Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą - Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus - atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. S. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio -viršilos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. 2010 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK VTS Patruklių būrio vyr. patrulio - viršilos nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 123 str. 1 d. nubaustas 130 litų bauda už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 3 d. apie 23⁵⁰ val. Radviliškio rajone Baisogaloje tamsiu paros metu vairavo automobilį, kai nedegė nei vienas užpakalinės šviesos žibintas ir neįjungta avarinė šviesos signalizacija, transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo bei šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - K.E.T.) 246.5.p. reikalavimus. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str.1 d. 5 p.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. S. skundas atmestinas ir jam pagal ATPK 123 str. 1 d. paskirta 130 Lt administracinė bauda paliktina nepakeista.

ATPK 123 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisykles draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų, o K.E.T. 246.5 p. draudžia važiuoti transporto priemone, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, t. y draudžiama važiuoti transporto priemone, sugedus galinei šviesai tais atvejais, kai yra tamsus paros metas ir kai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.

Administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l.8) yra nustatytas faktas, jog nutarime nurodytu laiku Ž. S. vairuotam automobiliui nešvietė abu galiniai gabaritiniai žibintai. Šio fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau mano, jog jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nėra vieno iš elementų – jo tyčios, kadangi jis negalėjo objektyviai numatyti, kad po ilgos kelionės iš Kauno gali sugesti galinių žibintų šviesa, visos kelionės metu jam nekilo jokių įtarimų dėl to, jog gali būti sugedusi automobilio galinė gabaritinė šviesa. Taip pat pagal jo vertinimą jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes jis pažeidimo nepadarė nei tyčia, nei dėl neatsargumo, nes niekaip negalėjo numatyti užpakalinio gabaritinio žibinto gedimo.

Atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išsakytus argumentus teismas konstatuoja, jog sprendžiant dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti ATP sudėties ir negali atsirasti administracinė atsakomybė. ATP subjektas yra asmuo, kuris padaro AT pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika, kaltės forma – tyčia. Objektas – teisės normų reguliuojami ir administracinės teisės sankcijų tam tikra tvarka ginami visuomeniniai santykiai. Administracinio pažeidimo objektyviąją pusę apibrėžia teisės normos dispozicija – transporto priemonių, turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti, vairavimas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia, jog jo padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėtyje nėra subjektyvios pusės, nes jis teisės pažeidimo nepadarė nei tyčia, nei dėl neatsargumo, nes niekaip negalėjo numatyti nustatyto automobilio gedimo. Teismas, atsižvelgdamas į šią pastabą konstatuoja, kad K.E.T. 15.p. numato reikalavimą, kad prieš pradėdamas važiuoti motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus šių taisyklių 246 punkte nustatytus atvejus. Iš teismo pacituotų K.E.T. reikalavimų yra akivaizdu, kad vairuotojui privalu ne tik išvažiuoti techniškai tvarkingu automobiliu, tačiau ir sekti, kad kelionės metu automobiliui neatsirastų gedimų dėl kurių jį toliau draudžiama eksploatuoti. Kalbant apie administracinio teisės pažeidimo sudėties vieną iš sudėtinių elementų- kaltę- teismas konstatuoja, kad šiuo metu galiojantis ATPK numato dvi kaltės formas, kurioms esant galima administracinė atsakomybė- administracinio teisės pažeidimo padarymą tyčia (ATPK 10 str.) ir administracinio teisės pažeidimo padarymą dėl neatsargumo (ATPK 11 str.). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, akivaizdu, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas ne tyčia - bent jau tokių įrodymų byloje nėra surinkta, tačiau yra pagrindo teigti, kad pažeidėjo veiksmuose yra neatsargumo požymiai, nes ATPK 11 str. numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Pagal straipsnio dispoziciją sektų, kad esant norminiame akte (K.E.T. 15.p.) numatytai pareigai kelionėje stebėti transporto priemonės techninę būklę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nedarė ir lengvabūdiškai tikėjosi, kad išvengs galimų techninių gedimų dėl kurių toliau bus draudžiama eksploatuoti transporto priemonę bei tinkamai nekontroliavo transporto priemonės techninės būklės kelionės metu ir dėl to savalaikiai nepastebėjo atsiradusio gedimo, jo nepašalino ar neatliko kitų K.E.T. numatytų veiksmų- neįjungė avarinės signalizacijos, nepritvirtino avarinio ženklo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad jo veiksmuose yra kaltė- neatsargumas- ir todėl jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, bei šiuo pagrindu naikinti paskirtą administracinę nuobaudą pagrindo nėra.

Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, skunde nurodytais motyvais naikinti paskirtą administracinę nuobaudą pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. l d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. S. skundo nepatenkinti ir 2010 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK VTS Patrulių būrio vyr. patrulio - viršilos nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas pagal ATPK 123 str. 1 d. paskirtą 130 (vieno šimto trisdešimties) litų administracinę baudą palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.