Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. L. (S. L.) ieškinį atsakovei G. L., institucijai, teikiančiai išvadą - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybai (VTAT) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad teismo sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas sūnui E. būtų sumažintas iki 350 Lt bei papildomai nurodė, kad ieškovas moka sūnui išlaikymą nereguliariai, būna, kad ir vėluoja du – tris mėnesius. Ieškovas pasiima vaiką pas save pabūti, vienok, nei drabužių, nei kitų daiktų neperka. Ji pati kai dirbo, gaudavo minimalų atlyginimą apie 660 Lt – 690 Lt, dirbo barmene, paskutiniu metu yra bedarbė. Jos vardu yra įregistruoto nekilnojamojo turto, bet tai miškas, jo neišnuomosi.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAT atstovė nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškovo šeimos sunkią materialinę padėtį, mano, jog būtų tikslinga sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį iki 300 Lt kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip nustatyta byloje, šalių: ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2009-01-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 50), abiejų šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių bei patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, tame tarpe sutarė, kad ieškovas S. L. sūnaus E. L., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokės po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. 2009-08-01 įregistruota ieškovo santuoka su J. L., santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. L. (b.l.6-7). Ieškovas S. L. dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį – apie 600 - 800 Lt, iš kurio kas mėnesį atskaičiuojama dalis lėšų, skirtų sūnaus E. L. išlaikymui (b.l.8, 100). Ieškovo S. L. bei jos sutuoktinės J. L. vardu jiems būnant santuokoje nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto nėra; J. L. nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose iki 2013-08-06 (b.l. 9-10, 14, 25-26, 80).

Atsakovė G. L., bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nedirba, nuo 2012-06-26 yra įregistruota darbo biržoje, nuo 2012-07-04 jai paskirta draudimo išmoka – 650 Lt (b.l. 117-119). Iki įsiregistravimo darbo biržoje, atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo minimalų darbo užmokestį (b.l.23-24, 52-54, 117). Atsakovės vardu nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini); šį nekilnojamąjį turtą atsakovė įgijo paveldėjimo būdu asmeninės nuosavybės teise jau po šalių santuokos nutraukimo (b.l. 16-21) bei kilnojamasis turtas – transporto priemonė – Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.22). Šalių nepilnametis vaikas sūnus E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove, kuri taip pat vaiką išlaiko (b.l. 57-65, 78-79).

Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. iš laikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pagal CK 3.201 str. 1, 2 d.d., numatyta galimybė sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo vaikui dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, bei galimybė padidinti priteisto išlaikymo dydį atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Akivaizdu, jog vaikui augant didėja ir išlaidos vaiko poreikiams: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti. Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800,00 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr.54 (toliau – nutarimo) „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ numatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (nutarimo 8 p.). Nutarimo 9 p. numato, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvensijoa 3, 27 str. str., CK 3.155, 3.165 str. str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kt. str. str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: visų rūšių gaunamas pajamas, pensijas, socialines pašalpas, pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį turtą (automobilius), nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius (nutarimo 10 p.), sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus (nutarimo 11 p.). Pagal nutarimo 14 p., pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir pan.), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas, nuolatinė priežiūra). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1d.), išlaikymą tvarkantis asmuo (vaiko tėvas ar motina, vaiko globėjas ar rūpintojas) išlaikymui skirtas pinigų sumas ir turtą turi tvarkyti kaip apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus (nutarimo 16 p.).

Šioje byloje svarbi aplinkybė, jog ieškovas ir atsakovė 400 Lt išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), dydį nustatė tarpusavio susitarimu – sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.193 str. 1d.), kuri buvo patvirtinta 2009-01-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Akivaizdu, kad tuo atveju, kada šalys tokius klausimus išsprendžia tarpusavio susitarimu, o teismas sprendimu tik patvirtina tokį susitarimą, nei šalių sūnaus E. poreikių lygis, nei teikiamo išlaikymo proporcingumas tarp šalių teismo nebuvo vertinamas. Šalims sutarus, jog vienas iš jų, vaiko tėvas – šiuo atveju ieškovas – su atsakove gyvenančiam sūnui skirs 400 Lt išlaikymą, preziumuojama, jog šalys įvertino tiek jų sūnaus E. būtinuosius poreikius, tiek kiekvieno iš vaiko tėvų indėlį į jų tenkinimą. Todėl šioje byloje svarbu nustatyti, kad šalių turtinė padėtis pasikeitė ir šis pasikeitimas yra esminis.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Atkreiptinas dėmesys, jog nustatant vaiko poreikius, turi būti atsižvelgiama į tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, akivaizdu, jog vaikui augant, didėja ir jo poreikiai, be to, nuolat keičiasi ir valstybės ekonominė padėtis.

Vertindamas šalių turtinę padėtį teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, nes atsakovė turi nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Vienok, atsakovė niekur nedirba, ieško darbo, yra įregistruota darbo biržoje. Aplinkybės, kad ieškovas, nors ir yra darbingas, gauna minimalų atlyginimą, tačiau turi kitą šeimą, kurioje auga jo nepilnametė dukra K., kurią irgi reikia išlaikyti, jog ieškovui netrukus gims dar vienas vaikas (dėl to ginčo byloje neiškilo), jog jokio turto ieškovas neturi, neranda geriau apmokamo darbo, neatleidžia ieškovo nuo jo kaip tėvo pareigos išlaikyti šalių nepilnametį sūnų E. L., gim. (duomenys neskelbtini) bei teikti vaikui išlaikymą, atitinkantį bent minimalius vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, turi dukrą K. L., laukia dar vieno vaiko gimimo, todėl ieškovas turėtų pats imtis visų leistinų priemonių ir pasirūpinti savo materialinės padėties pagerinimu (juo labiau, kad ieškovas pastoviam darbe dirba kas antrą – trečią dieną, turi laisvų nuo pastovaus darbo dienų). Dėl ieškovo nurodytų argumentų jo nepilnamečio sūnaus E. teisės ir interesai negali būti pažeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Darbo biržos prie socialinės apsaugos ministerijos duomenimis (b.l. 101-116), vairuotojo ekspeditoriaus profesija turi paklausą, todėl atsakovui papildomai įsidarbinti šiose pareigose neturėtų iškilti sunkumų.

Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, ieškovas ieškiniu prašė sumažinti iš jo priteistą sūnui E. L. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki 200 Lt, tačiau posėdžio metu sutiko, kad išlaikymas būtų sumažintas iki 300 Lt. Tuo tarpu, atsakovė, iš pradžių visiškai nesutikusi su ieškovo ieškiniu, teismo posėdžio metu sutiko, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas būtų sumažintas iki 350 Lt.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais (CK 1.5 str.), teismas mano, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-01-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-417-562/2009 priteistą iš ieškovo S. L. nepilnamečiam sūnui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), 400 Lt išlaikymo dydį, jį sumažinant ir priteisiant iš ieškovo po 350 Lt kas mėnesį sūnaus E. L. išlaikymui (CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 3 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Šią priteistino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Kadangi analogiško pobūdžio bylose ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), o ieškovas už ieškinio padavimą sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio, ieškovui yra grąžintina 50 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo atstovaujami advokatų, ieškovą atstovavo advokatė V.Gortovanova, atsakovę – advokatas V.Zenevskis. Atsakovė bei jos atstovas prašė priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, viso 1100 Lt: 800 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 87, 120-122). Pateikė UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centras 2012-03-27 kasos pajamų orderio kvitą, Serija 141-7 Nr.8918 400 Lt sumai, jame nurodytas pagrindas – už atsiliepimo parengimą ir 2012-04-02 kasos pajamų orderio kvitą, Serija 141-7 Nr.8939, jame nurodytas pagrindas – už atsiliepimo parengimą bei 2012-05-29 pinigų mokėjimo kvitą (išrašytą advokato V.Zenevskio) 300 Lt sumai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad ji būtų pavedusi ar sudariusi atstovavimo sutartį su UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centras dėl atsiliepimo paruošimo, atsakovės prašomos priteisti 800 Lt išlaidos už atsiliepimo parengimą iš ieškovo atsakovei nepriteistinos. Atsakovei iš ieškovo priteistina 300 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 79, 88, 93, 98 str. str.).

Iš ieškovo valstybei priteistina 71 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-01-30 sprendimu nepilnamečiui E. L. (E. L.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. L. (S. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį nuo 2012-03-20 iki E. L. pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš ieškovo S. L. (S. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo S. L. (S. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovui S. L. (S. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-03-20 įmokos mokėjimo kvitu Swedbank AB.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo sumažinimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo yra pagrindas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos grąžinti S. L. (S. L.) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.