- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 2-1330-887/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13935-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Advokatai
- Jelena Pališaitienė
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei S. J., atsakovui V. J., jo atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. J. (toliau ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004-01-20 sprendimu Nr. 2-1584/2004 priteistą išlaikymo dydį E. J., gim. (duomenys neskelbtini), jį padidinti ir priteisti iš atsakovo V. J. (toliau atsakovas) dukros išlaikymui periodines išmokas po 600 litų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustačius, kad atsakovas negali teikti išlaikymo savo dukrai periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį, pakeisti išlaikymo formą ir priteisti išlaikymą turtu; priteisti iš atsakovo V. J. bylinėjimosi išlaidas (b.l. 43-47).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2004 metų kuomet dukrai buvo priteistas išlaikymas, viskas žymiai pabrango, o atsakovas išlaikymo dukrai nedidino, jo neindeksavo. Dukra tapo paaugle, dėl ko padidėjo jos poreikiai, be to, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis. Sutiktų su atsakovo siūloma mokėti 450 Lt suma, bet ji turi būti indeksuojama atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 43-47, 118-121).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, ginčo dėl 450 Lt sumos nėra, tačiau nesutinka su indeksacija, nežino dėl savo ateities, šiai dienai 500 Lt negali mokėti. Atsakovui nustatytas hepatitas C, jam taikomas cheminis gydymas dėl kurio atsakovo savijauta prasta, jam yra depresija, fizinis išsekimas, greitai pavargsta. Liga progresuoja, nežino kokia sveikata bus ateityje, nežino ar bus darbingas (b.l. 29-31, 122-123).
Atsakovo V. J. atstovė advokatė Jelena Pališaitienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas niekada nevengė išlaikyti savo dukters. Atsakovas pagal galimybę pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, šiai dienai reali padėtis, kad jis gali teikti po 350 Lt. Aukščiausiasis Teismas nuklysta nuo lygių dalių principo, jeigu šalys neturi galimybės. Atsakovo sveikatos būklė sudėtinga, tęsiamas gydymas cheminiais preparatais. Atsakovas dėl 350 Lt periodinių išlaidų sutinka, kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti (b.l. 125-126).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų, šalių bei atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys nutraukė santuoką, įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra E. J. (b.l. 8). Kauno miesto apylinkės teismo 2004-01-20 sprendimu E. J. išlaikymui iš V. J. buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės (b.l. 9-10).
Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita).
Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.
Ieškovė, grindžia ieškinį padidėjusiais dukros poreikiais, pablogėjusia savo turtine padėtimi ir pasikeitusia ekonomine situacija, dėl ko viskas pabrango. Teismas pripažįsta, kad nuo 2004 metų Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo, t.y. praėjus 8 metams, vaiko poreikiai išaugo. E. pradėjo lankyti mokyklą, lanko šokių ir gitaros studijas (b.l. 86-87). Akivaizdu, kad būtinos išlaidos dalies komunalinių mokesčių mokėjimui, aprangai, avalynei, higienai, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, užklasinei veiklai. Teismui pateikta E. J. sveikatos pažyma apie jos sveikatos būklę (b.1.88-89), iš kurios matyti, kad E. nuo pat kūdikystės turi stuburo, ortopedinių problemų, jai reikalinga ortopedinė avalynė, masažai, mankštos ir baseinas. 2007 metais E. daryta kojos operacija, po jos sekė ilgas reabilitacinis periodas, buvo reikalingi ramentai, masažai, lankė baseiną (b.l. 52-54). 2012 m. E. pakartotinai buvo konsultuota chirurgo, vėl rekomenduotas masažas, koreguojanti avalynė bei plaukimas. Taip pat E. konsultuota endokrinologo, rekomenduotas sveikas, taisyklingas ir pilnavertis maitinimaisis. Nuo 2009 metų E. gydoma odontologijos centre nuimamais ortodontiniais aparatais, lankomasi kas 2 mėnesiai, daromi nauji aparatai (b.l. 16, 51). 2011 metais E. dėl emocinės būsenos konsultuota vaikų psichologo (b.l. 55), rekomenduota ir ateityje konsultuotis. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros E. poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1200 Lt, daugiausia lėšų skiria maistui ir dukros lavinimui. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to pasikeitė ekonominė padėtis Lietuvoje, pragyvenimo lygis pabrango. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnametės E. poreikiai per 8 metus išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti dukrai pilnavertį gyvenimą, dirba. Ieškovei dukrą padeda išlaikyti jos motina.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Ieškovė nurodė teismui, kad po 2004 metų išlaikymo priteisimo, jos turtinė padėtis pablogėjo. Ieškovės pajamos visą laiką buvo pakankamos užtikrinti vaikų poreikius, 2003 metais pajamos buvo apie 2200 Lt per mėnesį (b.l 76 ). 2010-2011 metais ieškovės darbo užmokestis buvo apie 3300 Lt per mėnesį (b.l. 78,79). 2011 metais ieškovė susirgo, dėl sunkaus ir sudėtingo gydymo tapo tik dalinai - 40 procentų darbinga, jai buvo suteikta 2 neįgalumo grupė (b.l. 14), ieškovei teko išeiti iš darbo. Ieškovės gaunamos pajamos pasikeitė, nuo 2011 m. kovo mėn. ji gauna pareigūnų valstybinę pensiją ir netekto darbingumo pensiją, iš viso 1609 Lt (b.l. 12,13). Nuo 2012 m. atstatyta sumažinta netekto darbingumo pensija, todėl gaunamos lėšos per mėnesį sudaro 1682 Lt (b.l. 82, 83). Nekilnojamąjį turtą – butą ieškovė įgijusi 2003 metais, žemės sklypą – 2010 metais, kuomet dar nebuvo pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis (b.l. 71-73). Transporto priemonė įgyta 2006 metais (b.l. 76). Nors ieškovė nepateikė teismui detalaus pajamų kitimo nuo 2004 metų, kaip buvo įpareigota parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių, byloje esančių įrodymų, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis po 2004 metais dukrai priteisto išlaikymo pasikeitė – pablogėjo. Be to, pastarosios aplinkybės atsakovas neginčijo ir nepaneigė.
Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku, atlyginimas 400 Lt, kuris yra kintamas. Atsakovas paaiškino, kad turi sugyventinę su kuria veda bendrą ūkį, atsakovo motina gavo palikimą, pardavė žemę už 50000 Lt, atsakovui davė 25000 Lt, iš kurių jis gyvena. Pinigus gavo prieš metus laiko, liko apie 5000 Lt, iš gautų pinigų atliko remontą. Sugyventinės pajamos apie 3000 Lt, ji prisideda prie maisto pirkimo, komunalinių mokesčių mokėjimo, tačiau pastariesiems faktams patvirtinti atsakovas teismui įrodymų nepateikė. Atsakovui nustatytas hepatitas C, jam taikomas cheminis gydymas (b.l. 36-40, 101-102), gydymas kompensuojamas, dėl to atsakovas išlaidų nepatiria. Atsakovas nurodė teismui, kad ieškojo geresnio darbo, bet pagal sveikatos stovį darbo negavo, nes negali dirbti fizinio darbo, tačiau ir šių teismui nurodytų aplinkybių atsakovas įrodymais nepagrindė. Atsakovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad jis būtų netekęs darbingumo, todėl teismas vertina, kad atsakovas yra darbingas 100 procentų. Atsakovo išsilavinimas specialusis vidurinis, turi dailininko specialybę, tačiau šios specialybės neišnaudoja papildomoms lėšoms gauti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2003 metais atsakovo pajamos buvo 455 litai per mėnesį (b.l. 9-10), 2004 m. – apie 568 Lt, 2005 m. – apie 2786 Lt; 2006 m. - apie 1224 Lt; 2007 m. – apie 771 Lt; 2008 m. – apie 384 Lt; 2009 m. – apie 79,50 Lt; 2010 m. – apie 185 Lt; 2011 m. –apie 284 Lt; 2012 m. – apie 250 Lt. Iš šių atsakovo gaunamų pajamų, kaip paaiškino ieškovė, buvo išskaičiuojama po 150 Lt atsakovo sūnaus iš pirmos santuokos išlaikymui taip pat atsakovas mokėjo pagal teismo sprendimą 500 Lt per mėnesį šalių dviems nepilnamečiams vaikams išlaikyti (b.l. 80, 81) bei pats pragyveno, tačiau akivaizdu, kad tam tikrais laikotarpiais atsakovas gaudavo itin mažas pajamas, kurių negalėjo pakakti elementariam pragyvenimui. Tačiau 2008 m. atsakovas įsigijo žemės sklypą (b.l. 105), atliko buto remontą, ką teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas tik paaiškino, kad remontą atliko iš motinos dovanotų pinigų. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas 2011 m. žiemą pirmą kartą išsivežė dukrą atostogauti ir kiekvieną vasarą 5 dienas atostogauja prie jūros. Atsakovas šių aplinkybių neneigė bei pats paaiškino, kad po 2011 m. rugsėjo mėnesio pirko dukrai striukę už 230 Lt, kada dukra paprašydavo, atsakovas duodavo dienpinigių po 50, 20, 10 litų, yra dukrai nupirkęs batus už 100 Lt, kuprinę, papaildomai prie teikiamo išlaikymo, kas patvirtina, kad atsakovas turi galimybę patirti papildomas išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas pasiūlė, jog galėtų dukrai teikti 450 Lt išlaikymą kas mėnesį, ieškovė sutiko su pasiūlyta 450 Lt išlaikymo suma, tačiau šalys nusutarė dėl išlaikymo indeksavimo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas turi kito nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto, t.y. butą ir garažą (b.l. 105-108). Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, atsakovo atsikirtimai dėl sunkios turtinės padėties vertintini kritiškai, teismo nuomone atsakovas neišnaudoja visų savo galimybių gauti didesnes pajamas taip pat teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei faktą, kad atsakovas sutiko mokėti dukros išlaikymui 450 Lt, t.y. sumą viršijančią jo mėnesines pajamas, daro išvadą, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Atsakovas privalo rūpintis vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas teikiantis išlaikymą prie tų išlaidų neprisideda.
Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 - 8, 11 - 14, 18 ir kiti str.). Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, įvertinant nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, atsakovo pasiūlymą ir ieškovės sutikimą, kad dukros išlaikymui būtų pakankama atsakovo teikiamas 450 Lt suma, ieškovės ieškinys tenkinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas E. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-26 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės, pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 2004-01-20 sprendimu Nr. 2-1584/2004 priteistą išlaikymą (CK 3.196 str., 3.201 str.).
Priteisus šalių dukrai E. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo turtu, netenkintinas.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės E. J., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).
CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai.
Ieškovė byloje turėjo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (b.l. 114) ir 17,87 Lt išlaidų už pažymos iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos išdavimą (b.l. 115), todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 763,40 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo valstybei priteistinas 54 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004-01-20 sprendimu Nr. 2-1584/2004 priteistą išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-26 iki jos pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atstovė S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 763,40 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt tris litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), "Swedbank", AB, (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.