Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-22 · Administracinė byla Nr. I-7803-629/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
I-7803-629/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02282-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Milda Vainienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7803-629/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02282-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo, pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (10.1)3-130127, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3088 ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai 8 123,93 Lt pensijos, neišmokėtos dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. taikymo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja nurodė, kad ginčo laikotarpiu jos senatvės pensija buvo mažinama du kartus – vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. bei 8 str. nuostatomis. Paaiškino, jog siekdama susigrąžinti dėl neteisėto pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 8 str. susidariusią pensijos dalį kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių, tačiau šis pareiškėjos prašymo netenkino. Apskundus pastarąjį sprendimą VSDFV, pastaroji taip pat nurodė, jog nėra pagrindo išmokėti neteisėtai neišmokėtos pensijos nepriemoką. Pareiškėjos nuomone, VSDFV nepagrįstai atsisakė išmokėti jai pensijos nepriemoką, todėl skundžiami sprendimai turi būti panaikinti, o neišmokėta pensijos dalis išmokėta.

Atsiliepimas

Atsakovė VSDFV atsiliepime (b. l. 19–20) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, mokėdamas pareiškėjai sumažintą pensiją, vadovavosi tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, taigi senatvės pensija pareiškėjai mažinta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo VSDFV teritorinį skyrių įpareigoti grąžinti pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 11–14) prašė pareiškėjos skundą atmesti, o jei skundas būtų tenkintas, prašė mokėtiną sumą priteisti dalimis.

Paaiškino, kad mokėdamas pareiškėjai sumažintą pensiją, vadovavosi tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, buvo paskelbtas tik 2012 m. rugsėjo 21 d., kai minėta nuostata pareiškėjai nebebuvo taikoma, todėl pensijos mažinimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdyje pareiškėja, atsakovų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 29, 31).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. senatvės pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. nuostatas (b. l. 12–13).

Pareiškėja 2013 m. spalio 10 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama išmokėti nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią dėl to, kad pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų. VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (10.1)3-130127 pateikė pareiškėjai paaiškinimus, taip pat nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 3–4).

Nesutikdama su minėtu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, pareiškėja pastarąjį apskundė VSDFV bei prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jai neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 21–22). VSDFV, išnagrinėjusi pastarąjį privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3088 pareiškėjos skundo netenkino, nurodydama, kad Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik į ateitį, todėl pareiškėjos prašymo išmokėti jai sumažintos pensijos dalį nėra pagrindo tenkinti ir panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, (b. l. 23–24).

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Taigi pripažintina, jog nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai buvo mokama mažesnė senatvės pensija dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 str. 1 d., taikymo. Pažymėtina, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 str. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1821 redakcija) 1 d. 1 p., šio įstatymo taikymas senatvės pensijoms buvo numatytas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 8 str. 2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195 buvo pripažintas netekusiu galios, taigi nagrinėjamam ginčui aktualios teisės normos buvo pašalintos iš Lietuvos teisės sistemos, tačiau tai pareiškėjos teisių pažeidimo pasekmių nepašalina.

Konstitucijos 30 str. 1 d. garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą; iš šio konstitucinio imperatyvo kyla teismo pareiga asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Iš Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d. kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja pareiškėjos teisę reikalauti teisme pašalinti jos teisių pažeidimą, nulemtą Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo taikymo, perskaičiuojant ir išmokant jai paskirtą senatvės pensiją. Pažeistas pareiškėjos teises teismas privalo ginti, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 str. nuostatos, garantuojančios asmens teisę į pensinį aprūpinimą, taip pat iš Konstitucijos 23 str. kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, o pati asmens teisė į teisminę gynybą būtų fiktyvi – asmuo, laikydamasis įstatymais nustatytų reikalavimų kreipęsis į teismą dėl iš Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai šių savo teisių apginti negalėtų. Tai lemtų, kad teisinis reguliavimas, Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas, kas nesuderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d., draudžiančiais teismui (teisėjui) taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Nors atsakovai VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyrius savo poziciją grindė taip pat ir argumentais, kad Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia yra nukreipiama tik į ateitį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijos 110 str. yra nustatyta jos 107 str. 1 d. įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 str. 1 d. įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 str. 1 d. įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 str. 1 d. įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 d. įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas).

Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjai laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos ir terminų pareiškus reikalavimą teisme apginti Konstitucijos 52 str. garantuojamą teisę į pensiją, pažeistą taikant Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą, taip pat įvertinus nagrinėjamu atveju pažeistų asmens teisių pobūdį bei jų reikšmę, siekiant, be kita ko, užtikrinti socialinį teisingumą bei asmens pasitikėjimą teise, teismas privalo pažeistas pareiškėjos teises ginti realiai ir veiksmingai. Taigi pareiškėjai turi būti priteista visa pensijos nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo buvo neišmokėta iš viso 8 123,93 Lt senatvės pensijos, todėl minėta suma priteistina iš VSDFV Vilniaus skyriaus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo šios sumos išmokėjimą priteisti dalimis, kadangi atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių tokio išdėstymo būtinybę.

Nagrinėjamos bylos kontekste iš tiesų reikia pripažinti, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, VSDFV, priimdama skundžiamą 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, taigi yra pagrindas panaikinti VSDFV 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3088, kuriame nurodydama, kad Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik į ateitį, todėl pareiškėjos prašymo išmokėti jai sumažintos pensijos dalį nėra pagrindo tenkinti, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.).

Be to, VSDFV nepagrįstai nepanaikino VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str., tiek Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Taigi pareiškėja, siekdama inicijuoti ginčą dėl neteisėtų ir nepagrįstų VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų, perskaičiuojant senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir jas išmokant, tam tikru aspektu veikė netinkamai, skundą iš pradžių paduodama ne įgaliotam ginčą nagrinėti subjektui – VSDFV, o teritoriniam skyriui, su kurio veiksmais nesutinka. Pareiškėja iš pradžių dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo kreipdamasi į VSDFV Vilniaus skyrių iš esmės inicijavo ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri priskirtina VSDFV kompetencijai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 32 p. Taigi pareiškėjos prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo gavęs VSDFV Vilniaus skyrius, turėjo prašymą perduoti VSDFV, tačiau nagrinėjimu pats iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl savo paties veiksmų, nors tokių įgaliojimų neturėjo. Taigi darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. (10.1)3-130127 taip pat naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos G. D. skundą visiškai.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (10.1)3-130127 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3088.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai G. D. 8 123,93 Lt (2 352,85 Eur) (aštuonis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt tris litus ir devyniasdešimt tris centus (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) senatvės pensijos, neišmokėtos laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėVioleta PetkevičienėDonatas Vansevičius