Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nuosprendžio, kuriuo

A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams;

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. A. ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. liepos 6 d., apie 14 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), E. R. gyvenamajame kambaryje, būdami svečiuose pas E. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atvirai pagrobė E. R. priklausantį turtą – kompiuterį Fujitsu Siemens, 200 eurų vertės, modemą Mezon Easy IMW-c920W, 216 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam E. R. 416 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apeliacinės instancijos teismas įpareigojamas patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Kaip matyti nuteistasis A. Ž. neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikacijos, tačiau prašo švelninti bausmę, o bendrininku pripažintas nuteistasis M. A. nuosprendžio apeliacine tvarka išviso neskundė. Tačiau kolegija, išanalizavusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus įrodymus bei atlikusi teismo posėdyje įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, todėl nepagrįstai M. A. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu. Nustačius, kad M. A. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, nuosprendis šioje dalyje naikinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o taip pat šalinama iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybė, kad A. Ž. padarė nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje su M. A. ir švelninama jam paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat keičiama nuosprendžio dalis, kuria išspręsti civilinio ieškinio ir proceso išlaidų klausimai (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

M. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis kartu su A. Ž., būdami svečiuose pas E. R., atvirai pagrobė E. R. priklausantį kompiuterį. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, M. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jam ir A. Ž. būnant pas nukentėjusįjį E. R. namuose, A. Ž. paprašė E. R. paskolinti kompiuterį. Jiedu sutarė, kad kompiuterį A. Ž. grąžins iki 22 val., tačiau A. Ž. kompiuterio negrąžino. Nuteistasis A. Ž. davė analogiškus parodymus, kad jis, norėdamas pasiklausyti muzikos, iš E. R. pasiskolino kompiuterį, kurį sutarė grąžinti iki 22 valandos. Kompiuterio laiku negrąžino, nes buvo girtas. Nukentėjusysis E. R. teigė, kad kompiuterį paskolinti prašė A. Ž., kurio iki įvykio dienos nepažinojo. Skolinti nenorėjo, tačiau paskolino, nes bijojo A. Ž. dėl praeityje jo atžvilgiu panaudoto smurto bei fizinio pranašumo. Sutarė, kad A. Ž. grąžins kompiuterį iki 22 valandos, nors nesitikėjo, kad jis grąžins. Nesulaukęs, skambino socialinei darbuotojai V. I.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta socialinė darbuotoja V. I. parodė, kad nukentėjusysis E. R. įvykio dieną jai paskambino po 22 valandos ir pasakė, kad A. Ž. pavogė jo kompiuterį. Išskubėjo pas A. Ž., tačiau jo namuose nerado. Eidama iš A. Ž., sutiko E. R., kuris jai papasakojo, kad A. Ž. ir M. A. jo kambaryje gėrė alkoholinius gėrimus. Išeidamas A. Ž. pasiskolino kompiuterį ir žadėjo grąžinti iki 22 val., tačiau pažado netesėjo. E. R. iš bendrabučio valytojos esą girdėjęs, kad A. Ž. kompiuterį siūlė pirkti. Tai, kad kompiuterį išsinešė būtent A. Ž. ir jo negrąžino, parodė liudytojomis teisme apklaustos ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės E. K. ir O. D.. Pirmosios instancijos teisme apklausta policijos pareigūnė L. Z. parodė, kad kompiuterį patruliai surado pas A. Ž. namuose, o ji, t.y. L. Z. surašė daiktų pateikimo protokolą. Minėti liudytojų parodymai, o taip pat ir rašytiniai įrodymai (parodymų patikrinimo vietoje protokolai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas) neduoda jokio pagrindo išvadai, kad prie A. Ž. įvykdytos E. R. priklausančio kompiuterio vagystės kokiais nors veiksmais būtų prisidėjęs M. A.. Priešingai, pagal M. A. parodymus, kurie liko nepaneigti kitais įrodymais, nukentėjusiajam telefonu pareikalavus gražinti kompiuterį, M. A. ėjo pas A. Ž. jo paimti. Kompiuterio M. A. E. R. neparnešė tik todėl, kad A. Ž. nerado namie (niekas jam neatidarė durų). Einant iš A. Ž. gatve, jį, t.y. M. A. sulaikė policijos pareigūnai. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pripažino M. A. kaltu vien tik jo paties formaliu daliniu kaltės prisipažinimu, kuris, nebuvo patvirtintas ne tik paties M. A. parodymais, bet ir jokiais kitais įrodymais. Nukentėjęs E. R. taip pat nurodo, kad M. A. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų privertę jį duoti kompiuterį A. Ž.. Kita vertus jis teigia, jog su M. A. gerai sutarė ir jam būtų davęs savo kompiuterį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju, nesant byloje jokių įrodymų, kad M. A. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, jis išteisintinas ir byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Išteisinus M. A., naikinama teismo nustatyta aplinkybė, kad A. Ž. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu, yra recidyvistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žala padaryta nedidelė, dalį žalos atlygino), pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė švelninama.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo E. R. civilinį ieškinį, priteisė jam iš A. Ž. ir M. A. solidariai 57 eurus. M. A. išteisinus, keistina ir nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio, priteisiant visą ieškinio sumą iš nuteistojo A. Ž.. Dėl tos pačios priežasties iš A. Ž. priteistina ir visa proceso išlaidų suma.

Išteisinus M. A., gynėjos Eligijos Norkienės prašymas priteisti iš jo valstybei 46,32 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nesprendžiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nuosprendžio dalį, kuria M. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: M. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalis 2 punktas).

Panaikinti teismo nustatytą aplinkybę, kad A. Ž. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje su M. A..

Nuteistajam A. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtą laisvės atėmimo bausmę švelninti iki 4 (keturių) mėnesių.

Nusikaltimu padarytą 57 (penkiasdešimt septynių) Eur dydžio turtinę žalą priteisti iš nuteistojo A. Ž..

Priteisti iš nuteistojo A. Ž. 9,46 Eur prceso išlaidų valstybei.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.