Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-995-475/2010 pagal pareiškėjų M. K. ir D. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimu (b.l. 3-4) pareiškėjai prašė nutraukti jų sudarytą santuoką bendru sutarimu, palikti pareiškėjams santuokines pavardes, patvirtinti pridedamą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodė nepilnamečių vaikų ir turto neturintys, išlaikymo vienas iš kito neprašantys, į vienas kito banko sąskaitose turimas lėšas nepretenduojantys, įsiskolinimus kreditoriams UAB „Bitė Lietuva“, SĮ „Namų priežiūra“ ir VMI nurodė prisiimanti pareiškėja M. K..

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. sprendimu (b.l. 47-48) pareiškimą patenkino, pareiškėjų santuoką nutraukė, paliko pareiškėjams jų santuokines pavardes, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Teismas nurodė, jog egzistuoja visos sąlygos santuokai nutraukti, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių ir jų kreditorių interesų.

Apeliaciniu skundu (b.l. 49-50) pareiškėja M. K. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, šią dalį papildant 11 ir 12 punktais, juose nurodant, kad atitinkamai 7336,76 Lt įsiskolinimą UAB „Būsto administravimo agentūra“ ir 9487,28 Lt įsiskolinimą AB „Kauno energija“ pareiškėjai pasidalina lygiomis dalimis. Pareiškėja nurodė kreipdamasi į teismą įvardijusi tik tuos kreditorius, kurie buvo pradėję priverstinio išieškojimo procedūras, tuo tarpu įsiskolinimai dvejiems apeliaciniame skunde įvardintiems kreditoriams nebuvo padalinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 57) pareiškėjas D. K. prašo skundą atmesti ir nurodo su apeliaciniame skunde nurodytais įsiskolinimais neturintis nieko bendro. Pareiškėjo nuomone, apeliantė skundu siekia be pagrindo dalį savo asmeninių skolų perkelti jam. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujomis, visas jas apeliantė galėjo nurodyti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaujantis CK 3.59 str., CPK 541 str. 2 d., santuokos nutraukimo šalių susitarimu byloje privalo būti išspręstas sutuoktinių turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas. Duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, turi būti nurodyti teismui teikiamame pareiškime (CK 3.126 str. 2 d., CPK 539 str. 1 d. 4 p.). Tokia įstatymo formuluotė reiškia, jog nustatyti dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų apimtį yra pačių pareiškėjo, o ne teismo pareiga. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas būtent pagal pareiškėjų teismui pateiktą informaciją. Aptartas teisės normas aiškinant sistemiškai su CPK 301, 312 str. nuostatomis, pagal kurias apeliacinis procesas negali būti vertinamas kaip pakartotinis bylos nagrinėjimas, jis yra skirtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, darytina išvada, kad pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis byla buvo išspręsta tinkamai, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kurie yra susiję su pirmosios instancijos teisme neaptartais reikalavimais ir juos galimai pagrindžiančiomis aplinkybėmis, sietini ne su apeliacijos, bet su proceso atnaujinimo institutu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pati apeliantė patvirtino, jog jos apeliaciniame skunde nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai atsirado dar iki santuokos sudarymo, iki santuokos sudarymo pareiškėjai nebuvo CK 3.229 str. nustatyta tvarka įregistravę partnerystės, kurį įtakotų jų iki santuokos sudarymo prisiimtų įsipareigojimų teisinį režimą, todėl pareiškėjos apeliaciniame skunde suformuluoti reikalavimai negali būti vertinami kaip susiję su santuokos nutraukimo byla ir iš santuokos kylančių turtinių įsipareigojimų pasidalijimu, t.y. pareiškėja tokio pobūdžio reikalavimus turi teisę reikšti ne nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje, bet savarankiškame procese įrodinėdama prievolės įvykdymo už kitą asmenį faktą ir pastarojo pareigą atlyginti patirtus nuostolius. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimą sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.