- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- T-4-383/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00261-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- M. K.
nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjęs Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimą dėl teistumo išnykimo nuteistajam M. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį 600 MGL (78 000 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d., vieną kardomajame kalinime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL, ir paskirta galutinė bausmė – 578 MGL (75 140 litų) dydžio bauda. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nuspręsta M. K. paskirtą kardomąją priemonę – 50 000 litų užstatą panaikinti ir užstato davėjo P. V. sumokėtą 50 000 litų užstatą įskaityti į paskirtą baudą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. balandžio 16 d.
Kauno apygardos teisme gautas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimas dėl teistumo panaikinimo nuteistajam M. K.. Nurodoma, kad siekiant užtikrinti registro duomenų tikslumą ir išsamumą bei jų ištaisymą, atnaujinimą ir papildymą reikiamu laiku, vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 5 straipsnio 1 dalies d punktu bei Registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 45 punktu, atsižvelgdami į tai, kad 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkyme dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo negalimumo nurodyta, kad baudos vykdymas nėra įmanomas, prašo informuoti ir priimti sprendimą apie tai, kad M. K. paskirtą bausmę laikyti atlikta ir, kad pagal šį teismo sprendimą teistumas yra išnykęs.
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimas atmetamas.
BK 96 straipsnyje 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. BK 96 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistajam po nuosprendžio įsiteisėjimo vengiant atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal teismų praktiką, vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pvz., slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.
Taigi, sprendžiant, ar gali būti taikomos BK 96 straipsnio 1 dalies nuostatos, esminę reikšmę turi tai, ar pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad M. K. po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo vengė atlikti bausmę. Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. balandžio 16 d. Iš teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad M. K. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bauda, nurodė, kad ją sumokės (1 t., b. l. 95, 121, 123-126). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistajam M. K. teismo baudžiamasis įsakymas su vertimu į rusą kalbą buvo septynis kartus siunčiamas jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau laiškai grįždavo neįteikti. 2013 m. balandžio 17 d. M. K. buvo išsiųstas pranešimas dėl baudos sumokėjimo, tačiau duomenų apie jo įteikimą byloje nėra (2 t., b. l. 4).
Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymu „Dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo negalimumo“ konstatuota, kad tolesnis Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vykdymas nėra įmanomas, kadangi nėra teisinio pagrindo nukreipti teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. paskirtos baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vykdymo jo pilietybės valstybei bei nesant duomenų, kad M. K. yra išvykęs į kitą valstybę ar turi joje turto (pajamų), į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą. Patvarkyme nurodyta, kad santykiuose su Rusijos Federacija, kurios pilietis yra M. K., nei 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, nei kitos tarptautinės sutartys, kurių dalyvės yra Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija, nereglamentuoja vienos valstybės teismo paskirtos baudos ir turto konfiskavimo vykdymo kitos valstybės teritorijoje, todėl perduoti Lietuvos Respublikos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos likučio ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vykdymą M. K. pilietybės valstybėje nėra teisinio pagrindo (2 t., b. l. 23).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 3 dalis numato, kad jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šis įstatyme įtvirtintas reikalavimas dėl kaltinamojo informavimo apie prokuroro sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu patvirtina, kad M. K. žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį procesą. Iš Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Simonavičiaus pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matyti, kad M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi, nuteistasis M. K., suprasdamas, kad veikė priešingais teisei veiksmais, bus atitinkamai nubaustas, po paleidimo į laisvę išvyko į Rusijos Federaciją, žinodamos, apie vykstantį baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje dėl padarytų nusikalstamų veikų, pasislėpė užsienyje, siunčiamų teismo procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu, neatsiėmė, taip ignoruodamos pasekmes už padarytus neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, tapo neįmanoma įvykdyti teismo baudžiamojo įsakymo, kadangi nuteistasis vengia atlikti paskirtą bausmę (sumokėti baudos likutį, įskaičius 50 000 litų užstatą) ir nevykdo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (nesumoka konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos), todėl nuosprendžio vykdymo senaties eiga yra sustojusi.
Pažymėtina, kad nuosprendžio vykdymą ir jo nutraukimą suėjus senačiai reglamentuoja specialios BK ir BPK normos, kuriose teismui nenumatyta galimybė BK 96 straipsnyje nurodytus terminus sutrumpinti konstatavus, kad nuosprendžiu skirtą bausmę atlikti jau yra netikslinga. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti; atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistajam vengiant atlikti jam paskirtą bausmę šiuo atveju nėra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, o visuomenei suponuojama išvada apie tam tikrų asmenų nebaudžiamumą, galimybių išvengti skirtos bausmės buvimą, todėl šiuo atveju nesprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo tikslingumo. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nuteistasis M. K. vengia bausmės įvykdymo, dėl ko sustojo teismo baudžiamojo įsakymo (nuosprendžio) vykdymo senaties eiga ir jam taikytinas BK 96 straipsnio 3 dalyje penkiolikos metų vykdymo senaties terminas, kuris šiai dienai nėra suėjęs.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės priimti sprendimą paskirtą bausmę laikyti atlikta, o BPK 363 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymus dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo teikia atlikę bausmę asmenys. Taigi, BPK numato baigtinį sąrašą subjektų, turinčių teisę teikti teismui prašymus dėl teistumo panaikinimo. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus tarp minėtų subjektų nėra, todėl Institucija nėra subjektas, turintis teisę teikti tokius prašymus. Be to, Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato galimybės duomenų tvarkymo tikslais priimti proceso sprendimą bausmę laikyti atlikta ir laikyti, kad teistumas yra išnykęs, kai nuteistasis vengia atlikti jiems paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, Institucijos teikimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,
nutaria:
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.