- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- eI2-5548-764/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos leidiniai“, uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos leidiniai“ atstovams R. B. ir V. T.,
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B. (A. B.),
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos“ leidiniai (toliau – Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1) panaikinti 2024 m. lapkričio 5 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI, Inspekcija) nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38898 (toliau – Nutarimas) savarankišku pagrindu – pasibaigus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu – 60 straipsnio 7 dalyje) nustatytam baudos skyrimo terminui (ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos) – ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylą nutraukti;
2) panaikinti Nutarimą ir kitais skunde nurodytais pagrindais, įskaitant tai, kad nėra pažeidimo požymių ir pareiškėja nepadarė inkriminuoto pažeidimo, ir Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą nutraukti;
3) pareiškėjos naudai iš VDI priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad VDI 2024 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo:
1) pripažino atsakomybėn patrauktą asmenį UAB „Respublikos“ leidiniai padariusia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija iki 2024 m. birželio 30 d.) numatytą pažeidimą;
2) skyrė 11 292,00 Eur baudą (po sankcijoje numatytos baudos vidurkį, t. y. 1 882,00 Eur už kiekvieną iš šešių asmenų);
3) įpareigojo pareiškėją, jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, sudaryti rašytines darbo sutartis su nelegaliai dirbusiais asmenimis ir pranešti „Sodrai“, kad darbo sutartys sudarytos ir darbuotojai priimti į darbą;
4) įpareigojo sumokėti nelegaliai dirbusiems asmenims sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas.
Nurodo, kad visas VDI tyrimas (toliau – Tyrimas) buvo atliktas ir byla išnagrinėta bei esminiai jų dokumentai (2024 m. gegužės 22 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1553-0238 (toliau – Aktas), 2024 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1553-0070 (toliau – Protokolas) ir Nutarimas) surašyti (priimti) šiurkščiai pažeidžiant VDI ir jos tarnautojų (inspektorių) veiklą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, įskaitant teisingumo, objektyvumo ir nešališkumo principus, netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus, o neparankius įrodymus tiesiog ignoruojant, neteisingai aiškinant bei taikant aktualias teisės normas ir nukrypstant nuo aktualiais klausimais suformuotos teisės praktikos. Be to, Tyrimas buvo atliktas, o Aktas surašytas pagal negaliojantį Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. EV-107.
Teigia, jog atliekant Tyrimą ir surašant Aktą bei Protokolą bent jau teisingumo, objektyvumo ir nešališkumo principai buvo šiurkščiai pažeisti. Iš Tyrimo medžiagos yra matyti, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas R. R. 2023 m. gruodžio 19 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 2784 pavedė Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiesiems inspektoriams J. V. (kaip grupės vadovui), N. J. ir D. P. atlikti neplaninį pareiškėjos patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais. Tyrimą atliko ir Aktą pasirašė Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai J. V., N. J. ir D. P.. Aktą ir Protokolą surašė vyriausiasis darbo inspektorius N. J.. Tačiau tiek Inspekcija, atstovaujama kanclerio Š. O., tiek ir Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas R. R. bei vyriausieji inspektoriai J. V., N. J. ir D. P. 2024 m. kovo 28 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai pateikė skundus prieš pareiškėją ir jos akcininką – tuometinį vyriausiąjį redaktorių, o dabar direktorių V. T. – bei žurnalistą V. M. dėl, jų teigimu, pažeistos Inspekcijos dalykinės reputacijos ir kitų pareiškėjų garbės bei orumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Inspekcija, tiek kiti skundo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai pareiškėjai, atsakydami į 2024 m. kovo 28 d. skundų 7 punktą apie galimybę užbaigti tyrimą taikiu susitarimu, nurodė atsakymą „Ne“. Tai, kas nurodyta, vienareikšmiai ir nenuginčijamai patvirtina konfliktą ir ginčą tarp Inspekcijos bei Tyrimą atlikusių asmenų. Šis konfliktas ir ginčas egzistavo Tyrimo metu bei Akto ir Protokolo surašymo ir pasirašymo metu. Aktą ir Protokolą surašė bei pasirašė Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas ir jo pavedimu su pareiškėja susijusiais klausimais veikę vyresnieji darbo inspektoriai. Šios aplinkybės parodo ir įrodo akivaizdų Inspekcijos ar bent jau fizinių asmenų, dalyvavusių atliekant Tyrimą, surašant bei pasirašant Aktą ir Protokolą, viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Tai kelia svarias ir pagrįstas abejones dėl Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo R. R. bei vyriausiųjų inspektorių J. V., N. J. ir D. P. teisingumo, objektyvumo ir nešališkumo. Tačiau, nepaisant to, kas išdėstyta, po Tyrimo, kurio metu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo pateikti 2024 m. kovo 28 d. skundai, nei asmenų nusišalinimas, nei nušalinimas byloje neįvyko (net ir pareiškėjai dėl to Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikus 2024 m. birželio 21 d. skundą). Tokiu būdu tiesiogiai konfliktuojantys Inspekcijos tarnautojai (inspektoriai) neteisėtai atlikto neteisingą, neobjektyvų ir šališką tyrimą bei nepagrįstai ir neteisėtai surašė neteisingus, neobjektyvius ir šališkus Aktą bei Protokolą.
Bylą toliau nagrinėjo Inspekcijos patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius A. B. (A. B.), kuris, kaip skyriaus vedėjas, taip pat pasirašė Protokolo surašymo pagrindu esantį Aktą. Tas pats bylą nagrinėjęs skyriaus vedėjas A. B. ne tik dalyvavo byloje kaip pareigūnas, pasirašydamas Aktą, bet ir pačiame pirmame posėdyje, vykusiame 2024 m. liepos 3 d., išreiškė savo išankstinę poziciją dėl bylos eigos ir baigties, duodamas suprasti, kad viskas čia jau aišku ir visi įrodymai surinkti. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 576 straipsniu ir mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimas) taikomomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis dėl nušalinimo tvarkos ir pagrindų, 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiam skyriaus vedėjui A. B.. Faktiniai ir teisiniai nušalinimo pagrindai: skyriaus vedėjo A. B. ankstesnis dalyvavimas procese, ypač pasirašant Aktą, kuris buvo pagrindas Protokolui surašyti. Šiame Akte, dar prieš išnagrinėjant bylas, buvo konstatuoti pažeidimai, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl skyriaus vedėjo objektyvumo ir nešališkumo. Abejonės dar labiau sustiprėjo po 2024 m. liepos 3 d. posėdžio, per kurį išsakyti teiginiai ir atlikti veiksmai parodė, kad skyriaus vedėjui dar neišnagrinėjus bylos viskas buvo aišku ir buvo surinkti visi įrodymai (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis, ANK 576 straipsnis ir Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalies 1 punktas). Tačiau, nepaisant to, kas išdėstyta, A. B. nenusišalino ir jo niekas nenušalino. Todėl visiškai nekeista, kad Nutarimą A. B. priėmė tokį patį, kaip ir jo pasirašytas Aktas. Dėl šių priežasčių Tyrimas negali būti laikomas atliktu teisingai, objektyviai ir nešališkai, o Nutarimas – priimtu teisingai, objektyviai ir nešališkai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Akto viršuje dešinėje pusėje yra nurodyta, kad jis surašytas VDI-NDA-22 formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. EV-107. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. EV-13 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamento 10 punkte nustatyta, kad „Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymai, išskyrus skirtus VDI vidinei veiklai reglamentuoti, skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“. Akivaizdu, kad Tyrimas ir Aktas nėra tik vidinė Inspekcijos veikla, o yra nukreipti ir į išorę. Inspekcijos tyrimai ir aktai tiesiogiai ir betarpiškai susiję su asmenimis, kurių atžvilgiu yra atliekami tyrimai ir surašomi aktai, kurių pagrindu vėliau surašomi protokolai ir priimami nutarimai dėl atsakomybės taikymo. Natūralu, kad visi tokie asmenys turi teisę žinoti ir suprasti, pagal ką ir kaip veikia Inspekcija, vertinti, ar tai atliekama pagrįstai ir teisėtai, o pažeidimų atvejais – ginti savo teises ir interesus. Pareiškėjai nepavyko rasti duomenų ir informacijos apie tai, kad 2022 m. kovo 29 d. vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas Nr. EV-107, pagal kurį buvo atliktas Tyrimas ir surašytas Aktas, būtų buvęs paskelbtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjai apskritai nepavyko rasti šio įsakymo viešai prieinamuose šaltiniuose ir susipažinti su juo, todėl jis yra išreikalautinas iš Inspekcijos. Susipažinus su įsakymo turiniu bus galima galutinai nustatyti, kokiai veiklai reglamentuoti jis yra skirtas – tik vidinei ar platesnei. Tai reiškia, kad, nenustačius priešingai, yra pagrindas laikyti minėtą įsakymą negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstai manytina, kad pagal negaliojantį vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymą atliktas Tyrimas, surašytas Aktas ir vėliau priimti Protokolas bei Nutarimas negali būti laikomi pagrįstais, teisėtais ir sukeliančiais kokias nors faktines ir (ar) teisines pasekmes. Paaiškina, jog Nutarimo 12 puslapio 2.2 papunktyje ir jo papunkčiuose yra nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 19 d. Inspekcijos pareigūnai (tarnautojai) nepagrįstai ir neteisėtai pateko į svetimas patalpas ir jose rinko įrodymus. Nutarimo 15 puslapio 3 punkte ir jo papunkčiuose yra nurodyta, kad analogiškus nepagrįstus ir neteisėtus veiksmus Inspekcijos pareigūnai (tarnautojai) pakartojo 2024 m. sausio 20 d. Pareiškėjos nuomone, nepagrįstas ir neteisėtas Inspekcijos pareigūnų (tarnautojų) patekimas į svetimas patalpas galimai reiškia ne tik elementarų įgaliojimų viršijimą, bet taip pat galimai turi ir nusikalstamų veikų požymių.
Pareiškėja pažymi, kad Nutarime yra nurodyta, kad ji savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 bei 2 dalių ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (toliau cituojamos aktualiu laikotarpiu galiojusios teisės aktų normų redakcijos). Šioje byloje nagrinėjama situacija yra specifinė ir ypatinga tuo, kad pareiškėja laiku sudarė sutartis su visais šešiais Nutarime nurodytais asmenimis, veikiančiais pagal individualios veiklos pažymas ir mokančiais visus reikalingus mokesčius valstybei. Šios sutartys buvo ne darbo, o civilinės – dėl atlygintinų leidinių platinimo paslaugų teikimo. Tai reiškia, kad, jeigu aptariamu atveju ir buvo padaryti pažeidimai neteisingai įforminant šalių bendradarbiavimo santykius ir apie juos tinkamai nepranešant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, tokie pažeidimai yra laikytini kartiniais, o ne trunkamaisiais ir padarytais būtent tomis dienomis, kai su kiekvienu iš šešių Nutarime nurodytų asmenų buvo pasirašyta atitinkama sutartis. Sudarius sutartis, kitą ar dar kitą dieną pažeidimai pakartotinai nebebuvo daromi. Iš to seka, kad V. K., S. B., V. Š., A. P. ir K. A. atvejais Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos 7 dalis) nustatytas baudos skyrimo ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos terminas yra labai seniai pasibaigęs, o tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas Nutarimą panaikinti ir Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, jog pareiškėja negavo jokios naudos dėl to, kad su ja buvo sudarytos civilinės paslaugų teikimo sutartys (toliau – Paslaugų sutartys), o ne darbo sutartys, o tai yra būtina sąlyga pažeidimui pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą konstatuoti. Visi Nutarime nurodyti fiziniai asmenys paslaugas teikė visiškai legaliai, t. y. veikdami pagal individualios veiklos pažymas ir mokėdami visus priklausančius mokesčius valstybei. Pastebėtina, kad, pagal Tyrimo medžiagoje esančius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, pas pareiškėją Tyrimo metu pagal darbo sutartis dirbo net 33 darbuotojai. Tai savaime patvirtina, kad pareiškėja neturėjo nei praktikos, nei tikslo ar intereso veltis į kokius nors neteisėtus nelegalaus darbo santykius su Nutarime nurodytais fiziniais asmenimis.
Pareiškėja paaiškina, kad, jeigu vis tik teismas manytų, kad nepaisant šioje byloje išdėstytų argumentų vis dėlto reikia įvertinti šalių santykius jų kvalifikavimo kontekste, tai, pareiškėjos nuomone, turėtų būti daroma vadovaujantis apibendrintais išaiškinimais, išdėstytais 2023 m. balandžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 priimtoje nutartyje (toliau – LAT nutartis), susijusiais su civilinių ir darbo teisinių santykių atribojimo požymiais. Aptartų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad Paslaugų sutartis Nutarime nurodyti fiziniai asmenys sudarė labai seniai ir visi be išimties turėdami individualios veiklos pažymas (dar anksčiau buvo verslo liudijimai). Paslaugų sutartyse Nutarime nurodyti fiziniai asmenys aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įvardyti „Platintoju“. Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarime nurodytų fizinių asmenų laisva valia sudarytų paslaugų sutarčių nuostatos yra visiškai nebūdingos darbo teisiniams santykiams ir (ar) darbo sutarčių nuostatoms, o tai pagal pirmiau cituotą kasacinio teismo praktiką yra labai svarbu atribojant civilinius ir darbo teisinius santykius. Pavyzdžiui (pagal su V. K. sudarytos paslaugų sutarties numeraciją; sąrašas nebaigtinis): Paslaugų sutarties 1.2.2 papunktyje aptartas paslaugų teikimo grafikas, kuris nustatomas šalių ir dar keleto platintojų susitarimu; Paslaugų sutarties 3 punkte nustatyta atlygio tvarka; Paslaugų sutarties 3.5 papunktyje aptarta sąlyga, kad visos išlaidos už atlygio pervedimą Nutarime nurodytam fiziniam asmeniui ir tenka pačiam fiziniam asmeniui; Paslaugų sutarties 3.6 papunktis, pagal kurį pareiškėja neatlygina išlaidų, Nutarime nurodyto fizinio asmens turėtų dėl leidinių platinimo; Paslaugų sutarties 3.7 papunktis, pagal kurį baudos ir delspinigiai įskaitomi (išskaičiuojami) iš atlygio Nutarime nurodytam fiziniam asmeniui; Paslaugų sutarties 4.1 papunktis, pagal kurį pareiškėja panaudos pagrindu suteikia Nutarime nurodytam fiziniam asmeniui leidinių platinimo vietą; Paslaugų sutarties 4.2 papunktis, pagal kurį pareiškėja turi teisę atsisakyti pateikti Nutarime nurodytam fiziniam asmeniui leidinius, jeigu yra pagrindo manyti, kad yra pasibaigęs Nutarime nurodyto fizinio asmens individualios veiklos vykdymo pažymos galiojimo laikas ar minėtas dokumentas yra panaikintas; Paslaugų sutarties 5.2 papunktis, pagal kurį Nutarime nurodytas fizinis asmuo, praradęs, sugadinęs (sužalojęs) visus ar dalį jam perduotų leidinių, taip pat pateikęs prenumeratoriams leidinius su trūkumais, privalo atlyginti pareiškėjai visus tuo padarytus nuostolius (leidinių vertė padauginta iš dvidešimties); Paslaugų sutarties 5.5 papunktis, pagal kurį Nutarime nurodytas asmuo, atsisakęs pristatyti leidinį prenumeratoriui iš karto po to, kai prenumeratorius paprašo, turi sumokėti pareiškėjai 30,00 Lt dydžio baudą; Paslaugų sutarties 5.4 papunktis, pagal kurį prarastų, sugadintų (sužalotų) ar trūkstamų leidinių vertė nustatoma pagal tų leidinių mažmenines pardavimo kainas; Paslaugų sutarties 5.5 papunktis, pagal kurį Nutarime nurodytas fizinis asmuo privalo atlyginti pareiškėjai visus nuostolius, kuriuos pareiškėja patyrė dėl to, kad individualios veiklos vykdymo pažymos terminas yra pasibaigęs ar minėtas dokumentas yra panaikintas; Paslaugų sutarties 5.6 papunktis dėl baudos taikymo Nutarime nurodytam fiziniam asmeniui; Paslaugų sutarties 5.7 papunktis, nustatantis, kad baudos ir delspinigiai, mokami pagal paslaugų sutartį, neįsiskaičiuoja į pareiškėjos nuostolius, patirtus dėl to, kad Nutarime nurodytas fizinis asmuo nesilaikė paslaugų sutarties nuostatų; Paslaugų sutarties 6.1 papunktis, pagal kurį Nutarime nurodytas fizinis asmuo sutinka, kad bet kurią pagal paslaugų sutartį pareiškėjai tenkančią prievolę pareiškėja bet kada perduotų (perkeltų) bet kuriam trečiajam asmeniui; Paslaugų sutarties 6.2 papunktis, pagal kurį paslaugų sutartis yra terminuota ir sudaryta tik metams su automatiniu pratęsimu dar vieneriems metams ir taip toliau, jei nė viena iš šalių nustatytu terminu neatsisako pratęsti paslaugų sutarties; Paslaugų sutarties 6.3 papunktis, pagal kurį pareiškėja, iš anksto prieš 14 dienų pranešusi Nutarime nurodytam fiziniam asmeniui, turi teisę vienašališkai keisti atlygio Nutarime nurodytam fiziniam asmeniui dydį; Paslaugų sutarties 6.5.3 papunktis, pagal kurį bet kuri iš šalių turi teisę bet kada vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, pranešusi apie tai kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Paslaugų sutarties 6.8 papunktyje šalys pareiškė, kad „perskaitė šią sutartį ir suprato jos turinį bei sutarties sudarymo arba sudarytos sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, ar vykdymo ne laiku pasekmes. Šią sutartį šalys pasirašo kaip dokumentą, kuris atitinka kiekvienos iš jų valią ir tikslus“.
Taigi, visi Nutarime nurodyti fiziniai asmenys Paslaugų sutartis sudarė išimtinai laisva valia. Maža to, bet kuris iš Nutarime nurodytų fizinių asmenų turėjo teisę atsisakyti pratęsti terminuotą paslaugų sutartį dar vieneriems metams. Taip pat buvo galimybė nutraukti paslaugų sutartį prieš terminą, pateikus išankstinį 14 dienų įspėjimą. Tačiau nė vienas iš Nutarime nurodytų fizinių asmenų to nepadarė. Nutarime nurodyti fiziniai asmenys niekada nereiškė pareiškėjai jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų dėl netenkinančio santykių pobūdžio ir jų įforminimo. Priešingai, visus tuos metus, kiek galiojo Paslaugų sutartys, Nutarime nurodyti fiziniai asmenys savo laisva valia vykdė veiklą pagal jiems išduotas individualios veiklos vykdymo pažymas ir patys savarankiškai mokėjo valstybei mokesčius nuo vykdant individualią veiklą gautų pajamų. Be to, fiziniai asmenys su pareiškėja sudarė daugybę papildomų susitarimų prie Paslaugų sutarčių, pagal kuriuos, pasirašydami kaip leidinių „Platintojas“, susitarė ne tik dėl atlygio už leidinių platinimo paslaugas pakeitimo, bet ir ne kartą dėl pačių Paslaugų sutarčių galiojimo terminų pratęsimo. Neįtikėtina, bet tikrovės neatitinkantį skundą Inspekcijai pateikęs V. K. (pastebėtina, jog vienintelis iš visų Nutarime nurodytų fizinių asmenų) nekorektiškus, nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus iš pradžių pareiškė net ne pareiškėjai, o jos akcininko sutuoktinei ir tik po to, kai su juo sudaryta paslaugų sutartis 2023 m. liepos 15 d. pasibaigė šalių laisva valia sudaryto susitarimo pagrindu, t. y. praėjus daugiau nei 11 metų nuo šalių santykių pradžios. Tačiau nežiūrint į tai, Nutarime Inspekcija pasielgė taip, kaip pagal LAT nutartį negalėjo elgtis. Primintina, kad LAT nutartyje yra akcentuojama svarba ir būtinybė teismui vertinti nagrinėjamos sutarties turinį, iš kurio galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimą. Inspekcija visiškai ignoravo šalių daugelį metų vykdytų Paslaugų sutarčių nuostatas ir turinį, kuris visiškai nebūdingas darbo teisiniams santykiams. Be to, kaip jau minėta pirmiau, Inspekcija, panašu, kad valingai neatliko pareiškėjos darbo sutarčių turinio lyginamosios analizės su visiškai skirtingu, vien tik civiliniams teisiniams santykiams būdingu Paslaugų sutarčių turiniu. Inspekcija šiais aspektais Nutarime nenurodė absoliučiai nieko, t. y. jokių paaiškinimų, motyvų, išvadų ar pan. Tokiu būdu buvo iš esmės nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, o bylos nagrinėjimo Inspekcijoje metu neatlikta tai, kas turėjo būti atlikta. Visos šios aplinkybės, vertinant jas pagal pirmiau pacituotus kasacinio teismo išaiškinimus, patvirtina, kad nė viena iš Paslaugų sutarčių šalių niekada neturėjo minčių, intereso, tikslo ir pagrindo traktuoti, kad tarp jų turėjo susiklostyti ar susiklostė darbo teisiniai santykiai. Su šalių elgesiu iki Paslaugų sutarčių sudarymo ir po to susijusios bei kitos reikšmingos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai liudija, kad Paslaugų sutartys, jų turinys ir vykdymas visiškai atitiko tikruosius Paslaugų sutarčių šalių ketinimus ir tikslus. Todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo pareiškėjos ir Nutarime nurodytų fizinių asmenų santykius pagal Paslaugų sutartis vertinti ir pripažinti ne civiliniais, o darbo teisiniais santykiais ar juo labiau nelegaliu darbu, kaip tą Nutarime nepagrįstai ir neteisėtai padarė Inspekcija.
Šalies argumentai
Pareiškėja pažymi, kad Nutarime nepagrįstai ir neteisėtai nurodyta, jog lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl pareiškėjai skirta bauda po sankcijoje numatytos baudos vidurkį, t. y. 1 882,00 Eur už kiekvieną iš šešių asmenų. Pareiškėjos įsitikinimu, priešingai nei nurodyta Nutarime, lengvinančių aplinkybių yra ir ne viena. Jeigu, nepaisant to, kas išdėstyta, vis tik būtų sprendžiama, kad pažeidimas buvo padarytas, nustatant pareiškėjai skirtinos baudos dydį pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnį turi būti atsižvelgiama į tai, kad aktualiu atveju:
1) nėra sunkinančių aplinkybių (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalis);
2) yra lengvinančių aplinkybių:
a) nebuvo ir nėra jokių žalingų pažeidimo pasekmių ar žalos;
b) Tyrimo metu pareiškėja bendradarbiavo, teikė paaiškinimus, prašomą informaciją ir dokumentus, kitaip aktyviai padėjo įgaliotiems pareigūnams. (ANK 60 straipsnio 3 dalis).
Be to, atsižvelgiant į galimai padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, lengvinančias bei kitas pirmiau išdėstytas reikšmingas aplinkybes, akivaizdu, kad Nutarimu skirta bauda yra per didelė ir neproporcinga galimai padarytam pažeidimui, todėl neteisinga. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra pagrindas pareiškėjai skirti mažesnę baudą, negu nustatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje, arba apskritai jos neskirti (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalis; ANK 34 straipsnio 6 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovė VDI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą ir, įvertinęs visas aplinkybes, tinkamai skyrė baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui. Pažymi, kad VDI Vilniaus skyrius, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad juridinis asmuo UAB „Respublikos“ leidiniai pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovė pažymi, jog pareiškėjos teiginiai, kad Aktas, Protokolas ir Nutarimas surašyti (priimti) šiurkščiai pažeidžiant Inspekcijos ir jos tarnautojų (inspektorių) veiklą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, įskaitant teisingumo, objektyvumo ir nešališkumo principus, neatitinka tikrovės. Pareiškėja 2024 m. birželio 21 d. pateikė skundą VDI dėl analogiškų šiame skunde nurodomų teiginių. VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriui išnagrinėjus skundą, buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pagal VAĮ 24 straipsnio 2 dalį, sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Taigi, VAĮ 24 straipsnyje nustatyti pareigūno, valstybės tarnautojo ir kitų asmenų nusišalinimo ar nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindai. Pagal VAĮ 2 straipsnio 2 dalį, administracinė procedūra – tai viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Nagrinėjamu atveju VDI pareigūnai tyrė pranešimą dėl galimo nelegalaus darbo Įmonėje ir administracinės procedūros neatliko, todėl jų atžvilgiu VAĮ 24 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.
Atsakovė teigia, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDĮ) 11 straipsnio 1 dalyje deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Pagal VPIDĮ 2 straipsnio 2 dalį, privatūs interesai – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad VDI pareigūnai, teikę skundus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, aptariamu atveju būtų suinteresuoti asmenine turtine ar neturtine nauda ir kt., kaip numatyta VPIDĮ 2 straipsnio 2 dalyje, todėl jiems neatsirado pareigos nusišalinti nuo atliekamo tyrimo VPIDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. VDI pareigūnai, rinkdami ir vertindami įrodymus, patvirtinančius galimo nelegalaus darbo faktą, taip pat pareiškėjos atstovaujamų asmenų pateiktus paaiškinimus, vertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taip pat VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriuje buvo išnagrinėti skunde minimi teiginiai dėl pareiškėjos viešai nerasto 2022 m. kovo 29 d. vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo Nr. EV-107. VDI darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. EV-13, 10 punkte nustatyta, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymai, išskyrus skirtus VDI vidinei veiklai reglamentuoti, skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnį, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. EV-107 buvo patvirtintas Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos atvejų bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos aprašas ir aprašo priedas – nelegalaus darbo tyrimo akto forma. Pagal aprašo 1 punktą, šis teisės aktas nustato VDI inspektorių vykdomų nelegalaus, nedeklaruoto darbo, užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarkos bei skaidriai dirbančio asmens identifikavimo reikalavimų pažeidimų patikrinimų organizavimo, atlikimo ir įforminimo procedūras, t. y. aprašas su priedais yra nenorminis teisės aktas, skirtas VDI vidinei veiklai reglamentuoti, ir nenustato pareigų trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl, vadovaujantis reglamento 10 punktu, viešai neskelbiamas. Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnai nelegalaus darbo tyrimą atliko ir Aktą surašė vadovaudamiesi galiojančiu teisės aktu. 2024 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, vykdantis vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, D. Č., atsižvelgdamas į atlikto tyrimo išvadas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, nusprendė, kad pareiškėjos UAB „Respublikos“ leidiniai skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, o VDI pareigūnai vykdė savo pareigas teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose.
Šalies argumentai
Atsakovė pabrėžia, kad pareiškėja klaidina teismą, kadangi skunde nurodyti VDI pareigūnai Žurnalistų etikos tarnybai teikė skundus ne dėl jos veiksmų, kaip šiame skunde nurodo pareiškėja, o dėl leidėjo ir žurnalisto V. T. ir žurnalisto V. M. veiksmų, t. y. dėl kitų, su šia byla nesusijusių, subjektų. Be to, pažymėtina, kad skunde nurodyti VDI pareigūnai į Žurnalistų etikos tarnybą dėl V. T. ir V. M. veiksmų kreipėsi tik 2024 m. kovo 28 d., t. y. daug vėliau nei pradėtas Įmonės patikrinimas.
Nurodo, jog nesutinka su visiškai nepagrįstais pareiškėjos teiginiais, kad, jos nuomone, 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. sausio 20 d. Įmonės patalpose VDI inspektoriams atliekant patikrinimą buvo įvykdytas nepagrįstas ir neteisėtas Inspekcijos pareigūnų (tarnautojų) patekimas į svetimas patalpas. Atsakovė pabrėžia, kad Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, jog VDI inspektoriai turi šias teises:
1) pateikę valstybės tarnautojo pažymėjimą ir sprendimą atlikti inspektavimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo, bet kuriuo paros metu gali įeiti tikrinti, ar laikomasi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų, į bet kurią darbo vietą ar (ir) savarankiškos veiklos vykdymo vietą, išskyrus atvejus, kai savarankiška veikla vykdoma gyvenamosiose patalpose. <...>;
2) gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti;
3) gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų <...>.
Todėl konstatuojama, kad 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. sausio 20 d. VDI inspektoriai atliko patikrinimus Įmonės patalpose nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ir į patalpas, kuriose vykdoma pareiškėjos veikla, pateko teisėtai.
Paaiškina, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jeigu aptariamu atveju ir buvo padaryti pažeidimai neteisingai įforminant šalių bendradarbiavimo santykius ir apie juos tinkamai nepranešant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, tai pažeidimai yra laikytini kartiniais, o ne trunkamaisiais, ir baudos skyrimo ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos terminas yra labai seniai pasibaigęs. Atsakovė dar kartą, kaip ir priimtame nutarime, pabrėžia, kad teiginys dėl Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje suėjusio baudos skyrimo termino neatitinka tikrovės ir negali būti pagrindas panaikinti Nutarimą, nes Tyrimo metu buvo nustatytas trunkamasis pažeidimas, kurio padarymo pradžia nustatyta ne vėliau nei 2019 m. rugsėjo 1 d., ir jo padarymas tęsėsi iki 2024 m. sausio 31 d. Toks pažeidimas negali būti laikomas kartiniu, nes šiuo atveju pažeidimo padarymo faktas siejamas ne su kartiniu veiksmu – darbo sutarties sudarymo taisyklių, numatytų DK 42 straipsnyje, vienkartiniu pažeidimu, o būtent su ilgą laiką trukusiu leidimu asmenims dirbti nelegalų darbą.
Pažymi, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo visų darbo santykiams būdingų požymių: Paslaugų sutartyse nebuvo susitarta dėl rūšiniais požymiais apibrėžto darbo – tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbo ar einamų pareigų –, taip pat nebuvo darbdavio įsipareigojimo mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Tarp pareiškėjos ir Nutarime minimų fizinių asmenų nebuvo pavaldumo. Nebuvo jokio neteisėto veikimo ar neveikimo, kaltės (tyčios ar neatsargumo), kadangi buvo elgiamasi laisva civilinių sutarčių šalių valia ir įgyvendinant sutarčių laisvės principą.
Atsiliepimas
Atsakovė, priešingai nei teigia pareiškėja, atlikto patikrinimo metu nustatė visus darbo santykiams būdingus požymius. Buvo nustatyta, kad budėtojai A. P., S. B., V. K., V. Š., K. A. ir R. J. darbines funkcijas vykdė turėdami individualios veiklos pažymas veiklai „kita pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla“ ir sudarę sutartis su UAB „Respublikos“ leidiniai, pagal kurias turėjo platinti leidinius prenumeratoriams Įmonės nurodytoje stacionarioje vietoje pastate. Tačiau taip suprantama paslauga faktiškai reiškia leidinio išdavimą atvykusiems jį atsiimti prenumeratoriams, o tai yra leidinio platinimo paneigimas. Be to, budintieji didžiąją dalį darbo pamainos vykdė visai su laikraščių platinimu nesusijusias funkcijas, o konkrečiai – budėtojo darbo funkcijas, tokias kaip pastato įėjimo ir kiemo kontrolė, apsaugos sistemos kontrolė ir reagavimas atsitikus įvykiams. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog A. P., S. B., V. K., V. Š., K. A. ir R. J. budėtojų darbines funkcijas vykdė ir tomis dienomis, kai į redakciją nebuvo pristatomi leidiniai ir jie neturėjo platintinų leidinių, t. y. neteikdami platinimo paslaugų jie vis tiek privalėjo būti redakcijos patalpose ir atlikti budėtojų funkcijas, o Įmonė jiems už tą darbą mokėdavo. Toks darbinių funkcijų atlikimas reiškia darbo funkcijos, o ne paslaugos vykdymą (DK 34 straipsnio 2 dalis), nes tai yra rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas veiksmas. Atliekant tokias darbo funkcijas nesiekiama konkretaus darbo rezultato, faktiškai buvo siekiama kasdienės įmonės veiklos užtikrinimo, šiuo atveju taip pat yra akivaizdus santykių tęstinumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023). Įmonė įsipareigojo jiems mokėti atlygį už suteiktas leidinių platinimo paslaugas, tačiau toks mokėjimas šiuo atveju laikomas darbo užmokesčio mokėjimu, nes buvo mokamas periodiškai, susietai su konkrečiu laiko tarpu (kas mėnesį), buvo mokamas ne už apibrėžtą ir pasiektą rezultatą, o už tęstinį, nuolatinio pobūdžio budėtojo darbo funkcijos atlikimą. Tarp A. P., S. B., V. K., V. Š., K. A., R. J. ir UAB „Respublikos“ leidiniai susiklostė pavaldumo santykiai, nes šie asmenys darbines funkcijas vykdė darbdavio nurodytoje ir suteiktoje darbo vietoje, naudodami darbdavio suteiktas priemones, paklusdami darbo vietoje nustatytai tvarkai ir vykdydami darbdavio atsakingų asmenų nurodymus, perduodamus per vieną iš budėtojų (koordinatorių). Visi nustatyti darbo santykiams būdingi požymiai yra išsamiai nurodyti VDI 2024 m. lapkričio 5 d. priimtame nutarime Nr. NUĮPBJ 38898.
Teigia, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog Nutarime nepagrįstai ir neteisėtai nurodyta, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir kad Nutarimu skirta piniginė bauda yra akivaizdžiai per didelė bei neproporcinga (neadekvati) galimai padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Atsakovė nurodo, kad ji, skirdama baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui, įvertino, jog pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką – apie 4 metus, juo pažeisti imperatyvūs teisės aktų, reglamentuojančių asmenų įdarbinimo tvarką, reikalavimai, t. y. Įmonėje nelegaliai dirbo 6 asmenys. Nustatyta, kad darant pažeidimą buvo imamasi priemonių jam užmaskuoti ir (ar) nuslėpti, sudarant su nelegaliai dirbusiais asmenimis civilines (paslaugų teikimo) sutartis. Įmonės vadovė D. V., siekdama užtikrinti nepertraukiamą Įmonės veiklą, tačiau neužtikrindama, kad ji būtų vykdoma griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, savo veiksmais (neveikimu) pirmenybę teikė ne įstatymų reikalavimų laikymuisi, o Įmonės interesų tenkinimui. Šiuo atveju Institucija konstatuoja, kad Įmonės atsakomybę lengvinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.
Atsakovė pažymi, kad Įmonės atstovų išsakyta pozicija dėl pažeidimo fakto buvimo ar nebuvimo negali būti laikoma Įmonės atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įmonės atstovai vienu metu teigia, jog pažeidimas buvo padarytas, tačiau yra suėjęs įstatyme nustatytas Įmonės patraukimo atsakomybėn terminas, ir kartu tvirtina, kad VDI nutarimas naikintinas nesant pažeidimo požymių, o Užimtumo įstatymo pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu turi būti nutraukta. Taigi, Įmonė pateikia tarpusavyje nesuderinamus teiginius ir remiasi skirtingais, vienas kitam prieštaraujančiais bylos nutraukimo pagrindais. Būtent dėl šių aplinkybių atsakovė konstatavo, jog skundžiamo Nutarimo priėmimo metu nebuvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Teigia, kad, skirdama pareiškėjai baudą (finansinę sankciją) už padarytą pažeidimą, nuosekliai vadovavosi suformuota teismų praktika, pvz.:
„Tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.“ (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-107-290/2019).
Atsakovė pažymi, kad VDI, priimdama Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu bei objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Vertindama aptartas aplinkybes ir atsižvelgdama į tyrimo metu surinktus duomenis, atsakovė taip pat pažymi, kad bylą ji nagrinėjo ypač kruopščiai, objektyviai ir nešališkai. Nagrinėdama bylą, ji įvertino įrodymų visumą ir jų pakankamumą bei motyvuotai ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėja padarė jai inkriminuojamą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą. Atsakovė taip pat nurodo, kad visiškai pagrįstai už šio pažeidimo padarymą pareiškėjai skyrė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą baudą, kurios dydis atitinka minimalios ir maksimalios baudų ribų vidurkį už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VDI 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38898 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VDI priėmė nutarimą, kuriuo:
1) pripažino atsakomybėn patrauktą asmenį UAB „Respublikos“ leidiniai padariusia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija iki 2024 m. birželio 30 d.) numatytą pažeidimą;
2) skyrė 11 292,00 Eur baudą (po sankcijoje numatytos baudos vidurkį, t. y. 1 882,00 Eur už kiekvieną iš šešių asmenų);
3) įpareigojo pareiškėją, jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, sudaryti rašytines darbo sutartis su nelegaliai dirbusiais asmenimis ir pranešti „Sodrai“, kad darbo sutartys sudarytos ir darbuotojai priimti į darbą;
4) įpareigojo sumokėti nelegaliai dirbusiems asmenims sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas.
Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, kreipėsi į teismą ir prašo jį panaikinti. Pareiškėja skunde nurodo, jog Aktas, Protokolas ir Nutarimas surašyti (priimti) šiurkščiai pažeidžiant Inspekcijos ir jos tarnautojų (inspektorių) veiklą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, įskaitant teisingumo, objektyvumo ir nešališkumo principus, neatitinka tikrovės.
Teismas nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais, kadangi, VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriui išnagrinėjus skundą, buvo nustatyta, kad VAĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pagal VAĮ 24 straipsnio 2 dalį, sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Taigi, VAĮ 24 straipsnyje nustatyti pareigūno, valstybės tarnautojo ir kitų asmenų nusišalinimo ar nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindai. Pagal VAĮ 2 straipsnio 2 dalį, administracinė procedūra – tai viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Nagrinėjamu atveju VDI pareigūnai tyrė pranešimą dėl galimo nelegalaus darbo Įmonėje ir administracinės procedūros neatliko, todėl jų atžvilgiu VAĮ 24 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad VDI pareigūnai, teikę skundus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, aptariamu atveju būtų suinteresuoti asmenine turtine ar neturtine nauda ir kt., kaip numatyta VPIDĮ 2 straipsnio 2 dalyje, todėl jiems neatsirado pareigos nusišalinti nuo atliekamo tyrimo VPIDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. VDI pareigūnai, rinkdami ir vertindami įrodymus, patvirtinančius galimo nelegalaus darbo faktą, taip pat pareiškėjos atstovaujamų asmenų pateiktus paaiškinimus, vertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taip pat VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriuje buvo išnagrinėti skunde minimi teiginiai dėl pareiškėjos viešai nerasto 2022 m. kovo 29 d. vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo Nr. EV-107. VDI darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. EV-13, 10 punkte nustatyta, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymai, išskyrus skirtus VDI vidinei veiklai reglamentuoti, skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnį, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. EV-107 buvo patvirtintas Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos atvejų bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos aprašas ir aprašo priedas – nelegalaus darbo tyrimo akto forma. Pagal aprašo 1 punktą, šis teisės aktas nustato VDI inspektorių vykdomų nelegalaus, nedeklaruoto darbo, užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarkos bei skaidriai dirbančio asmens identifikavimo reikalavimų pažeidimų patikrinimų organizavimo, atlikimo ir įforminimo procedūras, t. y. aprašas su priedais yra nenorminis teisės aktas, skirtas VDI vidinei veiklai reglamentuoti, ir nenustato pareigų trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl, vadovaujantis reglamento 10 punktu, viešai neskelbiamas. Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnai nelegalaus darbo tyrimą atliko ir Aktą surašė vadovaudamiesi galiojančiu teisės aktu. 2024 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, vykdantis vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, D. Č., atsižvelgdamas į atlikto tyrimo išvadas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, nusprendė, kad pareiškėjos UAB „Respublikos“ leidiniai skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, o VDI pareigūnai vykdė savo pareigas teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose.
Pareiškėja teigia, kad 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. sausio 20 d. UAB „Respublikos“ leidiniai patalpose VDI inspektoriams atliekant patikrinimą buvo įvykdytas nepagrįstas ir neteisėtas Inspekcijos pareigūnų (tarnautojų) patekimas į svetimas patalpas.
Teismas šiuos pareiškėjos teiginius vertina kritiškai, kadangi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, kad VDI inspektoriai turi šias teises:
1) pateikę valstybės tarnautojo pažymėjimą ir sprendimą atlikti inspektavimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo, bet kuriuo paros metu gali įeiti tikrinti, ar laikomasi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų, į bet kurią darbo vietą ar (ir) savarankiškos veiklos vykdymo vietą, išskyrus atvejus, kai savarankiška veikla vykdoma gyvenamosiose patalpose. <...>;
2) gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti;
3) gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų <...>.
Todėl konstatuojama, kad 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. sausio 20 d. VDI inspektoriai atliko patikrinimus Įmonės patalpose nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ir į patalpas, kuriose vykdoma pareiškėjos veikla, pateko teisėtai.
Pareiškėja skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo visų darbo santykiams būdingų požymių: Paslaugų sutartyse nebuvo susitarta dėl rūšiniais požymiais apibrėžto darbo – tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbo ar einamų pareigų –, taip pat nebuvo darbdavio įsipareigojimo mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Tarp pareiškėjos ir Nutarime minimų fizinių asmenų nebuvo pavaldumo. Nebuvo jokio neteisėto veikimo ar neveikimo, kaltės (tyčios ar neatsargumo), kadangi buvo elgiamasi laisva civilinių sutarčių šalių valia ir įgyvendinant sutarčių laisvės principą.
Teismas pažymi, kad iš byloje pateiktos medžiagos daromos išvados yra priešingos pareiškėjos teiginiams. Buvo nustatyta, kad budėtojai A. P., S. B., V. K., V. Š., K. A. ir R. J. darbines funkcijas vykdė turėdami individualios veiklos pažymas veiklai „kita pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla“ ir sudarę sutartis su UAB „Respublikos“ leidiniai, pagal kurias turėjo platinti leidinius prenumeratoriams Įmonės nurodytoje stacionarioje vietoje pastate. Budintieji didžiąją dalį darbo pamainos vykdė visai su laikraščių platinimu nesusijusias funkcijas, o konkrečiai – budėtojo darbo funkcijas, tokias kaip pastato įėjimo ir kiemo kontrolė, apsaugos sistemos kontrolė ir reagavimas atsitikus įvykiams. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog A. P., S. B., V. K., V. Š., K. A. ir R. J. budėtojų darbines funkcijas vykdė ir tomis dienomis, kai į redakciją nebuvo pristatomi leidiniai ir jie neturėjo platintinų leidinių, t. y. neteikdami platinimo paslaugų jie vis tiek privalėjo būti redakcijos patalpose ir atlikti budėtojų funkcijas, o Įmonė jiems už tą darbą mokėdavo. Toks darbinių funkcijų atlikimas reiškia darbo funkcijos, o ne paslaugos vykdymą (DK 34 straipsnio 2 dalis), nes tai yra rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas veiksmas. Pareiškėja įsipareigojo jiems mokėti atlygį už suteiktas leidinių platinimo paslaugas, tačiau toks mokėjimas šiuo atveju laikomas darbo užmokesčio mokėjimu, nes buvo mokamas periodiškai, susietai su konkrečiu laiko tarpu (kas mėnesį), buvo mokamas ne už apibrėžtą ir pasiektą rezultatą, o už tęstinį, nuolatinio pobūdžio budėtojo darbo funkcijos atlikimą. Tarp A. P., S. B., V. K., V. Š., K. A., R. J. ir pareiškėjos susiklostė pavaldumo santykiai, nes šie asmenys darbines funkcijas vykdė darbdavio nurodytoje ir suteiktoje darbo vietoje, naudodami darbdavio suteiktas priemones, paklusdami darbo vietoje nustatytai tvarkai ir vykdydami darbdavio atsakingų asmenų nurodymus, perduodamus per vieną iš budėtojų (koordinatorių). Visi nustatyti darbo santykiams būdingi požymiai yra išsamiai nurodyti VDI 2024 m. lapkričio 5 d. priimtame nutarime Nr. NUĮPBJ 38898.
Pareiškėja skunde pažymėjo, jog Nutarime nepagrįstai ir neteisėtai nurodyta, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir kad Nutarimu skirta piniginė bauda yra akivaizdžiai per didelė bei neproporcinga (neadekvati) galimai padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
Pažymėtina, kad VDI, skirdama baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui, įvertino, kad pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką – apie 4 metus, juo pažeisti imperatyvūs teisės aktų, reglamentuojančių asmenų įdarbinimo tvarką, reikalavimai, t. y. Įmonėje nelegaliai dirbo 6 asmenys. Darant pažeidimą buvo imamasi priemonių jam užmaskuoti ir (ar) nuslėpti, sudarant su nelegaliai dirbusiais asmenimis civilines (paslaugų teikimo) sutartis. Įmonės vadovė D. V., siekdama užtikrinti nepertraukiamą Įmonės veiklą, tačiau neužtikrindama, kad ji būtų vykdoma griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, savo veiksmais (neveikimu) pirmenybę teikė ne įstatymų reikalavimų laikymuisi, o Įmonės interesų tenkinimui. Šiuo atveju konstatuotina, kad Įmonės atsakomybę lengvinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Pabrėžtina, kad Įmonės atstovų išsakyta pozicija dėl pažeidimo fakto buvimo ar nebuvimo negali būti laikoma Įmonės atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įmonės atstovai vienu metu teigia, jog pažeidimas buvo padarytas, tačiau yra suėjęs įstatyme nustatytas Įmonės patraukimo atsakomybėn terminas, ir kartu tvirtina, kad VDI nutarimas naikintinas nesant pažeidimo požymių, o Užimtumo įstatymo pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu turi būti nutraukta. Taigi, Įmonė pateikia tarpusavyje nesuderinamus teiginius ir remiasi skirtingais, vienas kitam prieštaraujančiais bylos nutraukimo pagrindais. Būtent dėl šių aplinkybių atsakovė konstatavo, jog skundžiamo Nutarimo priėmimo metu nebuvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Teismo vertinimu, VDI, priimdama Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu bei objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Vertinant aptartas aplinkybes bei atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, pažymėtina, kad VDI bylą ištyrė kruopščiai, objektyviai ir nešališkai, įvertino įrodymų visumą, jų pakankamumą. VDI motyvuotai ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėja padarė jai inkriminuojamą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą ir pagrįstai skyrė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto dispozicijoje numatytą minimalios ir maksimalios baudų dydžių vidurkį atitinkančią baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė yra motyvuota, atitinka teisės aktų nuostatas. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos. Šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkinamas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.