- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- eI-3753-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02317-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. skunde, kurį patikslino 2014-05-07, prašo teismo priteisti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybės pensijos dalį – 6 242,18 Lt, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. bei priteisti iš atsakovės atstovavimo išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjui buvo paskirta 896,11 Lt dydžio valstybinė pensija, kuri, nuo 2010-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatoms, buvo ribojama ir mokama sumažinta, dėl to susidarė valstybinės pensijos nepriemoka. Mano, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota neteisėtai, iki šiol nėra nustatytas jos kompensavimo mechanizmas, todėl tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės. Pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerijos atsisakymas išmokėti jam susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, atitiko ir atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi ji neturi teisinio pagrindo išmokėti nepriemoką, nes nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas. Mano, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuojama valstybinė pensija, pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises. Pareiškėjas skundą taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, (toliau – ir Lietuvos valstybė), su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai valstybinė pensija buvo paskirta nuo 2003 metų, taip pat paskirtas socialinės draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, pareiškėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas iki 2013-12-31, kitais pagrindais valstybinė pensija nebuvo perskaičiuojama. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų nepripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Laikinojo įstatymo 15 str., Laikinojo įstatymo 4 str. galiojimas buvo pratęstas iki 2013-12-31. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu valstybinė pensija buvo mažinama pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinto jo skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Teismas 2014-04-29 nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl valstybinės pensijos priteisimo paduoti.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui R. S. paskirta valstybinė pensija nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatoms buvo ribojama ir mokama sumažinta.
Pareiškėjas su prašymu 2014-03-29 kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją prašydamas informuoti, kokiu pagrindu jam buvo perskaičiuojama valstybinė pensija, kokio dydžio susidarė nepriemoka ir kada pensija bus mokama paskirto dydžio.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugo ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2014-03-29 prašymą, 2014-04-14 sprendime Nr. 12-01-625 nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos, kuriomis remiantis pareiškėjai perskaičiuojama valstybinė pensija, nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, jų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31. Pažymėjo, kad valstybinių pensijų kompensavimo tvarka nėra nustatyta, tenkinti prašymo ir išmokėti susidariusią nepriemoką neturi teisinio pagrindo.
Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galimas. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kaip matyti iš byloje esančios 2014-05-05 pažymos Nr. PAS-519 apie pareiškėjo valstybinės pensijos dydį, pareiškėjai valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo ribojama nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, dėl to susidarė valstybinės pensijos nepriemoka. Pastaboje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2013-07-03 įgijo teisę į valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, todėl valstybinė pensija nuo 2013 m. liepos mėn. perskaičiuota be valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo.
Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija ir 2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o nuo 2014-01-01 valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas neperskaičiuojamos, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti jam susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.