Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Algiui Tursui, atsakovės atstovėms A. D. ir J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. A. (T. M. A.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Suzan Mars“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas T. M. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5), kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Užsienio išmokų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015-08-10 sprendimą Nr. SPRE-1965 dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimą; 2) panaikinti VSDFV 2015-09-16 sprendimą Nr. (1.45)I-6163, kuriuo netenkintas jo skundas.

Skunde nurodė, kad Tarnybos direktoriaus 2015-08-10 sprendimu Nr. SPRE-1965 jam atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą. Šį sprendimą ginčijo VSDFV, kuri 2015-09-16 sprendimu Nr. (1.45)1-6163) skundą atmetė motyvuodama tuo, jog Tarnyba, įvertinusi turimus duomenis tinkamai nustatė, kad pareiškėjui turi būti taikoma Lenkijos teisė socialinės apsaugos srityje, todėl pagrįstai 2015-08-10 sprendimu Nr. SPRE-1965 atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą pareiškėjui.

Pareiškėjas skunde remiasi Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 883/2004 „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo“ (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) 13 straipsnio „Darbas dviejose ar daugiau valstybių narių“ 3 dalies nuostatomis, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo manymu, Tarnybos ir VSDFV sprendimuose šia norma nesivadovavo nepagrįstai. Be to, priešingai nei nurodyta institucijų sprendimuose, nesivadovavo ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau - Tvarkos aprašas), 15 punktu, pagal kurį A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje.

Pažymėjo, jog VSDFV ir Tarnyba neginčija fakto, jog jis Lietuvoje nuo 2009-07-01 iki 2014-01-31 dirbo pagal darbo sutartį UAB „Suzan Mars“, buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu ir tuo pačiu vykdė individualią veiklą Lenkijos Respublikoje, t. y. jie neginčija faktinių aplinkybių, kurios yra pagrindas išduoti A1 pažymėjimą. Tačiau, pareiškėjo manymu, minėtos institucijos nepagrįstai remiasi Lenkijos kompetentingos įstaigos 2015-06-15 raštu Nr. 180000/503/1032/2013, kuriame nurodoma, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2014-01-31 taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Akcentavo, kad ši išvada paremta pačios Tarnybos pateikta informacija apie UAB „Suzan Mars“ vykdomos veiklos patikrinimą, kurį atliko Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija ir kurio metu buvo nustatyta, jog UAB „Suzan Mars“ vykdydama veiklą ekonominių tikslų neturėjo, buvo įkurta ne ekonominės naudos siekimui „<...> o kitiems tikslams - įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų.“ Pareiškėjo vertinimu, ši informacija nepaneigia fakto, kad jis dirbo tam tikru laikotarpiu UAB „Suzan Mars“ pagal darbo sutartį ir už jį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, todėl kaip įmonės darbuotojas, turi teisę į socialinę apsaugą.

Atkreipė dėmesį, jog Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 dalyje yra numatytos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo taisyklės, pagal kurias asmeniui keliose valstybėse narėse besiverčiančiam tapačia veikla yra parenkama taikytina valstybės narės teisė. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinami konkretūs kriterijai. Atsižvelgiant į tai, jog Reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 yra tiesioginio taikymo bei vykdymo aktai, į tai, jog Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje yra suformuluota aiški ir nedviprasmiška taisyklė, kurios valstybės narės socialinės apsaugos įstatymai turi būti taikomi, jei asmuo dirba pagal darbo sutartį vienoje valstybėje, o kitoje verčiasi individualia veikla (aplinkybę, jog minėto straipsnio 3 dalis yra aiški ir nedviprasmiška, nereikalaujanti papildomo jos įgyvendinimo ir taikymo išaiškinimo, patvirtina tai, jog Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnyje nėra išaiškinta EB 883/2004 13 straipsnio 3 dalis), teigia, kad UIT privalėjo vadovautis šiomis tarptautinėmis teisės normomis.

Pabrėžė, kad Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai. Bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė - taikomi tos valstybės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Kadangi jo darbo sutartis sudaryta su Lietuvoje veikiančia UAB „Suzan Mars“ nėra panaikinta ir galiojanti, jam, remiantis aukščiau paminėtais principais bei Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, taikytini Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai.

Nurodė ir tai, kad Tarnyba ir VSDFV sprendimuose ne tik netinkamai taikytos Reglamentų (EB) Nr. 883/2004 bei Nr. 987/2009 nuostatos, bet ir nesilaikyta Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemos koordinavimo principų, o būtent, diskriminacijos draudimo bei vienodo požiūrio (Reglamento EB 883/2004 4 straipsnis) principo, kuriame įtvirtinta, kad valstybės narės pilietis, dirbantis pagal darbo sutartį kitoje valstybėje narėje, turi tapačias teises į socialinę apsaugą, kaip ir valstybės, kurioje jis dirba, pilietis. Kadangi Tarnyba ir VSDFV savo sprendimuose šiais principais nesivadovavo, teigia, kad šių institucijų priimti sprendimai neteisingi, nepagrįsti, todėl naikinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į skundą (38-42 b. l.) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjo kreipimosi į UIT dėl A1 pažymėjimo išdavimo metu asmenų, migruojančių tarp Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybių narių (nuo 2010 m. gegužės 1 d.) socialinę apsaugą koordinavo 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1), 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL 2012 L 149) (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 465/2012), Tvarkos aprašas. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a) punkte nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad „asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas“. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse yra nustatyta Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio taikymo tvarka.

Pažymėjo, kad pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti asmenų, persikeliančių ES, socialines teises. ES socialinės apsaugos reglamentai koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y. jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus, todėl ES valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose pačioms nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas.

Pagal Tvarkos aprašo 15 punktą, A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje. Tvarkos aprašo 27 punkte nurodoma, kad Lietuvoje ir kitoje ES valstybėje narėje vienu metu pagal darbo sutartį dirbantis ir / ar savarankiška veikla užsiimantis asmuo (o ne jo darbdavys) pateikia Tarnybai patvirtintos formos prašymą, prideda asmens dokumento patvirtintą kopiją (jei savarankiškai dirbantis asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis), sudarytų darbo sutarčių Lietuvoje patvirtintas kopijas, savarankiškos veiklos vykdymą kitoje ES valstybėje narėje įrodančių dokumentų (sudarytų (vykdomų) sutarčių, susijusių su savarankiška veikla, kitų dokumentų) patvirtintas kopijas. Tvarkos aprašo 31 punkte nustatyta galimybė prašyti pareiškėją pateikti ir kitus, Tvarkos aprašo 27 punkte nenurodytus, dokumentus bei informaciją.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o bendrovėje įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. VDI 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. UAB „Suzan Mars“, registruotos adresu Naugarduko g. 41, Vilnius surasti nepavyko. Susisiekti su šios įmonės atstovais bei atlikti patikrinimo įmonėje nepavyko: 2015-02-12 UAB „Suzan Mars“ direktorei E. B. K. išsiųstas kvietimas 2015-02-19 atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti kvietime su darbuotojų darbo santykiais įmonėje susijusius dokumentus, tačiau įmonės direktorė nustatytu laiku neatvyko ir dokumentų nepateikė.

Nurodė ir tai, kad Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija (toliau – VA VMI) 2012-12-21 atliko UAB „Suzan Mars“ mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2009-06-04 iki 2012-06-30. Išanalizavus bendrovės patirtas išlaidas, nustatyta, kad pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą. Kitų išlaidų bendrovė nepatyrė. Nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad bendrovė darbuotojus vežė į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių. Darbo sutartyse Lenkijos Respublikos fizinių asmenų daugiausia nurodyta gyvenamoji vieta – Krokuva, Lenkija. Nėra logikos, kad darbuotojai į Lietuvą iš Krokuvos apie 790 km vyktų savo transportu arba autobusu, nes patiriamos išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas darbo užmokestis, o kelionės trukmė trigubai ilgesnė nei bendrovėje dirbtas laikas. Bendrovė nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kas, kur ir kada teikė paslaugas Lietuvoje. VA VMI išvadoje pažymėjo, kad bendrovė, įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja gaunanti mažas pajamas. Tai rodo, kad įkurta bendrovė ekonominių tikslų neturi, įkurta ne ekonominės naudos siekimui, o kitiems tikslams – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų. VA VMI mokestinio tyrimo metu surinkta informacija dėl bendrovės vykdomos veiklos perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tolimesniam tyrimui.

Tarnyboje 2013-12-20 gautas ir išnagrinėtas T. A., gim. (duomenys neskelbtini), prašymas išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiimančiam savarankiška veikla Lenkijos Respublikoje (toliau – Lenkija), laikotarpiui nuo 2009-07-01 iki 2014-10-31. Tarnyba, nagrinėdama T. A. pateiktą prašymą, vertino: Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pagal kuriuos T. A. nuo 2010-05-01 iki 2014-01-31 buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas, ir Lenkijos kompetentingos įstaigos (Zaklad Ubezpieczen Spolecznych Oddzial w Krakowie) 2015 m. birželio 15 d. raštą Nr. 180000/503/1032/2013, kuriame nurodoma, jog T. A. laikotarpiui nuo 2010-05-01 iki 2014-01-31 taikytini Lenkijos socialinio draudimo teisės aktai. Tarnyba, įvertinusi turimus ir pateiktus duomenis, konstatavo, kad T. A. laikotarpiui nuo 2010-05-01 iki 2014-01-31 taikytini Lenkijos socialinio draudimo teisės aktai. Tarnybos nuomone, pareiškėjas savo teiginius grindžia jam naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą (74-77 b. l.) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą VSDFV nurodė tas pačias ginčo aplinkybes ir pateikė analogišką atsakovui jų teisinį vertinimą. Papildomai akcentavo, kad nei VDI, nei VA VMI, atlikę patikrinimus nenustatė, jog UAB „Suzan Mars“ faktiškai vykdo veiklą Lietuvoje, todėl jos sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais, siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo. Todėl VSDFV nuomone, Tarnyba, įvertinusi turimus duomenis, tinkamai nustatė, kad pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis. Fondo valdybos nuomone, o Tarnybos 2015-08-10 sprendimas Nr. SPRE-1965 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimą T. A.“ iš esmės yra teisingas ir pagrįstas.

Taip pat nurodė, kad VSDFV 2015-09-16 sprendimas Nr.(1.45) I-6163 priimtas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalimi, Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsniu, Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 35 punktu.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Suzan Mars“ bankroto administratorius MB „Nemokumas“ prašė pareiškėjo skundą atmesti. Rašytiniuose paaiškinimuose (147-146 b. l.) informavo, kad 2015-09-29 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Suzan Mars“. Buvusi įmonės vadovė bankroto administratoriui MB „Nemokumas“ neperdavė nei įmonės turto, nei dokumentų. Dėl ginčo esmės nurodė, kad pagal VA VMI mokestinio tyrimo metu surinktą medžiagą, akivaizdu, jog UAB „Suzan Mars“ buvo fiktyvią veiklą vykdžiusi įmonė. Sutinka su valstybinių institucijų argumentais, kad bendrovė galėjo veikti ne ekonominės naudos siekimo, o kitais tikslais – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų, Lenkijoje vykdančių individualią veiklą, tokiu būdu siekiant nemokėti socialinių draudimo įmokų Lenkijoje. Atkreipė dėmesį, kad remiantis darbo sutartimi pareiškėjas UAB „Suzan Mars“ dirbo nevisą darbo dieną – 0,1 etatu. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad darbas bendrovėje galėjo būti esminė jo ekonominių interesų vieta. Mano, kad kai kurios pareiškėjui naudingos tarptautinių reglamentų normos neturėtų būti taikomos tiesiog formaliai, bet būtina atsižvelgti į visas aplinkybes ir nustatyti, kur buvo tikroji pareiškėjo ekonominių interesų pagrindinė veikla.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus, remdamasis jame išdėstytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad pripažinus, jog pareiškėjui taikytini Lenkijos socialinio draudimo teisės aktai, pareiškėjui turės būti sugrąžintos įmokos į VSDF biudžetą.

Atsakovo atstovės teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti remiantis atsiliepimo į skundą argumentais.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2015-08-10 sprendimo Nr. SPRE-1965, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui socialinio draudimo A1 pažymėjimą, ir VSDFV 2015-09-16 sprendimo Nr. (1.45) I-6163 netenkinti pareiškėjo skundo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-12-20 pareiškėjas T. M. A. Tarnybai pateikė nustatytos formos prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir/ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje (66-69 b. l.). Prašyme deklaravo, kad yra Lenkijos pilietis. Laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2014-10-31 dvi dienas per mėnesį dirbo pagal darbo sutartį reklamos agentu UAB „Suzan Mars“ Lietuvoje, visą kitą laiką užsiėmė savarankiška veikla (keleivinio transporto taksi) Lenkijoje.

Tarnyba 2014-01-22 raštu Nr. (7.2)S2-2710 kreipėsi į VA VMI informuodama, kad į ją kreipiasi Lenkijos Respublikos piliečiai ir gyventojai, kurie yra pasirašę darbo sutartis su Lietuvoje registruotomis įmonėmis, tame tarpe ir su UAB „Suzan Mars“, ir šių sutarčių galiojimo laikotarpiais vykdo savarankiškas veiklas Lenkijoje. Didžiąją dalį darbuotojų anksčiau nurodytose įmonėse sudaro Lenkijos piliečiai ir jos gyventojai, kurie darbo sutarties galiojimo laikotarpiu verčiasi savarankiška veikla Lenkijoje. Pagal darbo sutartis, pasirašytas su Lietuvoje registruotomis įmonėmis, šie asmenys priimami eiti vadybininkų, reklamos agentų pareigas (pagrindinės darbo funkcijos – skrajučių ir lankstinukų dalijimas), t. y. darbo sutartyse numatomos funkcijos nereikalauja aukštos kvalifikacijos ar ypatingų įgūdžių. Tarnybos duomenimis, šie asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos Lietuvos Respublikoje nemoka. Asmenys taip pat neteikia ir mokestinėms prievolėms įvykdyti Lietuvoje reikiamos informacijos. Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, VSDFV, Tarnyba, VDI, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitos įstaigos) veikdamos pagal savo kompetencijas 2009–2011 metais inicijavo ir atliko panašiu modeliu veikiančių įmonių veiklos patikrinimus. Po atliktų patikrinimų kelių įmonių veikla Lietuvoje buvo sulėtėjusi, tačiau nuo 2011 metų Tarnybai vėl teikiami prašymai dėl taikomų teisės aktų nustatymo ir tai patvirtinančių dokumentų išdavimo. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba prašė inicijuoti patikrinimą dėl rašte nurodytų įmonių galimai fiktyvios veiklos ir dėl šių įmonių darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje (47-49 b. l.). Analogišku prašymu Tarnyba 2015-01-26 raštu Nr. (7.2)S2-2689 kreipėsi ir į VDI (55-56 b. l.)

VA VMI 2014-10-29 raštu Nr. (12.12-30-8.)-46-KD-7110 informavo Tarnybą, kad atliko Tarnybos 2014-01-22 rašte Nr. (7.2)S2-2710 nurodytų įmonių operatyviuosius patikrinimus, kurių medžiaga remiantis padarė išvadą, kad minėtų įmonių veikla galimai nėra ekonominės naudos siekimas, o tikslas – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių, kurie apgaule įgytų turtinę teisę į socialines išmokas, kurios yra garantuotos 1971-06-14 ES Ministrų Tarybos priimtu Tarybos Reglamentu „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ Nr. 1408/71, bei turėtų lengvatas ir mokėtų mažus mokesčius Lenkijos Respublikoje (53-54 b. l.).

VDI 2015-02-27 raštu, be kita ko, informavo Tarnybą, kad atliko UAB „Suzan Mars“ veiklos patikrinimą ir nustatė, kad UAB „Suzan Mars“, registruotos adresu Naugarduko g. 41, Vilnius, surasti nepavyko. Minėtos įmonės savininkai pasikeitė 2014-09-29. Buvęs akcininkas nurodė, kad buveinės registracijos adresu įmonė veiklos nevykdė, tačiau prieš pasikeičiant savininkams buvo sudaryta subnuomos sutartis su UAB „Almand“ dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu ji nutraukta. Susisiekti su šios įmonės atstovais bei atlikti patikrinimo minėtoje įmonėje nepavyko. Įmonės buveinės adresu Naugarduko g. 41, Vilniuje įmonės ar jos atstovai nerasti. VĮ „Registrų centras“ nurodyti kontaktiniu įmonės telefonu niekas neatsiliepė. Pažymėta, kad įmonės direktorės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Įmonėje socialiai drausta yra tik šios įmonės direktorė (57-58 b. l.).

Tarnyba 2015-03-16 raštu Nr. (7.16)S2-9109 ir pakartotinai 2015-05-05 raštu Nr. (7.16) S2-15327 kreipėsi į UAB „Suzan Mars“ ir jos įgaliotą atstovą dėl duomenų apie įmonės veiklą ir sudarytas darbo sutartis su fiziniais asmenimis laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-04-30 pateikimo (59-60, 61-62 b. l.).

Tarnyba gavo 2015-06-15 Lenkijos socialinio draudimo įstaigos „Zaklad Ubezpieczen Spolecznych“ Krokuvos filialo raštą Nr. 180000/503/1032/2013, kuriame nurodyta, jog T. A., vykdančiam individualią veiklą Lenkijos teritorijoje ir tuo pat metu dirbančiam samdomą darbą Lietuvos teritorijoje UAB „Suzan Mars“, pagal 2004-04-29 Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 str. 3 d. laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2014-01-31 taikytini Lenkijos socialinio draudimo teisės aktai (70-71 b. l.).

VSDFV Užsienio išmokų tarnyba 2015-08-10 sprendimu Nr. SPRE-1965 atsisakė išduoti pareiškėjui socialinio draudimo A1 pažymėjimą laikotarpiui nuo 2009-07-01 iki 2014-01-31 (72 b. l.).

Pareiškėjas šį Tarnybos sprendimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ginčijo VSDFV, kuri 2015-09-16 sprendimu Nr. (1.45) I-6163 pareiškėjo skundą atmetė (91-92 b. l.).

Pareiškėjas nesutikimą su Tarnybos ir VSDFV sprendimais grindžia tuo, kad atsakovas neteisingai aiškino ir pritaikė ES materialinės teisės normas. Pažymėjo, kad gauta informacija apie UAB „Suzan Mars“ patikrinimus nepaneigia aplinkybės, kad jis pagal darbo sutartį ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo Lietuvoje ir tuo pačiu metu užsiėmė individualia veikla Lenkijoje, todėl jam turi būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 punkto nuostatos ir išduotas A1 pažymėjimas..

Ginčo santykius reglamentuoja ir koordinuoja asmenų, migruojančių tarp ES valstybių narių nuo 2010 m. gegužės 1 d., o tarp EEE valstybių – nuo 2012 m. birželio 1 d., Šveicarijos Konfederacijos – nuo 2012 m. gegužės 1 d., socialinės apsaugos klausimus. Šį teisinio reguliavimo bloką sudaro Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką bei Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gegužės 22 d. reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką.

Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 antraštinėje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad būtina „(4) atsižvelgti į nacionalinių socialinės apsaugos teisės aktų specifinius bruožus ir parengti tik koordinavimo sistemą“ ; „(5) tokiu koordinavimu būtina Bendrijoje garantuoti vienodą požiūrį į atitinkamus asmenis pagal skirtingus nacionalinius teisės aktus“; „ (15) Bendrijoje judantiems asmenims būtina taikyti tik vienos valstybės narės socialinės apsaugos sistemą, kad taikant nacionalinės teisės aktus būtų išvengta sutapimų ir dėl to susiklostančių sudėtingų situacijų“; “(17) siekiant kiek galima labiau garantuoti vienodą požiūrį į visus valstybės narės teritorijoje dirbančius asmenis, reikia nustatyti, kad pagal bendrą taisyklę jiems taikomos tos valstybės narės, kurioje atitinkamas asmuo dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai, teisės aktai“. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 antraštinėje dalyje nurodyta, kad Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 modernizuojamos valstybių narių nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės, nurodant įgyvendinimo priemones ir procedūras (Antraštinės dalies (1) pastraipa). Taigi Reglamentai (EB) Nr. 883/2004, Nr.987/2009 ir juos iš dalies keičiantis Reglamentas (EB) Nr. 465/2012 yra skirti koordinuoti ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad visiems Bendrijoje laisvai judantiems asmenims socialinė apsauga būtų taikoma pagal tuos pačius bendruosius principus.

VSDFV (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje pateiktų sąvokų prasme - valstybės narės kompetentinga valdžios institucija), vadovaudamasi Reglamentais (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009, taip pat kitais susijusiais teisės aktais, 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253„Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, patvirtino Reglamentais (EB) Nr. 883/2004 ir Nr.987/2009 nustatytų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų įgyvendinimo norminius teisės aktus, tarp jų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašą, taip pat atitinkamų dokumentų formas, tarp jų Prašymo išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir/ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje, formą, kurti pildoma dėl A1 pažymėjimo išdavimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (ESTT 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas A. M. y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (ESTT 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10). Be to, ESTT yra konstatavęs, kad nors dėl pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, D. S. prieš Justitsministeriet, C‑316/10).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir tiesiogiai taikytino ES teisės akto (reglamento) ir nacionalinės teisės normos, sprendžiant ginčą pagrindiniu teisės aktu laikytinas tiesiogiai taikytinas ES teisės aktas – atitinkamas reglamentas. Nacionalinės teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina.

ESSAS koordinavimo tvarkos aprašas yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir būtent šiuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus Reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie Reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

Tarnyba 2015-08-10 sprendimu Nr. SPRE-1965 nusprendė nuo 2010-05-01 iki 2014-01-31 neišduoti pareiškėjui (apeliantui) A1 pažymėjimo motyvuodamas tuo, kad T. A. laikotarpiui nuo 2010-05-01 iki 2014-01-31 taikytini Lenkijos socialinio draudimo teisės aktai (72 b. l.).

Nagrinėjamo ginčo atveju aktualios Reglamentų (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009 ir juos iš dalies keičiančio Reglamento (ES) Nr. 465/2012 nuostatos, kurios reglamentuoja taikytinų teisės aktų nustatymą, kai asmuo vienoje valstybėje narėje dirba pagal darbo sutartį, o kitoje užsiima savarankiška veikla.

Analizuodamas ginčui taikytinas EB teisės normas, Lietuvos vyriausiais administracinis teismas nustatė (žr. pvz. 2015-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015), kad pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje pateiktus apibrėžimus šių Reglamentų prasme „darbas pagal darbo sutartį - bet kuri veikla arba statusas, laikomi tokiais pagal tos valstybės, kurioje verčiamasi šia veikla arba egzistuoja šis statusas socialinės apsaugos įstatymus; „savarankiškas darbas“ – bet kuri veikla arba statusas, laikomi tokiais pagal tos valstybės, kurioje verčiamasi šia veikla arba egzistuoja šis statusas socialinės apsaugos įstatymus.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinė dalis (11-16 straipsniai) skirta nustatyti taikytinus teisės aktus. II antraštinės dalies 11 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendroji taisyklė, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Pagal šio straipsnio 3 dalį laikantis 12–16 straipsnių nuostatų: a) vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai; b) valstybės tarnautojams taikomi tos valstybės narės teisės aktai, kurie galioja juos į darbą priėmusiai administracijai; c) asmenims, pagal 65 straipsnio nuostatas gaunantiems bedarbio pašalpas vadovaujantis valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktais, taikomi tos valstybės narės įstatymai; d) asmenims, pašauktiems arba pakartotinai pašauktiems į tarnybą valstybės narės ginkluotosiose pajėgose arba į jos civilinę tarnybą, taikomi tos valstybės narės teisės aktai; e) visiems kitiems asmenims, kuriems netaikomi a–d papunkčiai, taikomi tos valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktai, nepažeidžiant kitų šio reglamento nuostatų, garantuojančių jiems išmokas pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus. II antraštinės dalies 13 straipsnis skirtas taikytinų teisės aktų nustatymui, kai dirbama dviejose ir daugiau valstybių narių. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.

Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnis skirtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 ir 13 straipsnių patikslinimui. Reglamente Nr. 987/2009 iki Reglamentu (EB) Nr. 465/2012 padarytų pakeitimų nebuvo nuostatų, tikslinančių Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies taikymą. Reglamento (ES) Nr. 465/2012 2 straipsniu Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnis buvo iš dalies pakeistas, be kita ko į šio straipsnio 5 dalį įterpiant 5b dalį, kurioje nustatyta „ 5b. Siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnis taikomas visiems atvejams pagal šį reglamentą“. Iš šio Reglamento Nr. 987/2009 pakeitimo matyti, kad sprendžiant dėl taikytinų teisės aktų nustatymo „nedidelės apimties veiklos“ kriterijus taikomas visam Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsniui, taigi ir nagrinėjamam ginčui aktualiai Pagrindinio reglamento II antraštinės dalies 13 straipsnio 3 daliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad tiesioginis minėtų Reglamentų taikymas atsakovui suteikė teisę ir tuo pačiu įpareigojo sprendžiant pagal kompetenciją dėl taikytinų teisės aktų nustatymo, kai kyla klausimas dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies taikymo, atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5b dalyje nurodytą „nedidelės apimties veiklos“ kriterijų, kurio nustatymui taikytinos Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad Reglamento (EB) Nr. 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė negali būti taikoma formaliai, nesigilinant į jos paskirtį, turinį ir Reglamente (EB) Nr. 987/2009 nustatytas taikymo taisykles.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas (Lenkijos Respublikoje, Krokuvoje, gyvenantis asmuo) nuo 2009-07-01 iki 2014-10-31 su UAB „Suzan Mars“ (Lietuvos Respublika, Vilnius) buvo sudaręs terminuotas darbo sutartis dėl darbo šioje bendrovėje reklamos agento pareigose (22-33 b. l.). 2009-07-01 darbo sutartyje buvo sulygta, kad pareiškėjas dirbs 1/10 etato (23 b. l.). Vėlesnėse darbo sutartyse buvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs pagal grafiką, taikant suminę darbo apskaitą, valandinis darbo užmokestis pagal MMA (Sutarčių 3, 5 p.). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas formaliai atitinka Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlygą, pagal kurią jam galėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai. Tačiau Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlyga taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, tačiau netaikomas, kai asmuo vien tik yra sudaręs darbo sutartį. Šiuo atveju pareiškėjas Prašyme Tarnybai nurodė, kad UAB „Suzan Mars“ dirbo dvi dienas per mėnesį, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad tokios apimties asmens veikla valstybėje narėje (ginčo atveju Lietuvoje), kurioje sudarytos darbo sutartys, gyvenamosios vietos valstybėje narėje vykdomos savarankiškos veiklos atžvilgiu galėtų būti vertinama kitaip nei nedidelės apimties veikla. Abejones dėl pareiškėjo darbo santykių realumo Lietuvos įmonėje kelia Tarnybos gauti duomenys apie VDI bei VMI atliktus UAB „Suzan Mars“ veiklos patikrinimus. Be to, iš pateiktų terminuotų darbo sutarčių matyti, kad darbdavys įsipareigojo pareiškėjui mokėti valandinį tarifinį atlygį pagal MMA. Iš savo gyvenamosios vietovės pareiškėjas turėjo važiuoti daugiau nei 700 kilometrų į vieną pusę į darbą. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjo veiksmai atliekami ne siekiant pasinaudoti asmenų judėjimo laisve, bet siekiant kitų, galimai mokestinių lengvatų gavimo tikslų. Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 883/2004 sutinkamai su jo preambulės nuostatomis reguliuoja nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles priklausančias laisvo asmenų judėjimo sričiai ir siekia padėti kelti asmenų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas. Mokestinių ar kitokių lengvatų gavimas yra nesusijęs su Reglamento Nr. 883/2004 tikslais ir neturi būti ginamas remiantis šio reglamento nuostatomis.

Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnis nustato Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio taikymo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį dviejose ar daugiau valstybių narių vykdydamas veiklą asmuo apie tai informuoja gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą. Pagal šio straipsnio 2 dalį paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnį ir į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnį.

Byloje yra duomenys apie tai, kad Tarnyba gavo Lenkijos Respublikos kompetentingos įstaigos 2015-06-15 raštą Nr. 180000/503/1032/2013, pateiktą vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnio 2 dalimi, kuriuo pranešama, kad nuo 2010-05-01 iki 2014-01-31 turi būti taikomi Lenkijos socialinio draudimo įstatymai pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a) papunktį, nes susipažinus su pateiktais dokumentais nustatyta, kad jis vykdo savarankišką veiklą Lenkijoje ir tuo pat metu dirba samdomą darbą Lietuvos teritorijoje.

Teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, daro besąlygišką išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jo veikla darbo sutarties sudarymo valstybėje narėje – Lietuvos Respublikoje (2 dienos per mėnesį) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reali, todėl Tarnyba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pagal kuriuos T. A. nuo 2010-05-01 iki 2014-01-31 buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas, Lenkijos kompetentingos įstaigos (Zaklad Ubezpieczen Spolecznych Oddzial w Krakowie) 2015-06-15 raštą Nr. 180000/503/1032/2013, kuriame nurodoma, jog T. A. laikotarpiui nuo 2010-05-01 iki 2014-01-31 taikytini Lenkijos socialinio draudimo teisės aktai, pagrįstai nusprendė neišduoti pareiškėjui A1 pažymėjimo. Ginčijamas Tarnybos 2015-08-10 sprendimas Nr. SPRE-1965 yra teisėtas ir pagrįstas.

Taip pat nėra teisinio pagrindo panaikinti ir VSDFV 2015-09-16 sprendimą Nr. (1.45)I-6163, kadangi jis yra priimtas išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant ginčą reglamentuojančius teisės aktus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127straipsniu, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo T. M. A. (T. M. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.