Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. (D. K. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas D. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. kovo 15 d. 13.25 val. Vilniuje, Pergalės g., vairuodamas automobilį ,,Mercedes Benz“ ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo ir nepraleido pėsčiųjų, ėjusių per pėsčiųjų perėją. Tuo D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 75 punkto reikalavimus. D. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį bei 130² straipsnio dalį ,,Pastaba“.

Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2006 m. kovo 24 d. nutarimu konstatuota, kad D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį jam skirta 150 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 130² straipsnio dalimi ,,Pastaba“ pažeidimas įvertintas 4 balais.

D. K. 2006 m. kovo 24 d. Institucijos nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti.

II.

III.

Teismas nenurodė motyvų, kodėl, priimdamas nutartį, rėmėsi specialisto V. Miliaus 2006 m. gruodžio 15 d. paaiškinimu ir nesirėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus 2006 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. A51-21467-1.8-EUD-2, kuriame buvo priešinga išvada dėl eismo juostų skaičiaus tariamo teisės pažeidimo vietoje nei minėtoje specialisto išvadoje. Be to, minėtas raštas teismo posėdyje net nebuvo paminėtas ir nebuvo svarstomas. Specialisto paaiškinimas vertintinas kritiškai, kadangi specialistas V. Milius yra Vilniaus rajono policijos komisariato darbuotojas, be to, abejotina, kad jis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutartimi nurodyto techniko-eksperto kvalifikaciją, kadangi yra tik patrulių būrio specialistas, turintis eismo įvykių eksperto kvalifikaciją. Be to, specialisto V. Miliaus nubraižyta schema neatitinka tikrovės, ką patvirtina pareiškėjo darytos pėsčiųjų perėjos nuotraukos.Liudytojų policijos pareigūnų P. Malinovskij ir E. Murausko parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi: P. Malinovskij 2006 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje buvo parodęs, kad tuo metu, kai važiavo apelianto automobilis, pėstysis į pėsčiųjų perėją buvo įėjęs 1,5 m, o 2006 m. gruodžio 22 d. jis parodė, kad kai važiavo apelianto automobilis, pėstysis priėjo kelio vidurį. Liudytojas E. Murauskas parodė, kad tuo metu, kai važiavo apelianto automobilis, pėstysis į pėsčiųjų perėją buvo įėjęs 1,5 m. Administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas, todėl byla Institucijoje buvo išnagrinėta apeliantui nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo pažeistos ATPK 254 straipsnio 1 dalyje ir 272 straipsnio 1 dalyje nurodytos apelianto teisės.

Liudytojų policijos pareigūnų parodymai nėra prieštaringi, pareigūnai P. Malinovskij ir E. Murauskas kategoriškai patvirtino, kad tuo metu, kai apelianto automobilis artėjo prie pėsčiųjų perėjos, pėstieji jau buvo įžengę į pėsčiųjų perėją, artėjo link kelio vidurio ir buvo priversti sustoti pėsčiųjų perėjoje. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi specialisto V. Miliaus 2006 m. gruodžio 15 d. paaiškinimu; apelianto abejonės specialisto šališkumu neparemtos jokiai objektyviais duomenimis.Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliantas piktnaudžiavo savo teisėmis: atsisakė jį pasirašyti, pateikti paaiškinimą, prašymus byloje. Apeliantas žinojo apie bylos nagrinėjimo Institucijoje vietą, datą ir laiką, bet į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esantį 2006 m. gruodžio 15 d. specialisto paaiškinimą dėl eismo juostų skaičiaus kelyje ties pėsčiųjų perėja, esančia Vilniuje, tarp Pergalės ir V. Sirokomlės bei Pergalės ir Parko gatvių sankryžomis, ir juo remdamasis padarė išvadą, jog Vilniuje, Parko gatvėje, ties minėta pėsčiųjų perėja yra ne daugiau kaip trys eismo juostos, t. y. automobilio ,,Mercedes Benz“, kurį vairavo apeliantas, judėjimo kryptimi – viena eismo juosta, o priešinga kryptimi – dvi eismo juostos (b. l. 81-84). Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė argumentus, kodėl šiuo įrodymu remiasi ir juo grindžia savo išvadas dėl apelianto kaltės: specialisto paaiškinimas paremtas atliktu išsamiu tyrimu ir pateikta medžiaga, jo nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pagrįstai nurodė, kad šio paaiškinimo nepaneigia ir byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento miesto ūkio skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad Pergalės gatvėje yra dvi eismo juostos abiem važiavimo kryptimis, kurios atskirtos siaura ištisine linija (b. l. 77). Šiame dokumente nėra parašyta, jog Pergalės gatvėje yra po dvi eismo juostas abiem važiavimo kryptimis ar dvi juostos kiekvienoje važiavimo kryptyje. Taigi šis raštas ne tik nepaneigia specialisto V. Miliaus išvados, o priešingai, ją patvirtina. V. Miliui yra išduotas teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimas, tad abejoti jo turima kvalifikacija nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo darytos pėsčiųjų perėjos nuotraukos niekaip nepaneigia specialisto nubraižytos schemos ir joje padarytų išmatavimų.

Liudytojų policijos pareigūnų P. Malinovskij ir E. Murausko parodymai apie bylos aplinkybes yra išsamūs ir nuoseklūs, jokių esminių prieštaravimų jų parodymuose nėra. Abu liudytojai vieningai nurodė, kad apelianto vairuojamam automobiliui neprivažiavus iki perėjos apie 10 metrų, į perėją iš kairės pusės jau buvo įėjęs pėsčiasis ir nuėjęs apie 1,5 m, o kitas automobilis sustojęs jį praleisti. Tuo tarpu apelianto vairuojamas automobilis nesulėtindamas greičio pravažiavo perėją, nors tuo metu pėsčiasis jau buvo praėjęs pusę perėjos. Tokią informaciją iš karto po įvykio E. Murauskas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime. P. Malinovskij 2006 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio metu tik patikslino savo parodymus dėl pėsčiojo buvimo pėsčiųjų perėjoje atstumo, prie perėjos privažiavus apelianto automobiliui, duotus 2006 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu, tačiau jokių esminių prieštaravimų jo parodymuose nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus ir padarė ištirtais įrodymais pagrįstas išvadas, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Byloje surinktų įrodymų pakanka abejonių nekeliančiai išvadai, kad apeliantas pažeidė KET 75 punkto reikalavimą sustoti prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir praleisti į perėją įėjusį pėsčiąjį. Akivaizdu, kad pėsčiajam įėjus į perėją ir nuėjus pusę jos, prie nereguliuojamos perėjos artėjantis vairuotojas privalo sustoti ir kelyje, kuriame iš viso (viena ir kita eismo kryptimis kartu) yra trys eismo juostos. Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pabrėžiama, kad visais atvejais turi būti laikomasi Kelių eismo konvencijoje įtvirtintų nuostatų vairuotojams būti ypač atidiems labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams, tokiems kaip pėstieji ir dviratininkai, ypač pagyvenusio amžiaus žmonėms ir invalidams; visi vairuotojai turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus pėstiesiems.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad tiriant bylą Institucijoje buvo padaryti pažeidimai, t. y. jam įteiktas protokolo nuorašas, kuriame nebuvo nurodyta bylos nagrinėjimo Institucijoje vieta ir laikas. Tačiau vien tokie pažeidimai nėra pagrindas naikinti Institucijos priimtą nutarimą, nes jie paprastai ištaisomi nagrinėjant bylą teisme, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi galimybę pasinaudoti visomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis. Tokias teises apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo ir jomis aktyviai naudojosi.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo apklausti apelianto brolį, liudytoją I. K. , nes toks prašymas teismo posėdžio protokole neužfiksuotas, gi apeliantas jokių pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepareiškė. Tuo tarpu apelianto teiginiai dėl jam neva kerštaujančių buvusių klasės draugų, dirbančių policijoje, yra tik jo samprotavimai, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis.

Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį ir Vilniaus rajono policijos komisariato 2006 m. kovo 24 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.