Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-07-23 nutarties, kuria R. P. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis ir pratęstas gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-01-16 nutartimi R. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurioje gydomas nuo 2020-02-21.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-07-23 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio Psichiatrijos ligoninės teikimas ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo pratęstas, keičiant stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Toks teismo sprendimas motyvuotas R. P. psichinės būklės pablogėjimu bei jo pavojingumo aplinkiniams padidėjimu.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-07-23 nutartimi pagrįstai R. P. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė, keičiant ją į griežtesnį režimą.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Komisija rekomendavo teismui pakeisti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Komisijos išvadoje nurodyta, kad stebimuoju laikotarpiu R. P. būklė buvo nestabili. Jis nesiadaptuoja skyriuje, nesilaiko nustatytų vidaus tvarkos taisyklių (iš silpnesnių ligonių atiminėja maistą, cigaretes), provokuoja konfliktus (įkalbinėja kitus pacientus išdaužti langą ir pabėgti), reikalauja tenkinti jo seksualinius poreikius, į verbalinę korekciją nereaguoja. Pokalbio metu įsitempęs, gynybiškas, save linkęs pateikti kaip auką, o elgiasi kaip agresorius. Savo elgesiui visiškai nekritiškas, linkęs kaltinti silpnesnius ligonius, emocijos neadekvačios, nuotaika pakili, mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, impulsų kontrolė silpna. Gydymo įstaigos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad R. P. elgesys mažai koreguojamas net didelėmis dozėmis vaistų. Įvertinus R. P. elgesį laisvėje ir gydymo įstaigoje, akivaizdu, kad jo psichinė būklė nepagerėjo, o socialinis pavojingumas pakankamai aukštas ir neatitinka iki šiol taikyto gydymo režimo – stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, nes jo neadekvačiu elgesiu visiškai dezorganizuojamas skyriaus darbas, šalia besigydantys ligoniai dėl to jaučiasi nesaugiai.

8. Paminėti duomenys neleidžia daryti išvados, kad R. P. toliau gali būti gydomas bendro stebėjimo sąlygomis ir toks gydymas būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus aplinkiniams. Todėl skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-07-23 nutartis, kuria R. P. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. P. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-07-23 nutartį.

Nutartis neskundžiama.