- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-723-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12247-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- S. N.
- Kategorijos
- 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl veiksmų teisėtumo, trečiasis asmuo S. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro įrašą dėl N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) priklausomybės savininkams L. N. ir S. N., įmonės savininku nurodant S. N.. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1991-01-25 potvarkiu buvo nuspręsta perregistruoti remonto kooperatyvą (duomenys neskelbtini) į N. individualią įmonę (duomenys neskelbtini). 1991-01-25 S. N. įregistravo N. individualią įmonę (duomenys neskelbtini). Išduotame įmonės registravimo pažymėjime įmonės savininku nurodytas S. N.. S. N. vertėsi įmonės veikla, mokėjo mokesčius. Tarp jos ir S. N. santuoka nutraukta 1994-01-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, tačiau nebuvo išspręstas santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas, kadangi turtą pasidalino ne ginčo tvarka. Įmonės ar jos turto pasidalinimo tarp buvusių sutuoktinių klausimas nebuvo sprendžiamas, kadangi įmonė buvo registruota ir priklausė tik vienam sutuoktiniui, kuris realiai vykdė veiklą. Apie buvusio sutuoktinio individualią įmonę ji neturėjo jokių žinių ir negaudavo jokių pranešimų iš valstybinių institucijų, susijusių su įmonės veikla, jos skoliniais įsipareigojimais. 2008 m. VSDFV Vilniaus skyrius informavo, jog nustatytas nesumokėtų socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2008-09-30. Nuo 2008-09-19 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre pakeisti įmonės savininkų duomenys - savininkais nurodyti du asmenys – S. N. ir L. N.. 2009-02-03 raštu VĮ Registrų centras nurodė, jog nėra teisinio pagrindo juridinio asmens duomenų pakeitimui. Ieškovė nurodė, jog prašymą registruoti įmonę pasirašė tik S. N., be to, išduotame įmonės registravimo pažymėjime savininku nurodytas tik S. N., įmonė niekuomet nepriklausė dviems savininkams. 2004-01-01 Individualių įmonių įstatymo 14 str. 7 p., nurodyta, jog individuali įmonė, kurios pavadinime kaip savininkai yra nurodyti abu sutuoktiniai, per 12 mėnesių nuo šio Įstatymo įsigaliojimo turi priimti sprendimą dėl įmonės savininko arba individualią įmonę pertvarkyti <...> reorganizuoti padalijimo būdu į dvi individualias įmones, perleisti individualią įmonę ar ją likviduoti. Ši nuostata konkrečiu atveju negalėjo būti taikoma, kadangi N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) pavadinime buvo nurodytas tik S. N., o ne abu buvę sutuoktiniai.
Atsiliepimas
VĮ Registrų centras pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Juridinių asmenų registro bazės duomenimis, N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkai nuo 1991-01-25 yra S. N. ir L. N.; pagrindas 1990-12-10 prašymas Vilniaus miesto merui įregistruoti individualią (personalinę) įmonę, kurios steigėjai yra S. N. ir L. N.. Pasirašė įmonės įgaliotas atstovas S. N.. Abu tuo metu buvę sutuoktiniai išreiškė savo suderintą valią ir nusprendė būti individualios įmonės steigėjais, ką patvirtina ir įmonės dokumentų byloje saugomas 1990-12-11 protokolas dėl kooperatyvo (duomenys neskelbtini) reorganizavimo į individualią įmonę su L. N. parašu. Vadovaujantis Individualių įmonių įstatymo 3 str., individualios įmonės steigėjas nuo individualios įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku. Registre saugomi duomenys yra nustatyti ir neįrodinėjami, kol pripažįstami negaliojančiais įstatymo nustatyta tvarka. 2004-01-01 pradėjo veikti Juridinių asmenų registras, kuris perėmė duomenis ir dokumentus iš institucijų, kurios iki Juridinių asmenų registro įsteigimo vykdė juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, registravimą, tame tarpe iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentų bylą. Registro tvarkytojas savo iniciatyva negali registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimų. Nuo 2004-01-01 Registro tvarkytojas nėra gavęs jokių duomenų teikėjo prašymų dėl šios įmonės duomenų pakeitimų.
VĮ Registrų centras Vilniaus filialas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vadovaujantis Vyriausybės 2003-11-12 nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 3.1 p. iš Juridinių asmenų registro įstatymo numatytų informacinių sistemų į Juridinių asmenų registrą automatiškai perkeliami šiame punkte nurodyti juridinių asmenų duomenys. Išnagrinėjus perduotą N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) registravimo dokumentų bylą bei duomenis nustatyta, kad registravimo dokumentų byloje saugomas 1990-12-10 pareiškimas dėl minėtos įmonės įregistravimo, kuriame nurodyta, kad įmonės savininkai yra – S. N. ir L. N.; taip pat saugomas ir kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narių 1990-12-11 susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad yra priimtas sprendimas reorganizuoti šį kooperatyvą į individualią įmonę (duomenys neskelbtini) bei jos savininkais paskirti S. N. ir L. N.. Atitinkami įmonės savininkų duomenys buvo įregistruoti Įmonių rejestre. Atsižvelgiant į tai, kad N. individuali įmonė (duomenys neskelbtini) ligi šiol nesikreipė į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl pakeistų dokumentų ar duomenų įregistravimo, šios įmonės duomenys, buvę juridinio asmens registravimo dokumentų byloje, kuri buvo perimta iš Vilniaus miesto savivaldybės, buvo perkelti į Juridinių asmenų registrą. Juridinių asmenų registre įregistruoti įmonės savininkų duomenys atitinka Vilniaus miesto savivaldybės perduotus įmonės savininkų duomenis. Jokie norminiai teisės aktai nenumato Juridinių asmenų registro tvarkytojo pareigos pasikeitus tam tikroms juridinių asmenų steigimą, valdymą, veiklą ir kt. reglamentuojančioms įstatymų nuostatoms privalomai informuoti įmonių savininkus apie pareigą pakeisti duomenis apie individualios įmonės savininkus, jei duomenų bazėje buvo nurodyta, kad individuali įmonė turi du savininkus, o tokie duomenys prieštarauja naujai įsigaliojusiam įstatymui. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovė ir S. N. teisės aktų nustatyta tvarka kartu, kaip įmonės savininkai, būtų bandę kaip nors išspręsti susiklosčiusią situaciją ir patikslinti, L. M. manymu, neteisingus Juridinių asmenų registro duomenis, ieškovė nepateikia.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-07-07 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš L. M. 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog 1990-12-10 buvęs ieškovės sutuoktinis S. N. pateikė Vilniaus m. merui pareiškimą įregistruoti N. individualią įmonę (duomenys neskelbtini); įmonės steigėjais nurodyti S. N. ir L. N.. Ieškovės teigimu, ji negali būti laikoma įmonės steigėja, kadangi pareiškimo nepasirašė. Tačiau iš 1990-12-11 butų ir įstaigų remonto kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narių steigiamojo susirinkimo protokolo nustatyta, jog susirinkimas nusprendė, kad kooperatyvo perregistravimo dieną individualios įmonės steigėjai yra L. N. ir S. N.; protokolą pasirašė ieškovė. Nors protokole nurodoma, jog kooperatyvas buvo reorganizuojamas, tačiau iš Vilniaus m. valdybos 1991-01-25 potvarkio nustatyta, kad kooperatyvas (duomenys neskelbtini) buvo tik perregistruotas vadovaujantis Aukščiausiosios Tarybos nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo įsigaliojimo ir kitų rūšių įmonių perregistravimo tvarkos“. 1991-01-25 buvo įregistruota N. individuali įmonė (duomenys neskelbtini); išduotas įmonės registravimo pažymėjimas, kuriame įmonės savininku nurodytas S. N., veiklos pobūdis – butų remontas. Nustatyta, kad įregistruojant šią įmonę, S. N. ir L. M. (buvusi pavardė N.) buvo sutuoktiniai; santuoka tarp jų nutraukta 1994-01-12; Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1994-08-25 S. N. pripažintas netekusiu teisės į gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis Įmonių įstatymo 7 str. bei įmonės registravimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21, 22 str. teismas padarė išvadą, kad įmonė priklausė S. N. ir L. N. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors ji ir buvo registruota S. N. vardu. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. N. ir L. N. santuokinį turtą būtų pasidalinę ir įmonė būtų atitekusi vienam iš jų; taip pat nėra duomenų, kad remonto kooperatyvas (duomenys neskelbtini) būtų likviduotas ar reorganizuotas ir po to būtų įsteigta S. N. įmonė (duomenys neskelbtini). Remdamasis įmonės registravimo pažymėjimu, Vilniaus m. valdybos 1991-01-25 potvarkiu Nr. 111v teismas padarė išvadą, kad buvo pakeistas įmonės pavadinimas iš remonto kooperatyvo (duomenys neskelbtini) į N. individualią įmonę; pagrindas – 1990-12-10 pareiškimas įregistruoti individualią personalinę įmonę, kurios steigėjai yra S. N. ir L. N., pasirašė įmonės įgaliotas atstovas S. N.; tuo metu abu sutuoktiniai išreiškė savo suderintą valią ir nusprendė būti individualios įmonės steigėjais, ką patvirtinta jau minėtas 1990-12-11 protokolas. Pagal Individualių įmonių įstatymo 3 str. individualios įmonės steigėjas nuo individualios įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku.
Teismas konstatavo, jog 2004-01-01 pradėjo veikti Juridinių asmenų registras, kuris perėmė duomenis ir dokumentus iš institucijų, kurios iki Juridinių asmenų registro įsteigimo vykdė juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, registravimą, tame tarpe iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentų bylą, netikrindamas jų teisingumo ir pagrįstumo, kuriuos minėtos registravimo įstaigos buvo sukaupusios. Atsižvelgiant į tai, kad N. individuali įmonė (duomenys neskelbtini) nesikreipė į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl pakeistų dokumentų ar duomenų įregistravimo, šios įmonės duomenys, buvę juridinio asmens registravimo dokumentų byloje, kuri buvo perimta iš Vilniaus miesto savivaldybės, buvo perkelti į Juridinių asmenų registrą pagal pateiktus dokumentus. Be to, pagal Juridinių asmenų registro 2010-01-13 išplėstinį išrašą, N. individuali įmonė iki šiol yra registruota ieškovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Duomenis ir informaciją Registrui teikia duomenų teikėjai, nurodyti Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 15 bei 32 punktuose. Pagal CK 2.67 str., 2.82 str. 3 d. už juridinio asmens dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos teisingumą ir pateikimą laiku atsako juridinio asmens valdymo organas. Registro tvarkytojas savo iniciatyva neturi teisės registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimų. Teismas konstatavo, jog įmonė buvo įsteigta po santuokos sudarymo, dėl to ginčo byloje nėra; prašydama išregistruoti, t. y. iš esmės pripažinti N. individualią įmonę asmenine atsakovo nuosavybe, atsakovė neįrodė, kad sutuoktinių turtas buvo padalintas arba bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė kitokiu būdu arba verslu vertėsi tik atsakovas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė dalyvavo buvusio kooperatyvo veikloje, buvo jo pirmininkė, pasirašė pareiškimą dėl kooperatyvo perregistravimo ir jo teisių ir pareigų perėjimo individualiai įmonei. Nutraukę santuoką, sutuoktiniai neišsprendė bendrosios jungtinės nuosavybės teisės padalijimo klausimų, todėl turtas, šalims priklausęs šia nuosavybės forma, tame tarpe ir individuali įmonė, nesitransformavo į asmeninę kiekvieno iš šalių nuosavybę.
Tesimas pažymėjo, jog teisės aktai Lietuvos Respublikoje yra vieši, jų nežinojimas neatleidžia asmenų nuo atsakomybės. Juridinių asmenų registro duomenys ir informacija turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu ji yra įrašyta, o esant minėtų duomenų ir informacijos netikslumui, jų teisingumu turi būti suinteresuotas pats juridinis asmuo. VĮ Registrų centras nebuvo pateikti jokie duomenys, kurių pagrindu būtų galimas N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimas juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti VĮ Registrų centras bei VĮ Registrų centras Vilniaus filialo veiksmų neteisėtumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-07-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus. Nurodo, jog ieškiniu nekelia klausimo, ar personalinės įmonės turtas ir įsipareigojimai priskirtinas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Tačiau teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė, prašydama išregistruoti, t. y. iš esmės pripažinti N. įmonę asmenine trečiojo asmens nuosavybe, neįrodė, kad sutuoktinių turtas buvo padalintas arba bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė kitokiu būdu arba verslu vertėsi tik tretysis asmuo. Nurodo, jog ieškiniu prašė panaikinti Juridinių asmenų registro įrašą dėl N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) priklausomybės dviems savininkams ir įmonės savininku nurodyti S. N.; reikalavimą grindė oficialiu įmonės priklausomybę patvirtinančiu dokumentu – įmonės pažymėjimu. Nurodo, jog toks reikalavimo patenkinimas nepakeistų įmonės nuosavybės formos, sutuoktinių turtinės atsakomybės už įmonės veiklą, tačiau ginčijamas įrašas viešajame registre nuo 2008 metų pakeitęs nuorodą apie įmonės priklausomybę ne vienam, o dviems savininkams, pakeitė ieškovės teisinį statusą įmonės atžvilgiu ir sukūrė ieškovei mokestinę prievolę valstybei – mokėti socialinio draudimo įmokas. Pažymi, jog byloje nesprendžiamas klausimas dėl S. N. socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo padengimo iš bendro sutuoktinių turto. Nurodo, jog byloje pagrindinis ginčo klausimas siejamas su 1990 m. pateiktų dokumentų vertinimu: jei vadovaujantis įstatymais 1991 m. steigiant įmonę turėjo būti įrašyti du įmonės savininkai kodėl įmonė registruota vieno vardu ir ar buvo galimybė 2008 m. tikslinti viešus duomenis, nurodant individualios įmonės priklausomybę dviems savininkams su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Nurodo, jog teismas nepasisakė dėl dokumentų, patvirtinančių duomenis apie įmonės savininką ir iki 2008 m. viešajame registre buvusių duomenų – individualios įmonės priklausomybės ir jos registracijos vieno sutuoktinio vardu: iki šios datos pagal oficialiuosius dokumentus, pateikiamus viešai tretiesiems asmenims ir mokestinės prievolės buvo siejamos su vieno savininko vardu. Apeliantės teigimu, teismas sprendime nepasisakė dėl Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 (2003-11-06 red.) numačiusio, kad individuali įmonė, kurios pavadinime kaip savininkai yra nurodyti abu sutuoktiniai, per 12 mėn. turi priimti sprendimą dėl įmonės savininko, ją reorganizuoti arba likviduoti; įstatymo 6 str. numato, kad individualios įmonės savininku gali būti tik vienas savininkas ir tik fizinis asmuo. Nurodo jog CK 2.70 str. numato teisę likviduoti juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2004-04-16 įsakymu Nr. V-149 „Dėl priverstinio poveikio priemonių draudėjams taikymo tvarkos patvirtinimo“ taip pat numato likvidavimo galimybę. Teismas sprendime nepasisakė dėl viešojo administravimo subjekto – savivaldos institucijos, vykdžiusios įmonių registraciją, dokumentų, išduotų vadovaujantis prašymu įregistruoti individualią įmonę; liko neaišku, kodėl pagal pirminius dokumentus buvo išduotas individualios įmonės priklausomybę vienam asmeniui patvirtinantis dokumentas – įmonės registracijos pažymėjimas, kodėl į šį dokumentą nebuvo atsižvelgta 2008 m., kodėl ieškovė nebuvo informuota apie priimtą sprendimą ištaisyti pradinį įrašą, kada ir kokiu pagrindu buvo priimtas sprendimas ištaisyti priminį įrašą apie įmonės priklausomybę vienam asmeniui ir kt. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, kad remonto kooperatyvas (duomenys neskelbtini) nebuvo nei likviduotas, nei reorganizuotas, nebuvo perduotas kito asmens ar vieno iš savininkų nuosavybėn, o buvo pakeistas įmonės pavadinimas į N. individualią įmonę, atsižvelgiant į skirtingas įmonių rūšis, jų teisinę formą veiklos principus ir kt., teismas vertindamas kooperatyvo susirinkimo protokolą kaip įrodymą dėl individualios įmonės savininkų valios išraiškos, nepasisakė dėl kooperatyvo susirinkimo darbotvarkės punktų – kooperatyvo reorganizacijos ir turto paskirstymo. Taip pat teismas, pasisakydamas dėl Vyriausybės 2003-11-12 nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 3.1 p., nepasisakė dėl informacinių sistemų turinio 1991 m. duomenimis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo palikti galioti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-07-07 sprendimą, o L. M. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantė teigdama, kad teismas nepasisakė dėl Individualių įmonių įstatymo 11 str. 1 d., 6 str. nuostatų taikymo dėl savivaldos institucijos, vykdžiusios įmonių registraciją, išduotų dokumentų vertinimo, konkrečiai nenurodo, kokius įrodymus teismas nepagrįstai vertino ir kokias teisės normas nepagrįstai taikė ar jų netaikė, kokias neteisingas išvadas padarė ir kuo pasireiškia priimto sprendimo neteisėtumas. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, liečiančiais Juridinių asmenų registro tvarkytoją; teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantė pripažįsta, kad jos reikalavimo patenkinimo atveju įmonės nuosavybės forma nepasikeistų, tačiau būtų panaikintos jos prievolės valstybei, kylančios iš Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų nuostatų. Nurodo, jog apeliaciniame skunde apeliantė pateikia argumentus, kuriais plečiamas ginčo dalykas, dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti, pagal CPK 312 str. ieškinio išplėtimas apeliacinėje instancijoje negalimas. Atsakovo teigimu, teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurių pagrindu būtų galimas NIĮ (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimas Juridinių asmenų registre.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-07-07 sprendimą palikti nepakeistą. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, įrodymų visumą ir teisingai taikė materialinės teisės normas. Nurodo, jog įregistruojant individualią įmonę, abu tuo metu buvę sutuoktiniai išreiškė suderintą valią ir nusprendė būti individualios įmonės steigėjais, pagal Individualių įmonių įstatymo 3 str., individualios įmonės steigėjas nuo jos įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku. Ištuoka įregistruota 1994-03-15, tačiau įmonė kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinta nebuvo; teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog turtas padalintas. Nurodo, jog jokių savavališkų duomenų pakeitimų juridinio asmens byloje Registro tvarkytojas neatliko.
2011-11-04 apeliantė pateikė teismui papildomą įrodymą – S. N. 2011-01-31 prašymo registro tvarkytojui nuorašą dėl individualios įmonės “uždarymo“; teisėjų kolegija prijungia šį rašytinį įrodymą, laikydama, kad šis įrodymas negalėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. individuali įmonė (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 2026236) buvo įregistruota 1991-01-25, registravimo pažymėjime nurodant individualios įmonės savininką S. N. (b.l. 10, 11).
1992-04-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus m. skyrius išdavė fizinių asmenų registravimo draudėju pažymėjimą N. S. individualios įmonės savininkui S. N., nurodant draudėjo Nr. 16-0041188 (b.l. 13).
1994-12-12 ieškovės ir trečiojo asmens S. N. santuoka buvo nutraukta, turtas (įmonė) liko nepadalintas (b.l. 15-17).
2008-09-19 Registro tvarkytojo (atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo) iniciatyva juridinių asmenų registre buvo sutvarkyti N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) duomenys, nurodant, kad nuo įmonės įregistravimo dienos įmonės savininkais buvo du asmenys – S. N. ir L. N. (nagrinėjamoje byloje ieškovė L. M.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė panaikinti šį įrašą juridinių asmenų registre, įmonės savininku nurodant S. N.. Apeliaciniame skunde ieškovė neginčija faktinės aplinkybės, kad įmonė buvo įsteigta santuokos metu, todėl sutiko su teismo išvada, kad pati individuali įmonė ir jos turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis S. N. ir L. N. (M.). Apeliantė taip pat sutinka, kad po santuokos nutraukimo neišsprendus turto padalijimo klausimo, individuali įmonė ir toliau išlaikė bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą.
Reikalavimą pakeisti įmonės teisinę registraciją, nurodant vieną individualios įmonės savininką, apeliantė pagrindė oficialiu dokumentu – įmonės pažymėjimu; ji nurodo, kad reikalavimo patenkinimas nepakeistų individualios įmonės nuosavybės formos ir sutuoktinių turtinės atsakomybės už įmonės veiklą, tačiau ginčijamas įrašas viešajame registre nuo 2008 metų pakeitęs nuorodą apie įmonės priklausomybę ne vienam, o dviems savininkams, pakeitė ieškovės teisinį statusą įmonės atžvilgiu ir sukūrė ieškovei mokestinę prievolę valstybei – mokėti socialinio draudimo įmokas, nes Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. numato personalinės įmonės pareigą kas mėnesį mokėti privalomojo draudimo įmokas už įmonės savininkus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės argumentacija yra nelogiška; nors apeliantė pripažįsta, kad ji ir po santuokos nutraukimo liko individualios įmonės bendraturte bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu, tačiau reikalauja panaikinti įrašą juridinių asmenų registre apie įmonės priklausomybę dviems bendraturčiams tuo pagrindu, kad toks įrašas pakeičia ieškovės teisinį statusą įmonės atžvilgiu ir sukuria jai prievolę mokėti įmonei apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Pažymėtina, kad įrašas apie individualios įmonės priklausomybę nuosavybės teisių nesukuria. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 2.50 str. 4 d. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, t. y. už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Tik įrodžius, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-07 nutartis civilinėje byloje 3K-3-383/2005, 2007-06-04 nutartis civilinėje byloje 3K-7-192/2007, 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje 3K-3-457/2008, ir kt.)
Nagrinėjamoje byloje apeliantė pripažįsta, kad iki įmonės registracijos pakeitimo buvo įmonės bendraturtė; byloje taip pat nustatyta, kad apeliantė buvo viena iš įmonės steigėjų. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles. CK 2.45 str. nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugojo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu, t. y. ieškovė, kaip individualios įmonės dalyvė (bendraturtė) subsidiariai atsako už individualios įmonės prievoles, tarp jų ir už mokestines prievoles VSDFV biudžetui, nepriklausomai nuo to, ar individuali įmonė Juridinių asmenų registre nurodyta kaip priklausanti vienam savininkui, ar dviems bendraturčiams. Taigi registracijos pakeitimo faktas nepakeitė ieškovės teisinio statuso įmonės atžvilgiu ir nesukūrė ieškovei papildomos mokestinės prievolės, šis skundo argumentas atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas.
Dėl analogiškų motyvų teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus apie tai, kad perregistruojant įmonę 2008-09-19, nebuvo atsižvelgta į įmonės registraciją 1991 m. vieno savininko vardu; vien įmonės steigėjų pateikti įmonės registracijos byloje esantys dokumentai nepatvirtina valstybinės institucijos sprendimo registruoti įmonę turinio; vienintelis dokumentas, patvirtinantis įmonės teisėtumą ir jos priklausomybę – įmonės pažymėjimas. Šis argumentas atmetamas, nes įmonės pažymėjimas, išduotas vieno savininko – S. N. vardu nepaneigia byloje nustatyto teisiškai reikšmingo fakto (kurį pati apeliantė taip pat pripažįsta), kad abu sutuoktiniai nuo įmonės įregistravimo momento buvo įmonės bendraturčiai bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo įmonės teisinis statusas pakeistas nebuvo.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, kad apeliantė reikalaudama svarstyti, kodėl teismas nepasisakė apie tai, jog 1991 m. įmonė buvo registruota tik vieno savininko vardu, kodėl individuali įmonė, daugiau nei penkerius metus neatnaujinusi savo duomenų, daugiau nei 15 metų nevykdanti ūkinės veiklos nebuvo išregistruota registro tvarkytojo iniciatyva, nepagrįstai praplečia ginčo dalyką. Pareikštame ieškinyje ieškovė neginčijo įmonės teisinės registracijos, atliktos 1991 m. teisėtumo, reikalavimas dėl registro tvarkytojo ar VSDFV teritorinio skyriaus vedėjo neveikimo taip pat nebuvo pareikštas, VSDFV nebuvo įtrauktas į procesą, taigi paminėti apeliacinio skundo argumentai negali būti apeliacijos dalyku. Dėl analogiškų motyvų atmetami skundo argumentai, kad teismas sprendime nepasisakė dėl viešojo administravimo subjekto – savivaldos institucijos, vykdžiusios įmonių registraciją, dokumentų, išduotų vadovaujantis prašymu įregistruoti individualią įmonę; kad civilinėje byloje liko neaišku, kodėl pagal pirminius dokumentus buvo išduotas individualios įmonės priklausomybę vienam asmeniui patvirtinantis dokumentas – įmonės registracijos pažymėjimas, kodėl ieškovė nebuvo informuota apie priimtą sprendimą ištaisyti pradinį įrašą, kada ir kokiu pagrindu buvo priimtas sprendimas ištaisyti priminį įrašą apie įmonės priklausomybę vienam asmeniui ir pan. Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje – 2008-09-19 Registro tvarkytojo iniciatyva N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) duomenų juridinių asmenų registre sutvarkymo teisėtumas, pirminės individualios įmonės registracijos vieno savininko vardu teisėtumas nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku.
Apeliantė nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 (2003-11-06 red.) numačiusio, kad individuali įmonė, kurios pavadinime kaip savininkai yra nurodyti abu sutuoktiniai, per 12 mėn. turi priimti sprendimą dėl įmonės savininko, ją reorganizuoti arba likviduoti; įstatymo 6 str. numato, kad individualios įmonės savininku gali būti tik vienas savininkas ir tik fizinis asmuo. Pažymėtina, kad tinkamai sutvarkyti individualios įmonės teisinį statusą, ją reorganizuojant ar likviduojant privalo visų pirma šios individualios įmonės dalyviai; duomenų, kad ieškovė rūpintųsi individualios įmonės teisinio statuso ar registracijos sutvarkymu, byloje nėra, tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantė pateikė teismui papildomą įrodymą – 2011-01-31 S. N. pareiškimą registro tvarkytojui dėl individualios įmonės išregistravimo, t. y. apeliantės cituojamos Individualių įmonių įstatymo nuostatos kontekste pati ieškovė pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai civiliniuose teisiniuose santykiuose.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad 2008-09-19 Registro tvarkytojo iniciatyva N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) duomenų patikslinimas buvo atliktas teisėtai, nepažeidžiant Įmonių įstatymo 23 str. 3 d. nuostatų, numatančių, kad registrui pateikiamas steigėjo ar steigėjų pareiškimas įregistruoti įmonę, nurodant reikalingus duomenis įtraukti į rejestrą ir nustatyti kiti įmonės registravimo dokumentai, bei Vyriausybės 2003-11-12 nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ nuostatų, t. y. duomenų patikslinimas buvo teisėtai atliktas pagal šios individualios įmonės steigimo dokumentus – S. N. pareiškimą dėl įmonės registracijos, kuriame nurodyti du įmonės savininkai ir kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narių steigiamojo susirinkimo 1990-12-11 protokolą dėl kooperatyvo reorganizavimo į individualią įmonę, kurios steigėjai yra sutuoktiniai L. ir S. N. (b.l. 66-67). Apeliantės argumentai dėl pareiškimo ir protokolo vertinimo atmetami, nes įmonės steigimo dokumentai nebuvo ieškovės ginčijami; apeliantės pastebėjimai, kad teismas nepasisakė dėl kooperatyvo dienotvarkės punktų – kooperatyvo reorganizavimo, kooperatyvo turto paskirstymo ir pan., teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia. Apeliantės papildomai pateiktas rašytinis įrodymas – S. N. 2011-01-31 pareiškimas registro tvarkytojui dėl individualios įmonės „uždarymo“ taip pat teismo išvadų nepaneigia.
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje – 1,45 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.