- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-08
- Bylos Nr.
- N-444-2575-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarimo S. A. H. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 29 d. surašė S. A. H. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2008 m. sausio 6 d., apie 4.35 val., A.Goštauto gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį neblaivus (nustatytos 1,04 promilės), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarimu S. A. H. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką konstatavęs, jog pastarojo kaltė įrodyta paties prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio rodmenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kita byla medžiaga. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių - teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį (padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų), pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebaustas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (asmuo nuoširdžiai gailisi).
II.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, S. A. H. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą pakeisti, t. y. palikti galioti skirtą baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde nurodo, jog padarytą pažeidimą pripažįsta ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pažymi, jog yra Danijos Karalystės pilietis, turintis šios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris atitinkamos Danijos Karalystės institucijos nėra atimtas, ir kurio galiojimas nėra apribotas. ATPK 16 straipsnis numato, jog Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal šį kodeksą, jeigu ko kita nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Nurodo, jog teismo posėdžio metu jis prašė taikyti Tarybos direktyvą 91/439EEB dėl vairuotojų pažymėjimų, kurioje nurodyta, kad bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje vietos valdžios institucijos vairuotojo pažymėjimą gali išduoti asmenims, kurie šalyje pragyveno 185 dienas. Mano, jog vadovaujantis šiuo principu – Europos Sąjungos valstybėje vietos valdžios institucijos vairuotojo pažymėjimą, išduotą kitos valstybės narės, gali atimti tik asmenims, kurie toje šalyje pragyveno 185 dienas. Pabrėžia, jog ši direktyva Lietuvai privaloma, todėl turėjo būti taikoma. Jis Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, atvažiuoja čia tik verslo reikalais, todėl teismas jam galėjo skirti tik baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tvirtina, jog tokią poziciją pagrindžia minėtos direktyvos 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnis. Taip pat nurodo, jog teismas pažymėjo, kad jis neteko teisės vairuoti nuo nutarimo priėmimo dienos, tačiau liko neįvertinta tai, kad teisės vairuoti jis neteko 2008 m. sausio 6 d., o laikinas leidimas vairuoti išduotas tik 2008 m. birželio pabaigoje. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų netaikyti Europos Sąjungos teisės aktų, prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti jam teisės vairuoti, nes šiuo metu intensyviai kuria verslą Lietuvoje, todėl jam būtina nuolat važinėti pas klientus, užsakovus, tiekėjus ir t.t., be to, ruošia dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvoje gavimo. Mano, jog šios aplinkybės rodo, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti skyrus jam švelnesnę nuobaudą – tik piniginę baudą.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti pabrėždama padaryto pažeidimo šiurkštų pobūdį. Nurodo, jog vien tik 2007 metais dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės Lietuvoje žuvo 69 žmonės, sužeista 1211, per pirmuosius devynis 2008 metų mėnesius – žuvo 35 žmonės, sužeisti 589. Mano, jog tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu S. A. H. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kuris įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas apeliantui manant, kad šiuo atveju, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų normomis, nebuvo galima jam taikyti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, be to, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 16 straipsnis skelbia, kad Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal šį kodeksą, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Apeliantas įstatymo ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties, įtvirtinančių išimtines apelianto atžvilgiu nuostatas, nenurodė (direktyva tokiu aktu nelaikytina), to nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl S. A. H. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK, kuris šiuo atveju taikytinas be jokių išimčių.
Dėl apelianto prašymo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pasakytina, jog minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Trečia, teisės vairuoti reikalingumas verslui Lietuvoje kurti ir plėtoti – nėra išimtinė aplinkybė ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. nutartis bylose Nr.N3-34/2007, N1-413/2007).
Dėl apelianto teiginio, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog teisės vairuoti transporto priemones jis neteko nuo pažeidimo padarymo momento, pasakytina, jog pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, ir tokiam specialiosios teisės atėmimo termino skaičiavimui jokios įtakos tai, kad laikinas leidimas vairuoti transporto priemones pagal ATPK 269 straipsnio 4 dalį išduotas nebuvo, neturi.
Tad, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
S. A. H. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.