Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2014 m. liepos 28 d. apie 10.45 val. Šiaulių rajone, Gruzdžių miestelyje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarnybiniame automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be skiriamųjų ženklų, davė kyšį valstybės tarnautojams – padėjo prie rankinio stabdžio svirties, tarp priekinių sėdynių 600 litų dydžio kyšį, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui P. M. ir tyrėjui D. B., veikusiems teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose ir einantiems tarnybines pareigas, už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. siekdamas, kad nebūtų surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir taip būtų išvengta atsakomybės už akcizais apmokestinamų priekių laikymą, pagal LR ATPK 163² str. 2 d.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, įvykio dieną jam paskambino dukra ir pasakė, jog į namus atvyko kriminalinė policija. Jam grįžus į namus, pareigūnai paklausė, ar turi kontrabandinių cigarečių. Kadangi žinojo, jog žmona jų buvo pirkusi turguje, tai jiems parodė cigaretes. Kol žmona grįš iš darbo, jis su pareigūnais nuėjo į jų automobilį, kur kaltinamasis pasiūlė susitarti. Automobilyje tuo metu buvo abu pareigūnai. Kaltinamasis padėjo 600 Lt ant automobilio rankinio stabdžio. Pareigūnai jo griežtai neįspėjo, kad nedarytų taip. Kaltinamasis klausė, kaip tartis, jie sakė, kalbėk, todėl kaltinamasis pasimetė ir padavė pinigus, nes norėjo, kad žmonai nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareigūnai jam pasakė, jog taip elgtis negalima, bus byla. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais ir kaltinamąjį išsivežė į komisariatą. Nurodo, jog kyšį pareigūnams pasiūlė, nes pasimetė, dėl padarytos veikos gailisi, pasižada ateityje nedaryti teisės pažeidimų. Prašo atleisti jį pagal laidavimą, perduodant laiduotojui R. A., kuris yra tolimas giminaitis, draugas, jie bendrauja šeimomis. Jis žadėjo kaltinamąjį įdarbinti į savo įmonę dirbti laisvo nuo darbo laiku, kadangi dabar jo nedidelis uždarbis apie 1000,00 Lt. kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis kaltas prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tuo sutinka prokurorė ir kaltinamojo gynėja, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Kadangi nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

2014-07-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Šiaulių r., Gruzdžių mstl., (duomenys neskelbtini); prie gyvenamojo namo stovi automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio salone, ant panelės tarp priekinių sėdynių padėtas lagaminas, po lagaminu padėtos trys kupiūros po 200 Lt (Nr. (duomenys neskelbtini)); apžiūros metu paimtos trys kupiūros po 200 Lt (b. l. Nr. 3-6).

2014-07-28 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo P. M. ir tyrėjo D. B. tarnybiniuose pranešimuose dėl papirkimo nurodyta, kad 2014-07-28, apie 10.45 val., kartu su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos tyrėju D. B. pagal gautą informaciją dėl kontrabandinių cigarečių laikymo nuvyko adresu Šiaulių r., Gruzdžių mstl., (duomenys neskelbtini); tuoj po jų atvykimo į kiemą automobiliu įvažiavo namo šeimininkas S. K., kuriam jis su kolega prisistatė ir parodė tarnybinius pažymėjimus; S. K. paklausus, ar namuose laiko kontrabandines cigaretes, šis nurodė, kad namo antrame aukšte, komodos stalčiuje yra 56 vnt. įvairių rūšių kontrabandinių cigarečių, kad cigaretės priklauso jo žmonai L. K.; kai cigaretės buvo paimtos, S. K. buvo pakviestas į tarnybinį automobilį surašyti S. K. paaiškinimą; atsisėdęs į automobilį, S. K. pradėjo klausinėti, ar yra galimybė susitarti ir neforminti pažeidimo, tada S. K. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pareigūnų papirkimą; paprašius S. K. pateikti asmens dokumentą, šis atsakė, kad su savimi dokumento neturi, nuėjo į namus jo atsinešti, grįžęs atgal į automobilį dar kartą paklausė, ar galima būtų pažeidimo neforminti, jis vėl buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, bet po kelių minučių tarp priekinių sėdynių tris kupiūras po 200 Lt, sakydamas, kad tai yra atlygis už tai, kad pažeidimas dėl akcizais apmokestinamų prekių nebūtų įformintas; S. K. nedelsiant buvo sulaikytas, apie papirkimo faktą informuotas Šiaulių apskrities VPK budėtojas (b. l. Nr. 7, 8).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys banknotai po 200 Lt ((duomenys neskelbtini)) saugomi Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriuje (b. l. Nr. 9, 10).

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo S. K. parodymus, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo S. K. kaltė visiškai įrodyta. Kaltinamojo S. K. teisme duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys patvirtina , jog S. K. davė 600 Lt. kyšį tyrėjams P. M. ir D. B., veikusiems teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į kyšio vertę, t.y. , jog buvo duotas kyšis didesnis nei 1 MGL, bet mažesnis nei 250 MGL, į padarytos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, į tai, kad kaltinamasis siekė policijos pareigūnų neteisėto neveikimo ( kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 163² str. 2d. ), kaltinamojo S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.

Byloje pateikti kaltinamojo S. K. ir R. A. prašymai ( 44-45 b.l.) taikyti S. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o R. A. sutinka būti jo laiduotojas.

Apklaustas kaip liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prašo S. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jam pagal laidavimą. Nurodo, jog kaltinamąjį pažįsta apie dvidešimt metų, bendrauja draugiškai šeimomis, kartu leidžia laisvalaikį. Nuolatos susitinka, nes gyvena netoliese. Mano, jog gali būti pripažintas teismo vertu pasitikėjimo asmeniu, kadangi yra įkūręs sėkmingai veikiančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kuri veikia jau daugiau kaip 10 metų, įmonėje nemažas kolektyvas, darbe turi autoritetą. Nurodo, jog nėra teistas ar baustas. Mano, kad galės daryti teigiamą įtaką S. K..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą taikyti minėtą kodekso straipsnį kaltininko atžvilgiu bei kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008).

Kaltinamasis S. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, veika baigta. S. K. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. K. neteistas (29 b. l.), baustas administracine tvarka (30-32 b.l.), dirbantis ( 33 b.l.), teigiamai charakterizuojamas ( 36-37 b.l.). Teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiant į visumą duomenų. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog laiduotojas R. A. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo: neteistas (63 b.l.), laikytinas nebaustu (64-66 b.l.), dirbantis (68 b.l.), teigiamai charakterizuojamas ( 46 b.l.), su kaltinamuoju S. K. palaiko draugiškus ryšius , bendrauja šeimomis, pateiktas jo paties prašymas perduoti jo atsakomybei S. K. pagal laidavimą. Teismo nuomone R. A. turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl, esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d., kaltinamasis S. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas R. A. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams. S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minimali įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (22-23 b.l.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys banknotai po 200 Lt. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuotini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p.).

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagal bos išlaidų, nurodant, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis 180,00 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 106 straipsnio 2 dalimi šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo S. K. , atsižvelgiant, į jo gaunamas nedideles pajamas- vidutinis darbo užmokestis 1000,00 Lt į mėnesį ( 38 b.l.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str. 5 d., 6-7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas,

nusprendžia:

S. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje padarymo, perduoti jį R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą S. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietėuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d. 2d. 6p., 71 str. skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL ( 650 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išlaidų, už suteiktą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinę teisinę pagalbą 180,00 Lt. iš S. K. nepriteisti.

Išaiškinti S. K., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: : tris banknotus po 200 Lt. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.