Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-16 · Byla Nr. ATP-54-81/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-16
Bylos Nr.
ATP-54-81/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-07382-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Cemnolonskienė
Administracinė byla Nr. ATP-54-81/2012;Proceso Nr.4-05-3-07382-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 48.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų nuovados tyrėjas 2011 m. lapkričio 9 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011-10-08 apie 17.30 val., viešoje vietoje, kieme prie (duomenys neskelbtini) namo tarpusavio konflikto metu, grasindamas įžeidžiamai kibo prie E. K., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, savo veika padarė nedidelį chuliganizmą, t.y. padarė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu A. K. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 straipsnyje ir skyrė jam 50 (penkiasdešimties) litų dydžio baudą. Teismas nustatė, jog J. R. pareiškimas, E. K. paaiškinimas, liudytojos V. (P.) B. parodymai, B. A. Z. parodymai ir kitų teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymai įrodo, jog tarpusavio konflikto metu pažeidėjas viešoje vietoje sutrikdė žmonių rimtį. Pažeidėjo veiksmai nelaikytini priimtinais ir atitinkančiais visuomenėje priimtas bendras elgesio taisykles, todėl jo veika atitinka LR ATPK 174 str. dispoziciją. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, jog pažeidėjas yra sulaukęs 66 m. amžiaus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs pažeidėjo amžių, neįgalumą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikė LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė mažesnę nuobaudą nei numatyta LR ATPK 174 str. sankcijoje.

Pareiškėjas A. K. ,nesutikdamas su šiuo nutarimu, jį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo išnagrinėti jo bylą, nubausti asmenį, padariusį jam žalą, atlyginti ją, taip pat grąžinti jam pultelį. Pareiškėjas prašo skirti jam kitą teisėją išsamiai išnagrinėti jo bylą. Jis nurodo, jog teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, nes jis nepagrįstai apkaltintas. Liudytojai matė kaip K. užpuolė pareiškėją, atėmė iš jo automobilio apsaugos pultelį, sudavė į galvą, griebė už akinių, sulaužė ir numetė ant žemės. Teisėjos paliepimu pareiškėjas atvežė apsaugos pultelį į teismą, tačiau į bylą tai neįtraukta.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

A. K. skundas tenkinamas iš dalies.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio prasmės galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). LR ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Vadovaujantis LR ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes neįvertintas surinktų įrodymų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Išvados dėl pareiškėjo A. K. kaltės grindžiamos tarpusavyje prieštaraujančiais įrodymais. Teismo nurodytos nustatytos veikos aplinkybės neatitinka motyvuojamojoje dalyje padarytų išvadų. Teismas aptardamas bylos įrodymus nenurodė, kokias aplinkybes, veikos objektyviuosius požymius jie patvirtina, tik konstatavo, jog pareiškėjas sutrikdė žmonių rimtį, tačiau nenurodė kokiais veiksmais tai buvo padaryta. Dėl šių aplinkybių priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nenurodžius motyvuotų išvadų dėl teismo nustatytų aplinkybių, nenurodžius motyvuoto jų įvertinimo, buvo pažeista asmens teisė į motyvuotą ir argumentuotą teismo sprendimą.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis grasindamas įžeidžiamai kibo prie E. K. ir tuo pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė žmonių rimtį. Teismas aprašydamas veikos aplinkybes nurodė, jog A. K. neteisėtas veikimas pasireiškė tuo, kad jis viešoje vietoje tarpusavio konflikto metu įžeidžiamai kibo prie kito asmens, tačiau teismo posėdyje ištirti įrodymai bei kiti teismo nurodyti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Pats E. K. neneigė, kad kilo konfliktas, tačiau jis neigė, kad konfliktą sukėlė jis, priešingai, nurodė, jog A. K. jam priekaištavo, numetė kepurę, atėmė mašinos apsaugos pultelį, pastūmė. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. B., Birutė A. Z., D. V., J. O. L., B. Š. parodė, jog konfliktą inicijavo ne A. K., o E. K.. V. B. parodė, jog jaunuolis nusileido iš penkto aukšto į apačią ir pradėjo stumdyti A. K., numetė A. K. kepurę, šūkavo, abu šūkavo, jaunuolis sakė A. K., kad nutemps jo automobilį prie konteinerio. B. A. Z. parodė, jog išgirdo triukšmą, pamatė jaunuolį einantį link A. K., jaunuolis stūmė A. K., abu ginčijosi, A. K. numetė kepurę. D. V. parodė, kad matė kaip jaunuolis tąsė A. K., puolė jį. Jaunuolis labiau šūkavo. J. O. L. parodė, jog koliojosi dvi panelės ir jaunuolis, kuris rėkė, o A. K. stovėjo prie savo automobilio. B. Š. parodė, kad išgirdo triukšmą, matė, kad vyksta konfliktas dėl automobilio, jaunuolis stumdė A. K., sulaužė jam akinius, jaunuolis pribėgęs stumdytis pradėjo, numetė kepurę, akinius sudaužė. A. K. nesikoliojo, koliojosi A. K., A. K. tylėjo. J. K. taip pat patvirtino, kad konfliktą inicijavo A. K., pradėjo koliotis, puolė muštis, numetė vyrui kepurę, sudaužė akinius.

Nei vienas teismo posėdyje apklaustas liudytojas neparodė, jog A. K. būtų kaip nors įžeidžiamai kibęs ar grasinęs kitam asmeniui, todėl šių liudytojų parodymai nepatvirtina teismo aprašytų veikos aplinkybių.

J. R. pareiškime ir E. K. savo paaiškinime nurodė, jog įvykio dieną kilo konfliktas dėl A. K. pastatyto automobilio, E. K. pro langą riktelėjo, kad patrauktų automobilį, tačiau A. K. pasakė, kad tai jo vieta ir pakvietė pasiaiškinti, E. K. nusileido į lauką, dar kartą pasakė patraukti automobilį, o A. K. išsitraukė iš kišenės peilį ir pradėjo mosikuoti, pradėjo grasinti, kad padegs E. K. automobilį. Tačiau tokių aplinkybių nenurodė nei viena teismo posėdyje apklausta liudytoja.

Iš esmės aprašydamas veikos aplinkybes teismas rėmėsi išimtinai tik šių asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, rašytinais paaiškinimais. Pareiškimas ir paaiškinimai nėra lygiaverčiai įrodymai juos vertinant ir gretinant su teismo posėdyje asmenų duotais parodymais, kai jie yra įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl esant akivaizdiems prieštaravimams tarp byloje esančių įrodymų, kurie yra esminiai bei reikšmingi nustatant faktines veikos aplinkybes bei sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą, vadovaujantis LR ATPK 256 str. 3d. rinkti įrodymus, iškviesti į teismo posėdį ir apklausti tuos asmenis, kurių rašytinių paaiškinimų pagrindu teismas nustatė veikos aplinkybes ir grindžia atsakomybėn trauktino asmens kaltę, tačiau to nepadarė.

Pažymėtina, kad pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Šiuo atveju A. K. nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo neigė padaręs pažeidimą.

Dėl išdėstytų motyvų aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas LR ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip to skundo ribose prašo A. K..

Pareiškėjas skundu taip pat teigia, jog jis yra nukentėjęs ir prašo atlyginti padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo atsakomybės klausimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog dėl to paties įvykio administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne tik A. K., bet ir E. K. (b.l. 12). Kadangi pareiškėjo skundo argumentai dėl galimai padarytos žalos su nagrinėjama byla nesusiję, jie nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

-A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Cemnolonskienė