Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. N., jos įgaliotam atstovui advokatui A. K.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), baustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį, 211 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. 2020 m. spalio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo 30 d. 19.11 val. būdama UAB (duomenys neskelbtini), turinčios įgalioto siuntėjo statusą, importo skyriaus vadybininke, Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (KIPIS) pateikė transporto važtaraštį 200929-004166-VZT, kuriame klaidingai nurodė, kad taikoma supaprastinto tranzito procedūra. Dėl šios priežasties 2020 m. rugsėjo 30 d. 19.11 val. autotransporto išgabenimo važtaraštis patvirtintas sistemos automatiškai. 2020 m. spalio 1 d., 08.01 val. prekės - buitiniai termosai, 1024 PK, 13000 KGM, pakrautos transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), buvo išgabentos iš Pilies jūrų uosto posto muitinės prižiūrimos zonos neįforminus muitinės procedūros, be muitinės leidimo, užbaigiant laikinąjį saugojimą 200918-004766-BDK/30. Taip UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. N. neužtikrino, kad muitinės prižiūrimos prekės nebūtų išgabentos be muitinės leidimo neįforminus muitinės procedūros, tuo pažeidė MD įsakymo Nr.lB-71 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr.: 1B-71 „Dėl prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 64.3.1 ir 67 punktus bei pažeidė ANK 210 straipsnio 3 dalį, 211 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė J. G. prašė V. N. pripažintu kalta padarius ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir skirti jai nuobaudą sankcijos ribose. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina administracinio nusižengimo protokole (toliau – AN protokolas) nurodytas aplinkybes. V. N. kaltė pilnai įrodyta. Nors V. N. nėra muitinės deklarantė, tačiau jos veiksmai (klaida KIPIS sistemoje) sukėlė konkrečias pasekmes. Jos padaryta klaida sukėlė tokias pasekmes - prekės iš tikrųjų buvo išgabentos be muitinės leidimo, neįforminus muitinės procedūros. Iš pateikto paaiškinimo matyti, kad V. N. iš dalies pripažįsta kaltę, prekės iš tikrųjų nebuvo deklaruotos. V. N. klaida tiesiogiai susijusi su muitinės procedūros atlikimu, nes ji įforminta nebuvo. MD įsakyme Nr.lB-71 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr.: 1B-71 „Dėl prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kokia tvarka KIPIS sistemoje yra keičiamasis informacija. V. N. padarė veiksmą, kurio neturėjo padaryti. Dėl KIPIS sistemoje pateikto transporto važtaraščio, kuriame klaidingai nurodyta, kad taikoma supaprastinto tranzito procedūra, nors minėta procedūra negalėjo būti taikoma. Prekėms privalėjo būti įforminta tranzito procedūra, o ne supaprastinto tranzito procedūra. Tranzito procedūra buvo įforminta, deklaracija pateikta tik po to, kai prekės buvo grąžintos muitinei. Pažymėjo, kad tik po atlikto patikrinimo ir prekių grąžinimo, buvo įforminta tranzito deklaracija. V. N. uždėjus varnelę važtaraštyje, paskesni veiksmai negalėjo būti atlikti, tai yra prekės negalėjo būti deklaruotos. Pagal teismų praktiką, atsakingas ir tas asmuo, kurio veiksmai sukėlė tiesiogines pasekmes. ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas įrodytas. Mano, kad V. N. veiksmuose nėra ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 158 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad: „Visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos atitinkamai procedūrai įforminti.“

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. N. kaltės nepripažino, nurodė, kad už muitinės procedūrų įforminimą atsakingas kitas asmuo, tai yra UAB (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba, pasamdytas muitinės deklarantas. Ji nagrinėjamu atveju Prekių informacinėje sistemoje (KIPIS) pateikė važtaraštį, kuriame klaidingai nurodė duomenis apie prekėms (buitiniams termosams) taikomą supaprastinto tranzito procedūrą. Teigia, kad jos padaryta klaida neturėjo jokios įtakos prekių muitiniam statusui, tai yra juo nepradedama, nekeičiama ir neužbaigiama muitinės procedūra. Ji neturėjo pareigos užtikrinti, kad prekės nebūtų išgabentos be muitinės leidimo neįforminus muitinės procedūros. Be to, tranzito procedūra prekėms nebuvo užbaigta ir jos negalėjo būti išleistos iš muitinės prižiūrimos teritorijos. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad ji nėra tinkamas subjektas ir negalima jos patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, 210 straipsnio 3 dalį.

Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiama V. N. paties pažeidimo fakto neginčija ir sutinka, jog bylos duomenys patvirtina, kad atvežtos prekės pakrautos transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), buvo išgabentos iš Pilies jūrų uosto posto muitinės prižiūrimos zonos neįforminus muitinės procedūros, be muitinės leidimo, tačiau keliamas ginčas dėl minėto pažeidimo subjekto – V. N. manymu ji negali būti subjektu, kaltu šio pažeidimo padarymu, kadangi ji neatliko muitinės procedūrų.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis nenumato specialaus šio nusižengimo subjekto.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylas taikant Bendrijos muitinės kodeksą yra išaiškinta, kad Bendrijos muitinės kodekso nuostatos yra suformuluotos imperatyvo būdu ir nėra nukreiptos kokiu nors būdu apibrėžtiems subjektams. Yra reikšminga nustatyti, ar Bendrijos muitinės kodekso nuostatose aptarti veiksmai iš tikrųjų buvo atlikti, tai nustačius, nustatyti, kas juos atliko ar organizavo jų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N143 – 1093/2008). ANK 211 straipsnio taikymo požiūriu tai reiškia, kad bet koks asmuo, atlikęs šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas.

Teismo nuomone, administracinėn traukiama V. N. yra tinkamas subjektas ir gali atsakyti už nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Išnagrinėtų teismui pateiktų įrodymų pagrindu, konstatuotina, jog V. N. veiksmuose, apibrėžtuose administracinio nusižengimo protokole, yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama V. N. teigia, kad nėra muitinės tarpininkė, už muitinės procedūrų atlikimą nėra atsakinga, vis dėlto, būtent ji 2020-09-30, 19.11 val., būdama UAB (duomenys neskelbtini), turinčios įgalioto siuntėjo statusą, importo skyriaus vadybininke, Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (KIPIS) pateikė transporto važtaraštį 200929-004166-VZT, kuriame klaidingai nurodė, kad taikoma supaprastinto tranzito procedūra. Dėl šios priežasties 2020-09-30, 19.11 val., autotransporto išgabenimo važtaraštis patvirtintas sistemos automatiškai. 2020-10-01, 08.01 val., prekės - buitiniai termosai, 1024 PK, 13000 KGM, pakrautos transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), buvo išgabentos iš Pilies jūrų uosto posto muitinės prižiūrimos zonos neįforminus muitinės procedūros, be muitinės leidimo, užbaigiant laikinąjį saugojimą 200918-004766-BDK/30.

Pažymėtina, kad V. N. turi tarptautinių krovinių gabenimų patirtį, todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tarptautinį krovinių pervežimą, jai turi būti žinomos.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnyje numatyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. N., pateikusi muitinės įstaigai klaidingą prekių važtaraštį, kad taikoma supaprastinto tranzito procedūra, tapo atsakinga ir už kilusias tokio savo veiksmo teisines pasekmes. Nors I. N. ir teigia, kad ji nėra muitinės tarpininkė ir nėra atsakinga už muitinės procedūrų atlikimą, tačiau ši aplinkybė jos kaltės nešalina. Kaip paaiškino Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė J. G., būtent V. N. veiksmai, tai yra klaidingo važtaraščio pateikimas KIPIS sistemoje, sukėlė konkrečias AN protokole nurodytas pasekmes - prekės buvo išgabentos be muitinės leidimo, neįforminus muitinės procedūros. V. N. klaida tiesiogiai susijusi su muitinės procedūros atlikimu, nes ji įforminta nebuvo. Dėl V. N. KIPIS sistemoje pateikto transporto važtaraščio, prekėms buvo taikoma supaprastinto tranzito procedūra, kuri nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma. V. N., būdama UAB (duomenys neskelbtini), turinčios įgalioto siuntėjo statusą, importo skyriaus vadybininke, Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (KIPIS) pateikė transporto važtaraštį, kuriame klaidingai nurodė, kad taikoma supaprastinta tranzito procedūra, sudarė sąlygas išvykti kroviniui ( prekėms) iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto neįforminus muitinės procedūros, tuo pažeidė MD įsakymo Nr.lB-71 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr.: 1B-71 „Dėl prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 64.3.1 ir 67 punktus.

Tokiu būdu V. N. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka.

V. N. buvo kaltinama padarius ir ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą. ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimą arba paėmimą be muitinės pareigūno leidimo.

Iš V. N. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad ji kaltinama 2020-09-30, 19.11 val., Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (KIPIS) pateikusi transporto važtaraštį 200929-004166-VZT, kuriame klaidingai nurodė, kad taikoma supaprastinto tranzito procedūra, dėl ko 2020-09-30, 19.11 val., autotransporto išgabenimo važtaraštis patvirtintas sistemos automatiškai. 2020-10-01, 08.01 val., prekės - buitiniai termosai, 1024 PK, 13000 KGM, pakrautos transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), buvo išgabentos iš Pilies jūrų uosto posto muitinės prižiūrimos zonos neįforminus muitinės procedūros, be muitinės leidimo, užbaigiant laikinąjį saugojimą 200918-004766-BDK/30.

Iš administracinio nusižengimo protokolo („pažeidimo esmė“), kur suformuotas konkretus administracinis kaltinimas, matyti, kad V. N. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį. Visiškai nėra aišku, kokiais savo veiksmais ar neveikimu ji pažeidė ANK 210 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismo posėdyje Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė J. G. prašė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį nuraukti, V. N. nepadarius minėto teisės pažeidimo.

Aukščiau išdėstytais motyvais, administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį, V. N. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties.

V. N. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 211 straipsnio 1 dalyje.

V. N. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad vėliau visos būtinos muitinės procedūros buvo atliktos, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamos V. N. asmenybę – administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus baudžiama pirmą kartą, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, į atsakomybę lengvinančių į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes V. N. skirtina minimali ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 210 straipsnio 3 dalimi, 211 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalį, V. N. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20123695478 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.