Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo A. B. skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – VPK) Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate (toliau tekste – 1 PK) 2012 m. lapkričio 12 d. gautas A. B. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – SADM) direktorės G. P. atžvilgiu. Prašymas motyvuotas tuo, kad 2012 m. spalio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pastaroji šmeižia pareiškėją ir jo šeimą piktnaudžiaujant neįgalimu.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate 2012 m. lapkričio 19 d. gautas A. B. pareiškimas, kuriuo jis patikslina savo gyvenamosios vietos adresą bei prašo pradėti ikiteisminį tyrimą G. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 166, 167 ir 168 str., neteisėtai renkant informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą.

Išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. pranešimus, 2012 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Prevencijos skyriaus tyrėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 407 str. ir 168 str., priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 166, 167 ir 168 str., požymių, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 407 str. bylos dėl šmeižimo ir įžeidimo (BK 154 ir 155 str.) priskiriamos privataus kaltinimo byloms. Jose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Tokios veikos nagrinėjamos teismuose privataus kaltinimo tvarka. Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė prokurorui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorė (toliau tekste - prokurorė), įvertinusi tai, kad 2012 m. lapkričio 27 d. prašymas bei 2012 m. lapkričio 28 d. skundas yra susiję su 2012 m. lapkričio 19 d. priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nusprendė, juos nagrinėti kartu, kaip skundą dėl minėto nutarimo, prašant jį panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorės 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimu A. B. skundas atmestas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu prokurorės nutarimu, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies - Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo dalį, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjos 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 154, 155 ir 168 str., panaikino. Dėl kitos prokurorės 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo dalies, kuria paliktas galioti 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 166 ir 167 str. pareiškėjo skundas atmestas, kaip nepagrįstas. Kita pareiškėjo A. B. skundo dalis, kuria teismo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą G. P. atžvilgiu, taip pat ją apklausti, palikta nenagrinėta. Teismo vertinimu, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154, 155 ir 168 str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK reikalavimai, nes tokiu atveju, tik teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 412¹ str. 1 d.). Tokiu atveju, prokuroras nutarime turėtų tik nurodyti, kad dėl galimai padarytų BK 154, 155 ir 168 str. str. numatytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 407, 409 str. str., asmuo turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sutiko su prokurorės nutarimo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės G. P. 2012 m. spalio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Romui Valentukevičiui, išdėstytais teiginiais, neduoda pagrindo teigti, kad prieš A. B. buvo padaryta nusikalstama veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 167 str. nustatyto nusikaltimo asmens privataus gyvenimo neliečiamumui požymių. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 166 str., nenurodė tai patvirtinančių aplinkybių. Iš jo pateiktos informacijos ir dokumentų negalima spręsti, kad jo atžvilgiu galimai padaryta Lietuvos Respublikos BK 166 str. numatyto nusikaltimo požymių turinti nusikalstama veika.

Panaikindamas dalį 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo atmesti skundą, kuriuo paliktas galioti nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 154, 155 ir 168 str., teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, nutarime prokurorė motyvuotai nepasisakė dėl sprendimo įgyvendinti ar atsisakyti įgyvendinti šiame straipsnyje numatytus įgaliojimus. Tokia teismo išvada vertintina kaip nepagrįsta. Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 1 ir 2 d. numatytas teisinis reguliavimas taikytinas tik sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, esant pakankamam pagrindui manyti, kad yra padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 407 str., jei ši veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiuo atveju, kaip matyti iš 2012 m. gruodžio 3 d. prokurorės nutarimo turinio, buvo pasisakyta, kad pareiškėjo A. B. nurodytos nusikalstamos veikos priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijoms, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtinas, ir taip pat nutarime, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, buvo įvertinta, jog šios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. Todėl nebuvo būtinumo vertinti, ar yra Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 1 d. numatytos sąlygos, lemsiančios ikiteisminio tyrimo pradėjimą.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl privataus kaltinimo kategorijai priskiriamų nusikalstamų veikų, šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 154, 155 ir 168 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų, gali tik teismas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą (Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d.), tuo tarpu prokuroras turėtų tik nurodyti, jog dėl šių galimai padarytų nusikalstamų veikų asmuo turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka bei nurodyti konkretų teismą į kurį asmuo turi kreiptis. Tokia teismo nuostata aiškinant Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. vertintina kaip nepagrįsta bei neteisėta. Lietuvos Respublikos BPK XXX skyriuje „Privataus kaltinimo bylų procesas", taip pat Lietuvos Respublikos BPK 168 str., reglamentuojančiame prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo tvarką nėra numatyta pareiga nukentėjusiajam asmeniui dėl Lietuvos Respublikos BPK 407 str. numatytų nusikalstamų veikų kreiptis tik į teismą, taip pat nėra numatyta pareiga ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, gavus tokį asmens skundą jo nenagrinėti ir perduoti jį nagrinėti teismui. Prokuroras bei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs asmens skundą pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką be kita ko vadovaudamasis ir Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nuostatomis, privalo tokį skundą pareiškimą ar įtarimu pranešimą nagrinėti bei priimti atitinkamą sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti jį pradėti. Sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos BPK 407 str. numatytu pagrindu, jog ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, priimamas tik nustačius, jog yra tokios kategorijos nusikalstamos veikos požymiai, taip pat privalomai įvertinus, ar nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą esant Lietuvos Respublikos BPK 409 str. nurodytoms sąlygoms. 2012 m. gruodžio 3 d. prokurorės nutarime atmesti skundą buvo išanalizuotos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str., 155 str., 168 str., bei priimtas motyvuotas sprendimas, jog šios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. Atsižvelgiant į tai, nebuvo išaiškinta nukentėjusiajam, į kokį konkretų teismą jis turi kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Teismas skundžiamoje nutartyje prokurorės nutarime nurodytų motyvų dėl aukščiau minėtų nusikalstamų veikų požymių nebuvimo nevertino ir nepaneigė, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtinas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties dalis, kuria panaikinta prokurorės 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo dalis, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK tyrėjos 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 154, 155 ir 168 str., yra nepagrįsta ir naikintina, o pareiškėjo A. B. skundas dėl prokuroro nutarimo atmesti skundą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė jo skundą tenkinti, pareiškėjas A. B. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmestinas.

Prokurorės skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi pagrįstai iš dalies tenkinto pareiškėjo A. B. skundą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 407 str. labai aiškia nurodyta, dėl kurių Lietuvos Respublikos BK numatytų nusikalstamų veikų bylos yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Šiame straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas šiose bylose neatliekamas, išimtį sudaro tik Lietuvos Respublikos BPK 409 str. numatyti atvejai. Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. numatyta, kad būtent teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju, prokurorė, savo nutarime atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 154, 155 ir 168 str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), ėmėsi vykdyti teismo kompetencijai priskirtą funkciją privataus kaltinimo bylose. Tuo pačiu, toks prokurorės nutarimas užkerta kelią pareiškėjui įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes jame jau nurodyta, kokį sprendimą turėtų priimti teismas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokurorės skunde išdėstyta pozicija, kad sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos BPK 407 str. numatytu pagrindu, jog ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, priimamas tik nustačius, jog yra tokios kategorijos nusikalstamos veikos požymiai, yra visiškai ydinga. Lietuvos Respublikos BPK 407 str. suteikia teisę ikiteisminio tyrimo organams į šį procesą įsikišti tik 409 str. numatytais atvejais, nes privataus kaltinimo bylų proceso pradėjimas yra išimtinai asmens, kurio atžvilgiu galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 407 str., teisė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs nukentėjusio asmens skundą, kuris nagrinėtinas privataus kaltinimo tvarka, turi įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos BPK 409 str. numatytų pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą ir palaikyti valstybinį kaltinimą. Nesant minėtų pagrindų, jokie veiksmai, išskyrus atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, neatliekami. Be to, ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 407 str. atsisakoma pradėti vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos BPK 168 str., o remiantis Lietuvos Respublikos BPK 407 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog prokurorės skunde išdėstyti argumentai nelaikytini pagrįstais, ir negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.