sutartį, o tai, kad nėra atsakovės antspaudo ant sutarties, nedaro nuomos sutarties negaliojančia.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Alduvė“ prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. J. ieškinį atmesti, atsakovės UAB „Alduvė“ priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei neteisingai nusprendė, kad tarp šalių yra susiklostę nuomos santykiai. Parengtas sutarties variantas yra tik projektas ir administracijos vadovas, be bendrovės valdymo organų sprendimo negalėjo pasirašyti nuomos sutarties. Be to, sutartis yra pasirašyta tik 2 lape ir be bendrovės antspaudo. Atsakovė nurodo, kad nėra skolinga ieškovei, nes šalys iki galo nesusitarė dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo, tarp šalių kilo ginčas dėl naudojamų patalpų ploto, patalpos taip ir liko atsakovei neperduotos, todėl tarp šalių tęsėsi anksčiau susiklostę panaudos santykiai. Taip pat prie nuomos sutarties nėra pridėtas patalpų priėmimo–perdavimo aktas, kuris, kaip numato šios sutarties 6.4. punktas, yra neatskiriama šios sutarties dalis. Be to, turėjo būti pateiktas ir nuomojamų patalpų planas, tačiau šis planas nėra ieškovo pateiktas, todėl šių įrodymų nebuvimas paneigia ieškovo teiginius, kad nuomojamos patalpos buvo perduotos atsakovei. Ieškovas teigia, kad atsakovei siuntė pranešimus dėl atsiskaitymo už nuomą, tačiau šie pranešimai yra datuoti 2007-02-01 ir 2007-02-20, o sutartis, pagal kurią teismas priteisė nuompinigius, yra 2007-03-15. Taip pat pačioje sutartyje buvo nurodytos jos terminas – iki 2007-12-31, ir sutartis numatė, kad šalims neprieštaraujant sutarties terminas galėjo būti pratęstas dar metams laiko, tačiau byloje nepateikta šalių papildomo susitarimo dėl sutarties pratęsimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2007-03-15 pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas A. J., kaip patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtis, nuo 2007-04-02 perduoda laikinai valdyti ir naudotis nuomos pagrindais 59,09 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o nuomininkas perima patalpas ir įsipareigoja nuo 2007-04-02 mokėti nuompinigius (civilinės bylos Nr. L2-1913-586/2009 b.l. 5-7). Ieškovui A. J. pagal 2000-10-20 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. R5-14508 priklauso 1/3 dalis patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–8). Iš 2006-12-27 pranešimo nustatyta, jog ieškovas pranešė UAB „Alduvė“ direktoriui V. L., akcininkui V. T., akcininkei K. K. dėl 2001-11-30 panaudos sutarties nepratęsimo ir pasiūlė sudaryti nuomos sutartį (b. l. 16). UAB „Alduvė“ 2007-02-08 raštu ieškovą informavo, jog panaudos sutartį nutraukti galima įspėjus prieš tris mėnesius, o dėl nuomos sutarties sudarymo neprieštarauja, tačiau prašo pateikti patalpų planą (b. l. 21). Iš 2001-11-30 panaudos sutarties nustatyta, jog UAB „Alduvė“ susitarė dėl negyvenamųjų patalpų neatlygintino naudojimosi su trimis patalpų bendraturčiais, nurodant, jog kiekvienas panaudos davėjas disponuoja savo dalimi atskirai ir prie sutarties sudarytas patalpų perdavimo - priėmimo aktas (b. l. 35–36). Ieškovas A. J. 2007-02-01 ir 2007-02-20 išsiuntė UAB „Alduvė“ raginimą, kuriuo paragino atsiųsti nuomos sutartį ir pervesti į nurodytą sąskaitą pinigines lėšas už patalpų nuomą (b. l. 40–41). Iš 2009-11-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 95 nustatyta, jog visose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo UAB „Alduvė“ (b. l. 49-52). Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija nuomos sutarties sudarymą ir teigia, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta ir ji neprivalo mokėti nuompinigių. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais.
CK 6.642 str. 1 d. numatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš 3 mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Byloje nustatyta, kad 2001-11-30 panaudos sutartimi UAB „Alduvė“ susitarė dėl negyvenamųjų patalpų neatlygintinio naudojimosi su trimis patalpų bendraturčiais, nurodant, jog kiekvienas panaudos davėjas disponuoja savo dalimi atskirai ir prie sutarties sudarytas patalpų perdavimo - priėmimo aktas. Sutartis buvo sudaryta neterminuotai. Remiantis 2006-12-27 pranešimu nustatyta, jog ieškovas pranešė UAB „Alduvė“ direktoriui V. L., akcininkui V. T., akcininkei K. K. dėl 2001-11-30 panaudos sutarties nepratęsimo ir pasiūlė sudaryti nuomos sutartį. Tai reiškia, kad panaudos sutarties galiojimas pasibaigė 2007-03-28, todėl atmestinas apeliantės teiginys, kad tarp šalių toliau klostėsi panaudos santykiai (CPK 185 str.). Tarp šalių 2007-03-15 buvo sudaryta tarp šalių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, galiojanti nuo 2007-04-02.
Šioje byloje atsakovė UAB „Alduvė“ pareikšdama priešieškinį dėl 2007-03-15 nuomos sutarties pripažinimo nesudaryta nurodo, kad atsakovės direktorius V. L. nėra sudaręs jokios sutarties, tai buvęs tik sutarties projektas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė ketino sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, vyko derybos dėl sutarties pasirašymo ir galiausiai sutartis buvo pasirašyta 2007-03-15. Apeliantė teigia, kad teismui pateiktas sutarties variantas tėra projektas, kuris turėjo būti svarstomas 2007-03-17 visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau konstatuotina, kad tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams – sutartyje nėra nurodyta, kad tai būtų projektas; sutartį juridinio asmens vardu sudarė Juridinių asmenų registre nurodytas bendrovės vadovas ir byloje nėra duomenų, kad jis neturėjo teisės tokios sutarties pasirašyti. Apeliantė nurodo, kad nuomos sutartyje nėra bendrovės antspaudo, kuris bendrovės 2003-10-21 įsakymu Nr.Gi-4 privalomas. Pažymėtina, kad sandorių sudarymą reglamentuojančios teisės normos nenumato antspaudo, kaip privalomos rašytinės sandorio formos reikalavimo ir tokio reikalavimo nesilaikymo teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai, jog nėra atsakovės spaudo ant sutarties, nedaro sutarties negaliojančia.
Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad tarp šalių kilo ginčas dėl naudojamų patalpų ploto ir kad patalpos jai neperduotos. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teise priklausanti 1/3 dalis iš 177,27 m² bendro ploto patalpų, kuri sudaro 59,09 m², ši patalpų dalis atsakovei perduota 2001-12-01 patalpų perdavimo–priėmimo aktu, nutraukus tarp šalių panaudos sutartį, atsakovė neperdavė ieškovui patalpų, tai reiškia, kad pasirašant 2007-03-15 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovui nuosavybės teise priklausanti 1/3 negyvenamų patalpų dalis jau buvo perduota, todėl jų perduoti atskirai nebereikėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo nuomojamos patalpos buvo perduotos tinkamai (CPK 178 str., 185 str.). Be to, nuomojamas objektas buvo identifikuotas ir 2007-03-15 sutartyje aiškiai apibrėžtas nuomos sutarties dalykas ir požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, taip pat nustatyta, kad visomis patalpomis apeliantė naudojosi pagal paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tai, kad nėra naujo patalpų perdavimo akto, nedaro sutarties negaliojančia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos CK 6.154 str. 1 d., CK 6.477 str.).
Apeliantė taip pat nurodo, kad nuomos sutartis neįregistruota viešajame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai nekeliami tretiesiems asmenims, o CK 1. 75 str. 1 d. nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas šalių susitarimu. 2007-03-15 negyvenamų patalpų nuomos sutarties 6.1 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos.
Apeliantė taip pat teigia, kad sutartyje buvo nurodytas jos galiojimo terminas – iki 2007-12-31 ir jis nebuvo šalių raštu pratęstas. Sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad patalpos išnuomojamos laikotarpiui iki 2007-12-31. Jeigu nė viena iš šalių prieš savaitę iki sutarties termino pasibaigimo raštu nepareiškia kitai šaliai, kad sutartį norės nutraukti, ji automatiškai pratęsiama dar vienerius metus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar atsakovė būtų pateikusi prašymą nutraukti sutartį raštu. Be to, pažymėtina, kad CK 6.481 straipsnyje nurodyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Iš byloje esančio 2009-11-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra veikianti parduotuvė bei šiose patalpose veiklą vykdo UAB „Alduvė“. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atsakovė, pasibaigus nuomos sutartyje nustatytam terminui, jai nuomos pagrindu suteiktomis patalpomis toliau naudojosi daugiau kaip dešimt dienų ir naudojasi iki šiol, duomenų apie tai, jog ieškovas būtų tam prieštaravęs, nėra, todėl laikytina, jog tarp šalių sudaryta nuomos sutartis suėjus terminui nesibaigė, t. y. tapo neteminuota (LR CK 6.481 str., 6.496 str.), ir abiem šalims liko galioti 2007-03-15 sutartimi nustatyti įpareigojimai. Dėl to atmestinas apeliantės nurodymas, kad minėtos nekilnojamojo turto nuomos sutarties galiojimas pasibaigė 2007-12-31 (CPK 178 str., 185 str.).
LR CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Remdamasi byloje pateiktais įrodymais bei išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad remdamasis pateikta rašytine negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ir kitais įrodymais ieškovas A. J. įrodė, kad 2007-03-15 buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria numatyta 400 Lt/mėn. patalpų nuomos kaina, o apeliantei leistinais ir pakankamais įrodymais neįrodžius priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Alduvė“ skolą ir delspinigius už nuomos mokestį pagal 2007-03-15 patalpų nuomos sutartį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.