- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1996-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20131-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- V. P.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo R. V. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui R. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo R. V. priteisti 35 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2010-07-08 su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė atsakovui miškų ūkio paskirties žemės sklypą už 40 000 Lt. Iki sutarties pasirašymo atsakovas sumokėjo 5 000 Lt, o likusią skolą pagal sutartį įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatyta tvarka: 5 000 Lt iki 2010-07-15 ir 30 000 Lt iki 2010-09-01. Atsakovas iki šiol negrąžino likusios 35 000 Lt sutarties kainos.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 35 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos (35 000 Lt) nuo bylos iškėlimo (2010-11-24) iki sprendimo visiško įvykdymo, kuris Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-01-07 nutartimi buvo panaikintas, bylą nutarta nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu už akių, ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 35 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos (35 000 Lt) nuo bylos iškėlimo (2010-11-24) iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, remdamasis tuo, kad ieškinys su priedais atsakovui įteiktas CPK 130 str. nustatyta tvarka, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovo prašymui, priėmė sprendimą už akių. Teismas nustatė, jog pagal 2010-07-08 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovas pardavė atsakovui miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kad sutartyje nustatyta žemės sklypo kaina yra 40 000 Lt, kad iki pasirašant sutartį atsakovas ieškovui sumokėjo 5 000 Lt, o likusius 35 000 Lt įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatyta tvarka iki 2010-09-01, kad atsakovas su ieškovu už parduotą sklypą iki šiol atsiskaitė tik iš dalies, kad skolą sudaro 35 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis CK 6.38 str., CK 6.200 str., ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas R. V. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė peržiūrėti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad tik 2011 m. gegužės mėn. jis sužinojo apie priimtą sprendimą už akių, kadangi, ketindamas sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pastebėjo, jog yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos jo turtas. Jis galimybę susipažinti su pareikštu ieškiniu bei priimtu sprendimu už akių gavo 2011-05-23, kai jo atstovas advokatas nuvyko į teismą susipažinti su byla. Jis neturėjo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime. Jis, pasirašydamas sutartį, pagal kurią ieškovas iš jo reikalauja 35 000 Lt skolos priteisimo, buvo akivaizdžiai ieškovo suklaidintas, kadangi reali jo iš ieškovo įsigytų sklypų vertė yra ne 40 000 Lt, o bent kelis kartus mažesnė. Jis artimiausiu metu kreipsis į teismą su ieškiniu dėl pasirašytos sutarties nuginčijimo bei restitucijos taikymo. Šią sutartį nuginčijus, išnyks pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus šioje byloje.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo R. V. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas, vadovaudamasis CPK 287, 288 str., konstatavo, jog nėra nei vienos iš įstatyme nustatytų sąlygų sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti. Teismas nurodė, kad ieškinio nuorašas ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui laikytinas įteiktu 2011-01-29 viešo paskelbimo spaudoje būdu, kad iki tol visais žinomais atsakovo adresais, įskaitant ir paties atsakovo nurodytu sudarytoje sutartyje, atsakovui procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad turto vertės ginčijimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, padarė išvadą, jog atsakovo nurodyti argumentai dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kad aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovas nenurodė ir įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovas R. V. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- priimti sprendimą peržiūrėti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad jam jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai neįteikti, jie grįžo su žyma, kad procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Tokia situacija greičiausiai susiklostė dėl to, kad jam siųsti procesiniai dokumentai buvo nunešti darbo metu, kai tiek jis, tiek jo šeimos nariai dirba. Jokio pranešimo apie procesinius dokumentus jam nebuvo palikta, todėl jis objektyviai negalėjo sužinoti apie jam iškeltą bylą bei būtinybę pateikti procesinius dokumentus. Jam procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu būtų buvę galima tik tuo atveju, jeigu nebūtų žinomas jo gyvenamosios ar darbo vietos adresas. Ieškovui jo adresas buvo žinomas. Jo darbo vietos adresu įteikti procesinius dokumentus nebuvo bandyta. Šios aplinkybės rodo, jog pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas buvo akivaizdžiai neteisėtas, kad pagal CPK 117 str. 1 d. procesiniai dokumentai jam galėjo būti įteikiami per antstolį, kad ieškovas šiuo būdu akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekdamas gauti sprendimą už akių. Jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ne dėl jo kaltės ir tai rodo, jog atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė dėl objektyvių priežasčių. Ginčo objektu esantis žemės sklypas, už kurį jis privalo sumokėti 35 000 Lt, iš tikrųjų yra vertas ženkliai mažiau. Pagal nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą ginčo objektu esančio žemės sklypo rinkos vertė yra keliolika kartų mažesnė nei ta, kurią už sklypą jis sutiko sumokėti. Jis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė akivaizdžiai suklaidintas ieškovo. Ši aplinkybė lemia tai, kad skundžiamas sprendimas už akių turi būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jis nedelsiant kreiptųsi su priešieškiniu ar atskiru ieškiniu dėl ginčo objektu esančios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo ir pripažinimo negaliojančia.
Atsiliepimas
Ieškovas V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad dar 2010-10-22 atsakovui išsiuntė registruotą laišką apie tai, kad jis kreipsis į teismą dėl negrąžintos skolos. Laiškas R. V. buvo įteiktas asmeniškai 2010-10-26. Gavęs laišką, atsakovas į jį nieko neatsakė, nebeatsiliepdavo į jo skambučius. Atsakovo argumentas, kad ginčo objektu esančio miškų paskirties žemės sklypo vertė keliolika kartų mažesnė nei rinkos kaina, yra neteisingas, nes pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta rinkos kaina 18 000 Lt, o pardavimo kaina yra 40 000 Lt. Dar 2002 m. atsakovas ir jo tėvas prašė niekam kitam neparduoti miško, nes jie jį pirks už labai gerą kainą, kadangi po mišku yra durpynas. Atsakovo šeima (duomenys neskelbtini), yra privatizavę savo ir perpirkę iš kitų asmenų kelis šimtus hektarų miškų sklypus. Daugumos miškų ūkio paskirties žemės sklypus atsakovas yra pakeitęs į kitą žemę, t. y. į naudingųjų iškasenų teritorijas, kad galėtų juos parduoti užsienio investuotojams kaip durpynus. Šią aplinkybę patvirtina prie atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo pridėtas nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas. Jo parduotas žemės sklypas yra apie 40 km atstumu nuo R. V. ir O. V. priklausančio kitos paskirties žemės sklypo, todėl atsakovas žinojo jo mišką, ne kartą jame buvo, taip pat žinojo jo vertę. Atsakovas, pirkdamas mišką, sakė, kad nupirktam miškui pakeis paskirtį į kitą, iškirs mišką, parduos medieną, o po mišku esantį durpyną pelningai parduos užsienio investuotojams. Atsakovo R. V. planus sugriovė Lietuvos Respublikos Prezidentė, nepasirašiusi įstatymo, numačiusio galimybę miškų ūkio paskirties sklypams pakeisti paskirtį į kitą. Atsakovas nupirkto sklypo negali paversti durpynu ir jo pelningai parduoti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, kurie sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo R. V. prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi nėra CPK numatytų sąlygų teismo sprendimui už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 35 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Atsakovui ieškinio ir jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas per 14 dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, įteiktas 2011-01-29 viešo paskelbimo spaudoje būdu. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, ieškovui prašant, 2011-03-17 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, savo prašymą grindė tuo, kas jis galimybę susipažinti su pareikštu ieškiniu bei priimtu sprendimu už akių gavo tik 2011-05-23, taip pat tuo, kad jis, pasirašydamas sutartį, pagal kurią ieškovas iš jo reikalauja 35 000 Lt skolos priteisimo, buvo akivaizdžiai ieškovo suklaidintas, kad reali jo iš ieškovo įsigytų sklypų vertė yra ne 40 000 Lt, o bent kelis kartus mažesnė, kad jis artimiausiu metu kreipsis į teismą su ieškiniu dėl pasirašytos sutarties nuginčijimo bei restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas 2011-06-30 nutartimi netenkino šio atsakovo prašymo, konstatavęs, kad nėra nei vienos iš įstatyme numatytų sąlygų sprendimui už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ne dėl jo kaltės ir tai rodo, jog atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė dėl objektyvių priežasčių, kad ginčo objektu esantis žemės sklypas, už kurį jis privalo sumokėti 35 000 Lt, iš tikrųjų yra vertas ženkliai mažiau, kad jis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė akivaizdžiai suklaidintas ieškovo, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jis nedelsiant kreiptųsi į teismą su priešieškiniu ar atskiru ieškiniu dėl ginčo objektu esančios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo ir pripažinimo negaliojančia. Su šiais atsakovo argumentais nesutiktina.
CPK 287 str. nustato, jog šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo šalies procesiniu dokumentu pradedama CPK 288 str. nurodyta procedūra – sprendimo už akių peržiūrėjimas. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį (atsiliepimo į ieškinį nepateikimo) padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Pagal CPK 288 str. 4 d. pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė atsiliepimo į ieškinį) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinio su priedais nuorašas atsakovui buvo siunčiamas ieškovo ieškinyje nurodytu ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat ir ieškovo ir atsakovo sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu atsakovo adresu (duomenys neskelbtini) ir grįžo su žyma „pranešimas paliktas, neatsiliepė“. Kadangi atsakovas gyvenamosios vietos adresu nerastas, kad kitas adresas, kuriuo būtų galima įteikti procesinius dokumentus atsakovui, nebuvo žinomas, pirmosios instancijos teismas leido ieškovui procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, kurie buvo įteikti atsakovui 2011-01-29, išspausdinant skelbimus spaudoje. CPK 117 str. 1 d. nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius ir kitais CPK nustatytais būdais. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad dar iki pareikšdamas ieškinį išsiuntė atsakovui laišką dėl skolos grąžinimo, kuris buvo įteiktas atsakovui asmeniškai ir į kurį atsakymo jis negavo, nurodė, kad procesinių dokumentų įteikimas per antstolį neduotų rezultatų, kad neprašo skirti kuratoriaus, o renkasi procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Nagrinėjamu atveju teismas, ėmęsis priemonių procesinius dokumentus įteikti atsakovui asmeniškai, tačiau jų įteikti nepavykus, pasirinko ir taikė kitą įteikimo būdą, t. y. procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad nebuvo bandoma įteikti jam procesinius dokumentus per antstolį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas įstatyme nustatytas procesinių dokumentų įteikimo eiliškumas, nes jei adresatas yra nerandamas teismui žinomais adresais, procesinius dokumentus galima įteikti kitais alternatyviais būdais. Be to, ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodė, jog dar 2010-10-26 atsakovui asmeniškai buvo įteiktas jo laiškas dėl skolos grąžinimo, kad negrąžinus skolos, jis kreipsis į teismą su ieškiniu ir pateikė įteikimo pranešimą, patvirtinantį šią aplinkybę, t. y. atsakovas, būdamas informuotas apie tai, kad privalo grąžinti skolą, skolos negrąžinęs, turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas kreipsis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, kad net jei ir būtų nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovui buvo netinkamas, tam, kad sprendimas už akių būtų panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, būtina konstatuoti abi įstatymo numatytas sąlygas, t. y. tai, kad šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė atsiliepimo į ieškinį) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat atskirasis skundas nėra grindžiamas argumentais ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad žemės sklypas, kuris buvo parduotas atsakovui pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir kurios pagrindu jis privalo ieškovui sumokėti 35 000 Lt, iš tikrųjų yra vertas ženkliai mažiau, kad pagal nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo rinkos vertė yra keliolika kartų mažesnė nei ta, kurią už sklypą jis sutiko sumokėti, kad jis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė akivaizdžiai suklaidintas ieškovo, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jis nedelsiant kreiptųsi su priešieškiniu ar atskiru ieškiniu dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo ir pripažinimo negaliojančia, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Žemės sklypo kaina nėra šios civilinės bylos ginčo dalykas. Šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl skolos pagal šalių sudarytą sutartį priteisimo, t. y. ieškovas, prašydamas priteisti skolą, savo ieškinį grindė tuo, kad jam ir atsakovui sudarius pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo pardavimo, atsakovas sutartyje nurodytos kainos sutartyje nustatyta tvarka jam nesumokėjo. Atsakovas neneigia, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, kad sutartimi jis įsipareigojo sumokėti ieškovo prašomą priteisti sumą, tačiau nurodo, jog žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta sutartyje. Pažymėtina, jog 2010-07-08 šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sutarties dalyko kaina yra 40 000 Lt, taip pat sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 18 000 Lt, t. y. atsakovui sutarties pasirašymo dieną buvo žinoma vidutinė parduodamo žemės sklypo rinkos vertė, buvo žinoma, kad ji yra mažesnė nei šalių sutarta žemės sklypo kaina, o pagal CK 6.156 str. 1 d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Be to, sutarties 7.1 p. šalys patvirtino, jog sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nenaudojant apgaulės, kad šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti ir vykdyti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra pripažinta negaliojančia ar kad atsakovas yra kreipęsis į teismą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, nors po sutarties sudarymo praėjo jau daugiau nei vieneri metai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į tai, jog atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Dėl nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo R. V. atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. V. 9,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.