Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, o juridinis asmuo UAB „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje bei 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje R. B. yra kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino apgaule kito naudai įgyti svetimą didelės vertės turtinę teisę, o būtent:

jis, būdamas UAB „N", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas administracinius įgalinimus atstovauti UAB „N", priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuris veikė UAB „N" vardu, jos naudai ir interesais, be jokios rašytinės sutarties 2008-10-20 iš UAB „N" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Nordea Bank AB, pervedęs į UAB „S", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000 Lt (5 792,10 €) avansą, kurį UAB „S" pagal žodinį susitarimą turėjo panaudoti vykdant darbus (suprojektuojant ir sukomplektuojant vidines stiklo pertvaras) statomame prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau dėl objektyvių priežasčių UAB „S" šių darbų neatlikus, siekdamas UAB „N" ne tik grąžinti avansu pervestus pinigus, bet ir panaudojant netikrą dokumentą, apgaule bendrovės naudai įgyti turtinę teisę į papildomą UAB „S" turto dalį - tariamai atsiradusią pareigą sumokėti baudas ir delspinigius, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-10-11, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino objektyvios tikrovės neatitinkantį dokumentą - 2008-10-13 Rangos sutartį Nr. 2008/10/13, tariamai sudarytą tarp UAB „N" ir UAB „S", kurioje, žinodamas, kad Statybos leidimas Nr. NS/1221/09-1317 dėl prekybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos buvo gautas 2009-12-10 ir 2008 metų spalio mėnesį jokie statybos drabai prekybos paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo negalimi, melagingai nurodė sutarties sudarymo datą - 2008-10-13, sutarties dalyką ir darbų atlikimo vietą - UAB „S" įsipareigojimą per 23 kalendorines dienas UAB „N" užsakymu pagaminti gaminius ir juos sumontuoti prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini); sutartį pasirašiusį asmenį - UAB „S" direktorę G. R., kuri 2008-10-13 UAB „S" nedirbo, o direktore buvo paskirta 2011-11-30; bei kitus esminius sutarties punktus - darbų kainą, darbų atlikimo terminus, apmokėjimo tvarką, šalių įsipareigojimus bei atsakomybę, numatančią 0,2 % delspinigių sumokėjimą nuo užsakymo kainos už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsipareigojimo dieną ir avanso dydžio baudą, rangovui nepagrįstai atsisakius pagaminti ir sumontuoti užsakytą produkciją. Po to, šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir UAB „N“ antspaudu.

R. B., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir žinodamas, kad tarp UAB „N" ir UAB „S" jokia sutartis dėl darbų atlikimo prekybos paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta nebuvo ir UAB „S" neprisiėmė jokių įsipareigojimų atlyginti UAB „N" delspinigius ir baudas už sutarties nevykdymą, turėdamas tikslą tyčia suklaidinti teismą ir apgaule įgyti turtinę teisę į UAB „S" turtą, 2013-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismui, adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, pateikė aukščiau nurodytą paties pagamintą žinomai netikrą 2008-10-13 Rangos sutartį Nr. 2008/10/13 bei šiuo netikru dokumentu pagrįstą civilinį ieškinį, kuriame žinomai neteisėtai prašė teismo UAB „N" naudai iš atsakovo UAB „S" priteisti 20 000 Lt (5 792,10 €) avansinio mokėjimo skolos atlyginimą, 20 000 Lt (5 792,10 €) avanso dydžio baudos atlyginimą, 871,20 Lt (252,32 €) delspinigių ir 14 254,77 Lt (4 128,47 €) kompensuojamų palūkanų.

Tokiu būdu, veikdamas apgaule, jis pasikėsino UAB „N“ naudai įgyti turtinę teisę į svetimą UAB „S priklausantį 55 125,97 Lt (15 965,58 €) turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimu reikalavimas dėl baudos, delspinigių ir kompensuojamų palūkanų priteisimo buvo atmestas.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Juridinis asmuo UAB „N“ yra kaltinama tuo, kad ji, atstovaujama direktoriaus R. B., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „N" vardu, jos naudai ir interesais, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtinę teisę, o būtent:

R. B., būdamas juridinio asmens UAB „N", direktoriumi, turėdamas administracinius įgalinimus atstovauti UAB „N", priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „N" vardu, jos naudai ir interesais, 2008-10-20 be jokios rašytinės sutarties iš UAB „N" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Nordea Bank AB, pervedęs į UAB „S", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000 Lt (5792,10 €) avansą, kurį UAB „S" pagal žodinį susitarimą turėjo panaudoti vykdant darbus (suprojektuojant ir sukomplektuojant vidines stiklo pertvaras) statomame prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau dėl objektyvių priežasčių UAB „S" šių darbų neatliko, siekdamas UAB „N" ne tik grąžinti avansu pervestus pinigus, bet ir panaudojant netikrą dokumentą, apgaule UAB „N" naudai įgyti turtinę teisę į papildomą UAB „S" turto dalį - tariamai atsiradusią pareigą sumokėti baudas ir delspinigius, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-10-11, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino objektyvios tikrovės neatitinkantį dokumentą – 2008-10-13 Rangos sutartį Nr. 2008/10/13, tariamai sudarytą tarp UAB N” ir UAB “S”, kurioje, žinodamas, kad Statybos leidimas Nr. NS/1221 /09-1317 dėl prekybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos buvo gautas 2009-12-10 ir 2008 m. spalio mėn. jokie statybos drabai prekybos paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo negalimi, melagingai nurodė sutarties sudarymo datą - 2008-10-13, sutarties dalyką ir darbų atlikimo vietą - UAB „S" įsipareigojimą per 23 kalendorines dienas UAB „N" užsakymu pagaminti gaminius ir juos sumontuoti prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini), sutartį pasirašiusį asmenį - UAB „S" direktorę G. R., kuri realiai 2008-10-13 UAB „S" nedirbo, direktore buvo paskirta 2011-11-30, bei kitus esminius sutarties punktus - darbų kainą, darbų atlikimo terminus, apmokėjimo tvarką, šalių įsipareigojimus bei atsakomybę, numatančią 0,2 % delspinigių sumokėjimą nuo užsakymo kainos už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsipareigojimo dieną ir avanso dydžio baudą, rangovui nepagrįstai atsisakius pagaminti ir sumontuoti užsakytą produkciją, po ko šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir UAB „N" antspaudu.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, UAB „N", atstovaujama direktoriaus R. B., kuris žinodamas, kad tarp UAB „N" ir UAB „S" jokia sutartis dėl darbų atlikimo prekybos paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta nebuvo ir UAB „S" neprisiėmė jokių įsipareigojimų atlyginti UAB „N" delspinigius ir baudas už sutarties nevykdymą, turėdamas tikslą, tyčia suklaidinti teismą ir apgaule įgyti turtinę teisę į UAB „S" turtą, 2013-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismui, adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, pateikė aukščiau nurodytą paties pagamintą žinomai netikrą 2008-10-13 Rangos sutartį Nr. 2008/10/13 bei šiuo netikru dokumentu pagrįstą civilinį ieškinį, kuriame žinomai neteisėtai prašė teismo UAB „N" naudai iš atsakovo UAB „S" priteisti 20 000 Lt (5 792,10 €) avansinio mokėjimo skolos atlyginimą, 20 000 Lt (5 792,10 €) avanso dydžio baudos atlyginimą, 871,20 Lt (252,32 €) delspinigių ir 14 254,77 Lt (4 128,47 €) kompensuojamų palūkanų.

Tokiu būdu, veikdamas apgaule, R. B. pasikėsino UAB „N" naudai įgyti turtinę teisę į svetimą UAB „S" priklausantį 55 125,97 Lt (15965,58 €) turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimu reikalavimas dėl baudos, delspinigių ir kompensuojamų palūkanų priteisimo buvo atmestas.

Šiais veiksmais juridinis asmuo UAB „N“ yra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, bei 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Ši baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąjį R. B. gynė advokatas D. Z. (T. 2., b.l. 114), kuris taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (T. 2., b.l. 131-132) buvo pripažintas trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu, kuriam buvo pranešta apie įtarimą nusikalstama veika ir kuris buvo apklaustas dėl juridinio asmens UAB „N“ padarytos nusikalstamos veikos (T. 2., b.l. 133-137). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 388 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas procese naudojasi visomis teisėmis, kurias BPK suteikia įtariamajam ir kaltinamajam, taip pat atlieka šių proceso dalyvių pareigas, t.y. trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas procese įstatymu yra prilygintas įtariamajam ir kaltinamajam, su visomis įstatymuose numatytomis teisėmis ir pareigomis. BPK 61 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad advokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo kaip teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekspertas, specialistas, vertėjas ar liudytojas, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo tas advokatas arba advokato padėjėjas turi giminystės ryšių. Analogiški advokato veiklos apribojimai yra nustatyti ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnyje, o to paties įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja gynybos interesams. Nors BPK ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas tiesiogiai nenurodo, kad advokatas neturi teisės dalyvauti procese kaip kito kaltinamojo gynėjas, jeigu jis pats toje pačioje byloje dalyvauja kaip įtariamasis ar kaltinamasis (trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas), tačiau sistemiškai aiškinant advokato veiklą ir baudžiamąjį procesą reglamentuojančius įstatymus, akivaizdu, kad tas pats asmuo negali būti toje pačioje byloje ir įtariamuoju ar kaltinamuoju ir kito įtariamojo ar kaltinamojo gynėju, nes šių proceso dalyvių teisės ir pareigos iš esmės skiriasi, todėl tam tikrais atvejais neabejotinai atsiranda esminiai prieštaravimai tarp įtariamojo ar kaltinamojo – fizinio asmens - gynybos ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovavimo (įtariamojo ar kaltinamojo teisių realizavimo) interesų.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B., kurį gina advokatas D. Z., ir traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas D. Z., jiems įteikus pranešimus apie įtarimą nusikalstama veika, kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus (T. 2., b.l. 117; 137).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2010) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau ir - Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi, norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Vadinasi, BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi, atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo, tačiau sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę, nes BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Būtent BK 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatytu reguliavimu konstatuotina, kad juridinis asmuo už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką atsako tik esant juridinio asmens kaltei. Tačiau juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, todėl Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog BK nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Ši išvada pabrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-269/2010, 2K-582/2010).

Taigi, akivaizdu, kad fizinio asmens teisminė gynyba ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto (įtariamojo ar kaltinamojo), procesiniai tikslai iš esmės skiriasi, todėl teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo R. B., kaip fizinio asmens, gynybos ir traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens, interesus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. B. gynėjas advokatas D. Z. toje pačioje byloje negali būti ir traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens UAB „N“ atstovu, todėl daro išvadą, kad 2015 m. birželio 15 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (T. 2., b.l. 132) kaltinamojo R. B. gynėją advokatą D. Z. paskyrus traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu (įtariamuoju), kuriam buvo pranešta apie įtarimą nusikalstama veika ir kuris buvo apklaustas dėl juridinio asmens UAB „N“ padarytos nusikalstamos veikos, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl ši baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi ir 440 straipsniu,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje R. B., kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, o juridinis asmuo UAB „N“, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje bei 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, perduoti prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.