- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-1284-258/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10168-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- S. N., J. N., D. N., G. N.
- Kategorijos
- 94.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims S. N., J. N., D. N., G. N. dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir atsakovo priešieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškove G. N. buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-263-600/2011 pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims S. N., J. N., D. N., G. N. dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir atsakovo priešieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, perdavė nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui vadovaujantis išimtinio teismingumo taisyklėmis.
Šalies argumentai
Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo teismo iškeldinti G. N., S. N., J. N., D. N., G. N. su visais jam priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant ieškovams kitų gyvenamųjų patalpų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodo, kad 2011-01-28 nagrinėjant bylą iš esmės kilus ginčo teismingumo klausimui buvo nutarta bylą nagrinėti iš esmės šiame teisme.
Vienok, išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas ir byla turi būti perduota pagal teismingumą.
Atsakovo priešieškinis dėl iškeldinimo buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 143 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Civilinio proceso kodekso 34 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (LR CPK 34 str. 2 d. 4 p.).
Byloje nustatyta, kad priešieškinis iš esmės yra pateiktas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, esančiu Senamiesčio seniūnijoje, reikalaujant pašalinti daiktinės teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnyje nustatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Taigi išimtinis teismingumas yra grindžiamas nekilnojamo daikto buvimo vietos principu (lot. lex rei sitae), kas reiškia, kad visus su nekilnojamuoju turtu vienaip arba kitaip susijusius klausimus sprendžia nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas. Todėl, atsižvelgus į Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami atvejai, kai buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės (CPK 329 str. 2 d6 p.), byla perduotina ginčo objekto buvimo vietos teismui pagal išimtinio teismingumo taisykles.
Pagal teismų teritorinį pasiskirstymą byla teisminga Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui (LR Įstatymas 1994-06-15 d. Nr. I-497 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“; LR Įstatymas 2006-10-19 d. Nr. X-868 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos nutartis nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir yra neteisėta, nes teismas taikė įstatymą (CPK 31 str. 1 d. ir CPK 34 str. 2 d. 4 p.), kurio nereikėjo taikyti ir netaikė įstatymo (CPK 29 str. ir CPK 30 str. 3 d. ir 12 d.), kurį reikėjo taikyti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, jog nagrinėjamuoju atveju atsakovui civilinės teisės ir pareigos atsirado iš jo paties priimtų administracinių aktų, t.y. iš Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus 1989-12-13 išduoto garantinio rašto Nr. 40/264 bei Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkio Nr. 762V „Dėl butų išnuomojimo kapitališkai suremontuotame name (duomenys neskelbtini)“ (CK 1.136 str. 1 d. ir 2 d. 3 p.). Remiantis šiomis aplinkybėmis ir tuo, kad atsakovo buveinė yra adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, todėl ieškinys pareikštas pagal CPK 29 straipsnio nuostatas teisingai. Kita vertus, dėl atsakovo priimtų minėtų administracinių aktų teisėtumo klausimas jau buvo sprendžiamas teismine tvarka (CK 1.136 str. 1 d. ir 2 d. 2 p.), todėl konstatuoja, kad civilinės teisės ir pareigos atsirado taip pat ir iš teismų sprendimų (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2 (26)-3152/1999 prijungta medžiaga. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti esant išimtiniam teismingumui bei remtis CPK 31 str. 1 d. nuostatomis nuostatomis, nes civilinės teisės ir pareigos dėl turto nuomos neatsirado iš sutarčių ar kitokių sandorių (CK 1.136 str. 1 d. 1 p.), o kaip minėta, atsirado iš administracinių aktų turinčių civilines teisines pasekmes (CK 1.136 str. 1 d. ir 2 d. 3 p.). taip pat teisiškai svarbu tai, kad jokio ginčo tarp šalių dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu nėra, nes nėra sutarties iš kurios būtų kilęs ginčas, o yra administraciniai aktai, kurių pagrindu atsakovas sukūrė ieškovams teisę reikalauti sudaryti patalpų nuomos sutartį pagal atsakovo buveinę (CPK 29 str.) ieškovai konkliudentiniais veiksmais realizavo šia teisę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-25 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Civilinės bylos iškėlimas teisme yra savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Šioje stadijoje tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Ieškinio priėmimo stadija pasižymi tuo, kad jos metu teismas turi tik vienos šalies kreipimąsi į teismą, dėl to šioje proceso stadijoje kartais sudėtinga absoliučiai tiksliai išsiaiškinti visus klausimus, susijusius su ieškinio priėmimu. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės kilusių klausimų išsiaiškinti su atsakovu, nes jo dar objektyviai (neiškėlus bylos) neegzistuoja. Tai reiškia, kad tik esant akivaizdiems įstatyminiams pagrindams, o ne abejonėms, teismas turi teisėtą pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, atitinkamai įvardydamas tokio procesinio veiksmo motyvus bei pagrindą.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog Elektrėnų savivaldybės taryba 2006 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. TS-123 „Dėl pritarimo koncesijos sutarties projektui“, kurio 1 punktu pritarė Elektrėnų miesto teritorijos tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius-Kaunas (A-1) infrastruktūros ir verslo objektų statybos, plėtros, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties projektui, o 2 punktu pavedė Elektrėnų savivaldybės merui pasirašyti koncesijos sutartį. 2006 m. liepos 12 d. Elektrėnų savivaldybė (suteikiančioji institucija) ir UAB „Irlanda“ (koncesininkas) sudarė Elektrėnų miesto teritorijos tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius-Kaunas (A1) infrastruktūros ir verslo objektų statybos, plėtros, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartį Nr. 01S-10. (b.l. 1).
Ieškovas prašė teismo panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2006-07-05 sprendimo Nr. TS-123 „Dėl pritarimo koncesijos projektui“ 1 punkto dalį, kuria pritarta Elektrėnų savivaldybės ir atsakovės UAB „Irlanda“ miesto teritorijos tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius-Kaunas (A1) infrastruktūros ir verslo objektų statybos, plėtros, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties 15 punktui ir 7.3, 17, 18, 19, 28.2, 32, 50 ir 52 punktų dalims, kuriose numatyta žemės panauda. Taip pat ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais Elektrėnų savivaldybės ir atsakovės UAB „Irlanda“ 2006-07-12 Elektrėnų miesto teritorijos tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius-Kaunas (A1) infrastruktūros ir verslo objektų statybos, plėtros, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties Nr. 01S-10 15 punktą ir 7.3, 17, 18, 19, 28.2, 32, 50 ir 52 punktų dalis, kuriose numatyta žemės panauda.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje keliami reikalavimai pagal keliamo ginčo pobūdį ir esmę negali būti vertinami atsietai nuo viešo konkurso teisinių santykių, kurių pagrindu atsakovė UAB „Irlanda“ dalyvavo sutartiniuose teisiniuose santykiuose dėl koncesijos sutarties sudarymo.
LR CPK 27 str. 1 p. numato, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.
Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 3 d. 7 p. numato, jog pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, jog byloje keliami reikalavimai pagal keliamo ginčo pobūdį ir esmę negali būti vertinami atsietai nuo viešo konkurso teisinių santykių. Priešingai, keliami reikalavimai nesusiję su viešuoju konkursu, kadangi konkursas jau yra pasibaigęs, yra sudaryta sutartis ir ginčas keliamas dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos , kuri nebuvo viešojo konkurso subjektu sprendimo teisėtumo ir sutarties sąlygos, nepriklausomai nuo to, kur ji buvo sudaryta, prieštaravimo CK 1.80 str. 1d. nuostatai. Viešųjų pirkimų įstatymo 93 str. 1 d. numato, tiekėjui, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą; perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; žalos atlyginimo; pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia; alternatyvių sankcijų taikymo. Ieškovas nebuvo Elektrėnų savivaldybės Administracijos Viešojo pirkimo atviro konkurso būdu dalyvis, todėl jis negali būti laikomas tiekėju Viešųjų pirkimų įstatymo prasme. Kreiptis į teismą dėl sandorio turinio prieštaravimo imperatyviai įstatymo nuostatai turi teisę visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidžia, nes nustačius konkrečios sutarties sąlygos prieštaravimą imperatyviai įstatymo normai, tokio sandorio sąlygos vykdymas yra teisės pažeidimas.
Apeliantas teisingai nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, 2006 m. birželio 2 d. nutartimi. Ginčo, kurio rūšinio teismingumo klausimas išspręstas Trakų rajono apylinkės teismo nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi, pobūdis skiriasi nuo šioje byloje kilusio ginčo pobūdžio, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą negalima vadovautis šioje nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl bylos teismingumo apygardos teismui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė rūšinį teismingumą ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
Teismo nutartimi nepagrįstai atsisakius priimti ieškinį, yra pagrindas ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, netikrino, ar kiti ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai, taip pat ir ieškinio dalykas bei pagrindas, atitinka procesinės teisės normas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartis yra naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
.