- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2-4228-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01827-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- BUAB „Junesta“
- Kreditorius
- A. V.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo BUAB „Junesta“ bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ įgaliotam asmeniui A. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ginčą dėl kreditoriaus A. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovo BUAB „Junesta“ bankroto byloje (bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi BUAB „Junesta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Ius Positivum“, o 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie patikslinti 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. spalio 6 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi BUAB „Junesta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. prašė patvirtinti jo finansinį reikalavimą, kurį sudaro 74 000 Lt skola, 10 000 Lt netesybos, 63 360 Lt palūkanos.
Motyvuojamoji dalis
Kreditoriaus prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas iš dalies.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino A. V. finansinį reikalavimą 74 000 Lt sumai, o bylos nagrinėjimą dėl 10 000 Lt netesybų ir 63 360 Lt palūkanų atidėjo.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad kreditorius A. V. ir BUAB „Junesta“ sudarė preliminarias statomo buto ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis Nr. B-2-11/26 ir Nr. A-2-24/25. Ieškovas A. V. sumokėjo UAB „Junesta“ 74 000 Lt (b. l. 14, 15), tačiau jis nesudarė pirkimo–pardavimo sutarčių su pardavėju (CPK 185 str., b. l. 14). Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad prievolės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis neįvykdė atsakovas, todėl darytina išvada, kad kreditoriaus A. V. reikalavimas priteisti netesybas laikytinas nepagrįstu (CPK 178, 185 straipsniai).
Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, dėl ko kreditorius, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patiria nuostolių, susidarančių dėl infliacijos, prarastos galimybės pinigus investuoti ar panaudoti kitu būdu. Todėl skolininkas privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Skaičiuojant palūkanas kreditoriui nereikia įrodyti, kad laiku neįvykdžius piniginės prievolės jis patyrė nuostolių, nes įstatymu (CK 6.261 str.) preziumuojama, kad jų patiriama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-434/2005). Tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kai kreditorius dėl laiku neįvykdytos prievolės patyrė didesnių nuostolių, nei išieškotinos palūkanos, jis gali patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia išieškotos palūkanos, mėginti prisiteisti iš skolininko atskirai. Šiuo atveju kreditorius jau turėtų įrodyti patirtų nuostolių dydį. Vienas iš įstatyme nustatytų palūkanų dydžių yra CK 6.210 str. 1 d. numatytas penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius A. V. pervedė atsakovui BUAB „Junesta“ 74 000 Lt sumą. Butų pirkimo-pardavimo sutarčių šalys nesudarė, tačiau atsakovas šių pinigų kreditoriui negrąžino. Dėl to tenkintinas kreditoriaus reikalavimas atsakovui dėl palūkanų priteisimo už naudojimąsi pinigais. Pažymėtina, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, skaičiavimas. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys sutartyse nustatė kitokį palūkanų dydį nei numatytas CK 6.210 straipsnyje, todėl taikytinas įstatyme numatytas dydis – 5 proc. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kreditoriaus reikalavimas dėl palūkanų laikytinas iš dalies pagrįstu, palūkanas skaičiuojant nuo 74 000 Lt sumos, taikant 5 proc. metinių palūkanų normą už 1714 d.
Esant tokioms aplinkybėms papildomai tvirtintinas trečios eilės kreditoriaus A. V. reikalavimas 18 275 Lt suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais,
nutarė:
Kreditoriaus prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkinti iš dalies.
Papildomai patvirtinti trečios eilės kreditoriaus A. V. 18 275 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Junesta“ byloje.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą