Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjos AB „Vilkyškių pieninė“ atstovams – S.T., advokatui Sauliui Avižai, atsakovo Tauragės visuomenės sveikatos centro atstovams Tadui Povilaičiui ir Vitalijai Juzėnienei, 2013 m. vasario 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Vilkyškių pieninė“ skundą atsakovui Tauragės visuomenės sveikatos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.P. dėl 2012-09-10 patikrinimo akto Nr. AK-115 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja AB „Vilkyškių pieninė“ skundu (b.l. 5-9) prašo panaikinti atsakovo Tauragės visuomenės sveikatos centro 2012-09-10 patikrinimo aktą Nr. AK-115, kuriuo pareiškėja įpareigota iki 2012-12-05 pašalinti HN 33:2011 pažeidimus, t.y. sumažinti ekvivalentinį garso slėgio lygį iki leidžiamo. Skundžiamą aktą pareiškėja laiko neteisėtu ir tai grindžia tuo, kad: 1) triukšmo matavimas T.P. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), viduje atliktas atvėrus namo langą, taip pažeidžiant HN 33:2011, kurioje tokio reikalavimo nenumatyta; 2) T.P. gyvenamojo namo langai pakeisti iš medinių į plastikinius, o tai galimai įtakojo ginčo triukšmo matavimą; 3) triukšmo matavimai atlikti neobjektyviai, nes bendrovės atstovams nebuvo sudaryta galimybė juose dalyvauti, taip užkertant kelią teikti pastabas dėl akustinio triukšmo matavimo protokolo. Be to, paaiškina, kad nustatytas akustinio triukšmo viršijimas yra nežymus, leistiną ribą viršija tik 6,1 arba 0,2 dBA, o tai galėjo sąlygoti įvairūs papildomi aplinkoje esantys triukšmo šaltiniai (pvz.: kieme įjungto automobilio variklio garsas, mobiliojo telefono, televizoriaus, kitų buitinių technikos prietaisų garsai). Įrodymų, jog atliekant matavimus jokie kiti papildomi triukšmo šaltiniai neveikė nėra.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2003 metų Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „Triukšmo matavimo metu patalpų langai ir durys turi būti uždaryti, o jeigu triukšmo šaltinis ne pastate, orlaidės turi būti atviros. Kai langai atviri, triukšmo lygis nenormuotas.“ Tačiau, 2007 bei 2011 metų šios higienos normos redakcijų nuostatose, minėtos normos nebėra, o dėl triukšmo matavimo tvarkos yra nukreipiama į Lietuvos standartus (HN 33:2011 13 punktas). Taigi, atsakovas galimai inertiškai taiko negaliojančią higienos normą ginčo atveju. Nesutinka su atsakovo argumentu Statybos reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kadangi šis reglamentas ginčo situacijai netaikytinas, juo vadovaujamasi nustatant, ar statinys tinkamas naudoti ir pan. Atsakovo nurodytas STR 2.10.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ skirtas reglamentuoti statybos procesą, o ne triukšmo nustatymo procedūras, taigi ginčui spręsti netaikytinas. Paaiškina, kad pateiktais teismui Lietuvos standartais LST ISO 1996-1 ir LST ISO 1996-2 pareiškėja siekia įrodyti, kad šiuose standartuose reikalavimo atidaryti langą atliekant triukšmo matavimus pastato viduje nėra. Pareiškėjos atstovas S.T. paaiškino, kad atstumas nuo triukšmo šaltinio (išcentriniai ventiliatoriai) iki R.P. gyvenamojo namo yra apie 70-80 metrų, o nuo įmonės sklypo iki R.P. sklypo apie 10-20 metrų.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašo skundo netenkinti. Paaiškino, kad 2012-08-31 akustinio triukšmo matavimo protokolą surašė Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio fizikinių tyrimų specialistė, laikinai vykdanti Klaipėdos skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio vedėjos funkcijas, Vida Butkienė. Atsakovas priimdamas skundžiamą aktą vadovavosi minėtu protokolu. Atstovas T.P. paaiškino kad, kiek jam žinoma trečiojo suinteresuoto asmens R.P. name, vaiko kambaryje kur atlikti matavimai, jokių kitų vėdinimo galimybių, išskyrus langą, nėra. Atstovė Vitalija Juzėnienė paaiškino, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija matavimus atlieka pagal standartinę procedūrą. Nurodė į LR sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymo Nr. V-946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ nuostatas (44 punktas), kuriomis vadovavosi atlikdami ginčo patikrinimą. Dėl Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2008 6.5 punkto paaiškino, kad pramoninio objekto triukšmo matavimo cikliškumas šiuo atveju išlaikytas, nes taikyta standartinė procedūra. Dėl pareiškėjo atstovo nedalyvavimo matavimuose paaiškino, kad atvykus į vietą (AB „Vilkyškių pieninę“) rado įmonės teritorija saugančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargus, kurie atsakė, kad triukšmo šaltinio išjungti negali, todėl pasiūlė susipažinti su vieta, kur buvo atliekami matavimai. Atidaryti langą šiuo atveju nurodė laboratorijos darbuotojas. Atsikirtimą atstovė grindžia ir 2012-08-22 LR sveikatos apsaugos ministerijos raštu Nr. (11.5-192)10-6895 bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2012-07-23 raštu Nr. S-663, kuriuose esanti informacija, jos teigimu, patvirtina, kad langas, kaip iš šiuo atveju, matuojant atidarytas pagrįstai. Paaiškino, kad Sveikatos apsaugos ministerija iki 2013 m. liepos 1 d. yra nurodžiusi atlikti akreditavimo veiksmus ir taip išplėsti laboratorijos akreditavimo sritį. Atliekant ginčo matavimus buvo naudojamas vienas garso matavimo prietaisas, vienas mikrofonas, langas buvo atvertas maksimaliai kiek leido jo konstrukcija, t.y. apie 5, 10 cm, kitų vėdinimo kanalų patalpoje (miegamajame kambaryje) nėra, tokių kanalų patalpoje vizualiai nematė ir šios aplinkybės papildomai nesiaiškino

Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tretysis suinteresuotas asmuo R.P. į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje nagrinėjamas Tauragės visuomenės sveikatos centro 2012-09-10 patikrinimo akto Nr. AK-115 teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinio teismo kompetenciją vertinant administracinio akto teisėtumą nustato ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Sprendžiant ginčą būtina nustatyti ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, ar skundžiamas aktas savo turiniu ir forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams.

Faktinės aplinkybės.

Dalyvaujančių byloje proceso dalyvių paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Vitalija Juzėnienė, 2012-08-29 pavedimo Nr. PO-98 pagrindu, dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojui R.A., 2012-09-10 priėmė, skundžiamą byloje, patikrinimo aktą Nr. AK-115, kuriuo pareiškėjai nurodyta iki 2012-12-05 pašalinti HN 33:2011 pažeidimus, t.y. sumažinti ekvivalentinį garso slėgio lygį iki leidžiamo ir apie tai per 3 dienas informuoti centrą (b.l. 11-12). Patikrinimo akte užfiksuota, kad jo metu vertinta ar įmonė (pareiškėja) pašalino 2012-04-26 patikrinimo akte Nr. AK-59 nurodytus pažeidimus ir įvykdė nurodymą sumažinti ekvivalentinį garso slėgio lygį nakties metu, kad greta įmonės esančiame gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) jis neviršytų didžiausio leidžiamo ekvivalentinio garso slėgio ribinio dydžio. Taip pat akte nurodyta, kad patikrinimas vietoje pradėtas 2012-08-29 22.00 val. ir baigtas tos pačios dienos 23.05 val.; patikrinimo išvada: išmatuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamojo namo miegamajame (vaiko) kambaryje viršija HN 33:2011 1 lentelėje 1 eilutėje nustatytus triukšmo ribinius dydžius gyvenamųjų pastatų gyvenamosiose patalpose nakties metu – 41,1 + 0,2 dBA viršijo leidžiama 35 dBA, 2012-04-26 patikrinimo akte Nr. AK-59 nurodyti pažeidimai nepašalinti. Patikrinimo aktas pasirašytas jį priėmusios Vitalijos Juzėnienės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo R.A., o akto kopija 2012-09-10 pasirašytinai įteikta įmonės darbuotojui S.T.

Iš 2012-08-31 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus akustinio triukšmo matavimo protokolo Nr. F-KL-T-137, kurį, atsakovo atstovo teigimu, surašė Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio fizikinių tyrimų specialistė, laikinai vykdanti Klaipėdos skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio vedėjos funkcijas, Vida Butkienė (protokole yra tik parašas, originale spaudas su pavarde), turinio nustatyta, kad tai atsakovo užsakymu, skyriui atlikus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo triukšmo matavimus, skyriaus priimtas dokumentas (b.l. 13). Šio protokolo duomenimis, matavimai atlikti 2012-08-29, 22.02 val., esant 21 laipsniui šilumos, 37 % santykinei oro drėgmei, esant vertikaliai atvertam kambario langui. Šiais matavimais ir buvo nustatytas ginčo triukšmo ribinis dydis, viršijantis minėtoje HN 33:2011 1 lentelėje 1 eilutėje nustatytą triukšmo ribinį dydį taikomą gyvenamųjų pastatų gyvenamosioms patalpoms nakties metu. Normatyviniai dokumentai, kuriais atlikti matavimai, protokole nurodyti Lietuvos standartai – LST ISO 1996-1:2004/P:2005 ir LST ISO 1996-2:2008-05 punktas 6.5 (N). Protokole paaiškinta, kad N – neakredituotas metodas.

Iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos duomenų - „Statinių aprašymas ir įkainojimas“ nustatyta, kad namo statybos metai - 1971, namo langai - mediniai (dvigubi, dažyti, b.l. 37, 43). Iš su skundu pateiktų namo fotonuotraukų matyti, kad visame name yra sudėti plastikiniai langai (b.l. 14, 15). Tretysis suinteresuotas asmuo R.P. atsiliepime patvirtina aplinkybę, jog namo langai iš medinių pakeisti į plastikinius.

Teisinis ginčo vertinimas ir išvados.

Vertinant ginčo patikrinimo akto formą nustatyta, kad aktas įformintas pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (žr. Valstybės Žinios, 2010, Nr. 132-6736) 10 priede nurodytą tokio patikrinimo akto formą. Tačiau vien akto surašymo formos laikymasis nėra pagrindas jį pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, teismas toliau nagrinėja faktines ir juridines ginčo matavimo atlikimo procedūros aplinkybes.

Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės tikslą, rūšis, objektus, pavedimų skyrimo, kontrolės vykdymo, patikrinimo dokumentų įforminimo, mėginių laboratoriniams tyrimams paėmimo ir laboratorinių tyrimų (matavimų) atlikimo bei veiksmų, nustačius teisės aktų pažeidimus, tvarką reglamentuoja minėtas LR sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymu Nr. V-946 patvirtintas Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentas (toliau – Reglamentas, 1punktas). Reglamento 13.2 punkte numatyta, kad viena iš kontrolės rūšių - grįžtamoji kontrolė (neplaninis patikrinimas), kuri atliekama, kai kontroliuojamas ankstesnio patikrinimo metu nustatytų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pašalinimas ir kontrolę vykdančių pareigūnų nurodymų vykdymas.; 18 punkte - kiekvienam objektui patikrinti išrašomas atskiras pavedimas. Reglamento 39 punkte inter alia nustatyta, kad grįžtamoji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, išskyrus atvejus, kuomet be išankstinio objekto informavimo neįmanoma įvertinti, ar pažeidimai pašalinti. Grįžtamoji kontrolė vykdoma Reglamento 25, 27-34 punktuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš patikrinimo akto turinio nustatyta, kad atsakovas turėjo pavedimą ir atliko būtent grįžtamąją kontrolę.

Pagal Reglamentą, kontrolės rezultatai įforminami Reglamento 10 priede nustatytos formos patikrinimo aktu dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią (29 punktas). Jeigu kontrolės metu buvo atlikti laboratoriniai tyrimai (matavimai), apie tai pažymima patikrinimo akte nurodant tyrimų (matavimų) rezultatus. Laboratorinių tyrimų (matavimų) protokolai yra pridedami prie patikrinimo akto (30 punktas). Patikrinimo aktas turi būti surašytas kaip galima greičiau po patikrinimo atlikimo, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo patikrinimo atlikimo dienos (31 punktas). Patikrinimo akto surašymo data nurodoma ir patikrinimo akto numeris suteikiamas tada, kai yra apibendrinta, įvertinta ir aprašyta visa patikrinimo medžiaga (kontrolės rezultatai, kontrolės metu pateikti dokumentai, atliktų laboratorinių tyrimų (matavimų) rezultatai) ir kontrolę vykdantis pareigūnas yra pasirašęs patikrinimo aktą (32 punktas). Nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas (-i) terminas (-ai), per kurį jie turi būti pašalinti (35 punktas). Pažeidimų pašalinimo terminas (-ai) nustatomas objektyviai atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (pavojingumą) ir į tai, koks laikotarpis reikalingas jiems pašalinti. Patikrinimą atliekantis pareigūnas gali nustatyti iki 3 mėnesių nuo patikrinimo akto surašymo dienos pažeidimų pašalinimo terminą, jeigu kituose teisės aktuose nenurodyta kitaip (36 punktas). Patikrinimo akte nurodoma, kad pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui asmuo, kuriam buvo nurodyta pašalinti pažeidimus, per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti kontrolės institucijai, kokių priemonių imtasi patikrinimo metu nustatytiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti, ir pateikti tai įrodančius dokumentus (jiems esant) (37 punktas). Patikrinimo akte turi būti nurodyta, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, gali būti priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą (38 punktas).

Aukščiau išdėstytų teisinio reguliavimo nuostatų atsakovė ginčo atveju iš esmės laikėsi, nors patikrinimo akte ir nenurodė Reglamento 38 punkto nuostatos, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas patikrinimo aktą laikyti neteisėtu.

Nagrinėjamu atveju, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ginčo akustinio triukšmo matavimai buvo atliekami gyvenamojo namo, adresu - (duomenys neskelbtini), viduje - kambaryje, 22.02 val., AB „Vilkyškių pieninė“ vykdant veiklą, atidarius kambario langą, kuris atsakovo atstovės teigimu, buvo atidarytas apie 5-10 cm. Duomenų, jog kambaryje buvo (yra) oro vėdino kanalų įėjimo bei išėjimo angų, byloje nėra.

Pažymėtina, kad stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato LR sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr. V-604, patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (žr. Valstybės Žinios, 2011, Nr. 75-3638). Ši higienos norma taikoma ir vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.

Triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (HN 33:2011 7 punktas). HN 33:2011 1 lentelės 1 punkte inter alia numatyta, kad gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose nuo 22-6 val., ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT) dBA – 35 dBA, o maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax), dBA – 45 dBA.

Pagal HN 33:2011 13 punktą, triukšmo matavimai ir (ar) modeliavimas gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje atliekami garso sklidimo laisvojo lauko sąlygomis. Atliekant triukšmo matavimo procedūras pastatų išorės aplinkoje bei taikant pataisas esant skirtingiems mikrofono įrengimo atvejams, turi būti vadovaujamasi Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 pateiktais nurodymais. HN 33:2011 6 punkte įtvirtinta, kad garso sklidimo laisvojo lauko sąlygos – garso sklidimo laisvajame lauke virš žemės paviršiaus sąlygos, kai nevertinami jokie pastatų fasadų ar kitų pastatų elementų, esančių už mikrofono (triukšmo skaičiavimo taško), atspindžiai, jei tokie yra.

Iš teismui pateiktų Lietuvos standartų - LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 turinio nustatyta, kad pagal LST ISO 1996-1:2005 7.2.4. punktą - jeigu ribinės vertės tikrinamos remiantis šalia statinių arba kitų garsą atspindinčių objektų rezultatais, turi būti atsižvelgiama į ISO 1996-2 pateiktus nurodymus. Iš LST ISO 1996-2:2008 6.5 punkto „Pramoniniai objektai“, t.y. punkto, kuriuo laboratorija nurodo vadovavusis atliekant matavimus, turinio nustatyta, kad pagal šio punkto 6.5.2. papunktį - matuojant pramoninio objekto keliamo triukšmo didžiausiąjį garso slėgio lygį, inter alia turi būti nustatomi bent penkių triukšmingiausių tinkamų veikimo sąlygų didžiausieji garso slėgio lygiai (pastaboje nurodyta, kad veikimo sąlygos nustatomos atsižvelgiant į atliekamus veiksmus ir vietą). Pagal šio standarto 8.3. punkto „Mikrofono vieta“ 8.3.2 papunktyje „Vidaus aplinka“ išdėstytas nuostatas, inter alia: turi būti naudojamos bent trys patalpoje tolygiai pasiskirsčiusios atskiros vietos, kuriose triukšmo veikiami subjektai paprastai leidžia laiką, arba nepertraukiamo triukšmo atveju galima naudoti sukamojo judesio mikrofono sistemą; pastaboje nurodyta, kad kai matuojami tik A svertiniai dydžiai ir žemųjų dažnių įtaka A svertiniams lygiams yra maža, kai kuriais atvejais pakanka vienos mikrofono vietos; šios procedūros skirtos patalpoms, kurių tūris neviršija 300 m³.

Įvertinus faktines ginčo matavimo atlikimo procedūros aplinkybes, sistemiškai analizuojant išdėstytą teisinį reguliavimą, taikytiną atliekant pramoninio objekto keliamo triukšmo matavimus, darytina išvada, kad kambario langas, atliekant ginčo matavimus, neturėjo būti atidarytas, kadangi tokio reikalavimo nei HN 33:2011, nei Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008, nustatyta nėra.

Atsakovo argumentai, jog langas yra oro vėdinimo kanalo įėjimo bei išėjimo anga, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad atsakovo nurodyto teisės akto – STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ taikymo tikslas - nustatyti pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimus, pastato atitvarų ir jo dalių akustinių rodiklių vertes, kad pastatuose ir šalia jų girdimas triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų darbui, poilsiui bei miegui būtino akustinio komforto kokybę (2 punktas). Šio reglamento nuostatos privalomos pastatams, kurie pradedami projektuoti ir visiems statybos dalyviams, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas, bei statybos valstybinį reguliavimą vykdančioms valstybės įstaigoms ir institucijoms (žr. akto preambulės 3 punktą ir akto Bendrųjų nuostatų 3 punktą). Taigi, STR 2.01.07:2003 yra skirtas reglamentuoti statybos procesą ir (ar) statybos teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, o ne ginčo triukšmo matavimų atlikimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentacija šio reglamento 13.10 punkto nuostata – „<...> Matuojant triukšmo lygius patalpos viduje, patalpa turi būti su uždarytais langais bei durimis. Kai matuojamas išorės šaltinių triukšmas, oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angos turi būti atidarytos. Jeigu patalpoje matuojama kitomis sąlygomis, rezultatai turi būti koreguojami pagal atitinkamus matavimo standartus.“, byloje netaikytina. Be to, akivaizdu, kad pagal šią nuostatą, langas nėra prilyginamas oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angai, ar laikoma vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos dalimi ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo langai buvo pakeisti ir ši aplinkybė byloje neginčijama, atkreiptinas trečiojo suinteresuoto asmens R.P. dėmesys į tai, kad projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas taikomas LR aplinkos ministro 2005-06-09 įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nuostatos. Šio reglamento 7 punkte nustatyta, kad pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus. Šios sistemos, būdamos pastato dalimis, turi tenkinti esminius statinio reikalavimus. Taigi, šio proceso dalyvio atsiliepimo argumentai, jog iš esmės tik langu jis gali reguliuoti įeinantį ir išeinantį iš kambario orą, taip karštą vasaros naktį vėdinti vaiko kambarį ir pan., nepaneigia minėtos aukščiau aplinkybės, kad langas nėra namo šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos dalis. Be to, akivaizdu ir tai, kad tik lango atidarymu, uždarymu, reguliuojant iš lauko į kambarį ir iš jo lauką einantį orą, norminių mikroklimato bei oro kokybės parametrų nepavyks užtikrinti, todėl pastate turi veikti oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Duomenų, kad kambario lango konstrukcijoje yra įmontuota oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angos ar pan., byloje nėra.

Vertinant atsakovo atsiliepime nurodyto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ taikymo sritį, matyti, kad šio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami po šio įsakymo įsigaliojimo ir reglamentas skirtas nustatyti gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais (žr. reglamento preambulės 2 punktą ir reglamento I skyriaus 1 punktą). Taigi, STR 2.02.01:2004 taip pat yra skirtas reglamentuoti statybos procesą, o ne ginčo triukšmo matavimo atlikimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentacija šio reglamento 257.10 punkto nuostata – „vėdinimas per langus turi būti suprojektuotas taip, kad: 257.10.1. kiekvienoje buto patalpoje arba atskiriamoje jo dalyje būtų bent vienas langas arba orlaidė, atidaromi į išorės erdvę arba į įstiklintą balkoną, lodžiją ar kitą panašią erdvę, kurioje yra langas ar orlaidė, atidaromi į išorės erdvę“, laikytina juridiškai nepagrįsta.

Atsakovo atstovų teismo posėdžio metu pateikti - 2012-08-22 LR sveikatos apsaugos ministerijos raštas Nr. (11.5-192)10-6895 bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2012-07-23 raštas Nr. S-663, įvertinus juose nurodytą informaciją, jog minėto STR 2.01.07:2003 13.10 punkto nuostata yra visuotinė norma, o STR 2.02.01:2004 257.10 punkto nuostatos įtvirtiną alternatyvą, kad vertikaliai atvertas patalpos langas yra laikomas alternatyva orlaidei, laikytini neįrodantys, kad ginčo matavimas atliktas teisingai, t.y. laikantis minėtų HN 33-2011 13 punkto bei minėto Lietuvos standarto 6.5.2 ir 8.3.2 papunkčių nuostatų. Pažymėtina, kad iš akustinio triukšmo matavimo protokolo matyti, kad buvo atliktas tik vienas matavimas, vietoje penkių privalomų (minėto standarto 6.5.2 p.p.), o kiek ir kokiose vietose buvo išdėstyta mikrofonų pastato viduje ir pan. nenurodyta (standarto 8.3.2 p.p.). Šio protokolo grafoje „Papildomi duomenys. Pastabos“ įrašyta tik tai, kad matavimai atlikti esant vertikaliai atvertam kambario langui.

Pareiškėjo skundo argumentai, jog triukšmo matavimai atlikti neobjektyviai, nes bendrovės atstovams nebuvo sudaryta galimybė juose dalyvauti, taip užkertant kelią teikti pastabas dėl akustinio triukšmo matavimo protokolo, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad ginčo matavimuose dalyvavo, tuo metu - 22.02 val., įmonės teritoriją saugojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas R.A., o grįžtamoji kontrolė (neplaninis patikrinimas), kaip minėta Reglamento 39 punkte, vykdoma iš anksto neįspėjus. Šiuo atveju, įvertinti, ar įmonė pažeidimus pašalino, buvo objektyviai įmanoma ir be išankstinio įmonės informavimo ar įmonės įgalioto atstovo kvietimo dalyvauti matavimuose. Pareiškėjo argumentas, jog matavimai atlikti taikant neakredituotą metodą yra pagrįstas ir tai patvirtina minėto protokolo paaiškinimo pirmas punktas. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Sveikatos apsaugos ministerija iki 2013 m. liepos 1 d. yra nurodžiusi atlikti akreditavimo veiksmus ir taip išplėsti laboratorijos akreditavimo sritį. Vertinant tai, laikytina, jog minėta laboratorija, atlikdama ginčo matavimus, neturėjo juridinio pagrindo taikyti LST ISO 1996-2:2008 6.5 p. nurodytą pramoninio objekto keliamo triukšmo matavimo metodiką, todėl ir šiuo aspektu ginčo matavimų rezultatas negali būti pripažįstamas objektyviu bei teisingu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti. Skundžiamas aktas pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais / Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstum (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas)/.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos AB „Vilkyškių pieninė“ skundą atsakovui Tauragės visuomenės sveikatos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.P. tenkinti.

Panaikinti atsakovo Tauragės visuomenės sveikatos centro 2012-09-10 patikrinimo aktą Nr. AK-115.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.