Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje registruota, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, tačiau 2019 m. gegužės 20 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiu asmeniu,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji D. M., 2021 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 14.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė delnu vieną kartą savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), per kairės rankos pirštus, taip smurtaudama sukėlė R. M. fizinį skausmą.

Be to, ji 2021 m. rugpjūčio 8 d., apie 16.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė delnu vieną kartą savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui R. M., gim(duomenys neskelbtini)., per sėdmenis, taip smurtaudama sukėlė R. M. fizinį skausmą

D. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos visiškai nepamena, apie 14.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, nesuvaldžiusi emocijų dėl plėšomų tapetų, sudavė vieną kartą delnu sūnui R. per kairės plaštakos pirštus. R. verkė, mano, kad jam skaudėjo. Įvykio metu buvo blaiva. Savo kaltę dėl suduoto smūgio pripažįsta visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė norėdama sudrausminti sūnų, nesuvaldžiusi savo emocijų. Taip pat pripažįsta jog 2021 m. rugpjūčio 8 d., apie 16.00 val., to paties gyvenamojo buto kambaryje, nesuvaldžiusi emocijų dėl sūnaus R. atsikalbinėjimų, stovėdama paėmė R. ant rankų ir persivertusi jį ant savo pakeltos kojos sudavė jam vieną kartą delnu per sėdmenis. Iš pykčio sudavė stiprokai, mano, kad jam skaudėjo, dėl to sūnus stipriai verkė, net pačiai pagailo. Įvykio metu buvo blaiva, taip pasielgė nesuvaldžiusi savo emocijų. Dėl abiejų įvykių kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau nesmurtauti prieš sūnų (b. l. 86-89).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Tyrimas pradėtas tikslinant Kauno apskrities VTAS gauta pranešimą, apie galimą smurtą mažamečio atžvilgiu, kuriame nurodoma, kad globos namuose "Užuovėja" aiškinanti aplinkybes dėl galimai seksualinės prievartos mažamečio R. M. atžvilgiu, pastarasis nurodė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mama jį muša, skriaudžia, muša per užpakalį, per rankas, jam labai skauda (b. l. 18).

Iš byloje esančios globos namų " Užuovėja" psichologės išvados dėl vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados, matyti, kad vaiko vertinimo metu atskleidžiami R. išgyvenimai dėl nesaugumo, nestabilumo, nerimo liūdesio, pykčio jausmai, kylantys iš negatyvių patirčių šeimoje. Vaikas pasakoja apie matomą smurtą šeimoje, kuomet tėtis jį vartoja mamos atžvilgiu, nurodo apie fizinių bausmių patirtį, kuomet mama jį muša, skriaudžia, kartais suduoda per užpakalį, per rankas, dėl to jam labai skauda (b. l. 19-21).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Iį įvykio vietos bylai reikšmingų objektų neužfiksuota ir nepaimta (b. l. 25-32).

Pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 3080, kuriame vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui pabendravus su mažamečiu R. M., pastarasis nurodė, kad mama jį mušė, tik jis neatsimena kada, mama sudavė vieną kartą per užpakalį, sudavė per rankas, nes jis lupo tapetus. Jam skaudėjo, pradėjo verkti. Nurodė, kai buvo mušamas per užpakalį, jis buvo ant jo uždėjęs rankas. Po pokalbio su vaiku, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas bendrauja su mama, kuri pripažįsta prieš mėnesį sudavė vaikui ranką, per užpakalį, o prieš du mėnesius ranka trenkė per pirštus (b. l. 37-41).

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad R. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir jis yra mažametis (b. l. 42).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D. atliktas pokalbis su mažamečiu R. M., kuris papasakojo, kad mama yra jam kelis kartus sudavusi per užpakalį ir per rankas, tačiau kada tai įvyko, nurodyti negalėjo (b. l. 45).

Mažamečio R. M. atstovu pagal įstatymą pripažinta vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, vyresnioji specialistė D. d., nukentėjusiuoju pripažintas mažametis R. M. (b. l. 50-51, 53-54).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtus nusikaltimus. Kaltinamoji smurtaudama prieš mažametį savo vaiką suprato, jog jos veika padarys žalos kito žmogaus – vaiko, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamosios veikų ir atsiradusių pasekmių – mažamečiui nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš mažametį asmenį, nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam mažamečiui sukeldama fizinį skausmą, ką patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, nukentėjusiojo parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios abi nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 112-114).

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Neteista, tačiau 2019 m. gegužės 20 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu susitaikius su nukentėjusiu asmeniu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 99-100, 101-103), administracine tvarka bausta (b. l. 95), nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje (b. l. 108, 109, 110). Kaltinamoji yra bedarbė, turi penkis vaikus, todėl teismas daro išvadą, jog neturinčiai darbo, pajamų kaltinamajai netikslinga skirti švelniausios bausmės rūšies – baudos, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą arešto bausmę, artimą bausmės vidurkiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju kaltinamosios padarytų nusikaltimų pobūdis ir jo veikas kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamoji neteista, yra darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, penkis vaikus, atsižvelgus į tai, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininkę ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jos elgesį, kad ji ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverte visuomenės nare, teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti kaltinamajai taikant artimą vidurkiui – 6 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir įpareigojant: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 6 ir 10 punktai).

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti ją 35 parų (trisdešimt penkių parų) arešto bausme.

D. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti ją 40 parų (keturiasdešimt parų) arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 60 parų (šešiasdešimt parų) arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 40 parų (keturiasdešimt parų) arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. M. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 6 ir 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti D. M., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: 1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamoji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamosios reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.