Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-11-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1175-258/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-26
Bylos Nr.
2A-1175-258/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-03360-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
UAB „Abipa Logistics“
Ieškovas
UAB „Valeriza“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1175-258/2012Teisminio proceso Nr.2-02-3-03360-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 42.8.; 42.9.; 121.14; 121.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Abipa Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. spendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Valeriza“ ieškinį atsakovui UAB „Abipa Logistics“ dėl netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Abipa Logistics“, 1899,04 Lt netesybų, 67 Lt žyminio mokesčio, 363 Lt ieškinio ruošimo ir kitų teisinių paslaugų išlaidų. Nurodė, kad vežėjas UAB „Valeriza" pateikė užsakovui UAB „Abipa Logistics" krovinio pervežimui transporto priemonę EZE 783, 2010-12-20, kaip buvo reikalaujama. Į pateiktą mašiną krovinys buvo pakrautas 2010-12-20 17.00 val., tačiau 2010-12-21 atsakovas pareiškė, kad ieškovo, kaip vežėjo, pareigų atsisakoma ir pakrautą mašiną reikia iškrauti. UAB „Abipa Logistics" nevykdė susitarimo ir nepateikė krovinio, pagal susitarimą t.y. pervežimo užsakymo 4 p., dėl ko vežėjas UAB „Valerija" patyrė nuostolių, negavo pajamų, todėl užsakovas privalo sumokėti 20 procentų dydžio baudą nuo sutartos krovinio vežimo sumos. Tai sudaro 1899,04 litų. Užsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau skolos nėra sumokėjęs.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ”Abipa Logistics“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, LR CK 6.72 str. numato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o 2010 m. gruodžio 17 d. Pervežimo sutartyje Nr. 4745, sudarytoje tarp ieškovo, kaip vežėjo, ir atsakovo, kaip užsakovo, nėra susitarta dėl baudos atsakovui už krovinio nepateikimą. Nėra jokio kito dokumento, kuriuo atsakovas būtų pripažinęs susitarimą dėl baudos už krovinio nepateikimą ar pripažinęs ieškovo reikalavimą dėl ieškiniu reikalaujamos baudos. Ieškovo nurodytas Pervežimo sutarties 4 punktas numato 20 procentų baudą ne atsakovui, kaip užsakovui, už krovinio nepateikimą, o ieškovui, kaip vežėjui, už transporto priemonės nepateikimą. Ieškovo nuoroda į LR CK 6.251 str. dėl visiško nuostolių atlyginimo ir ieškinio teiginiai apie ieškovo patirtą žalą yra visiškai nesuprantami, nes ieškovas ieškiniu nereikalauja nuostolių ir jų neįrodinėja. Jei ieškovas reikalautų nuostolių, tai tokiu atveju jis privalėtų juos įrodyti bei pagrįsti kaip tai numato CK normos. Ieškovas neįrodė savo teiginių, jog jis transporto priemonę pagal užsakymą buvo pateikęs, o atsakovas jo paslaugų atsisakė. Toks teiginys yra neteisingas, su juo atsakovas nesutinka, todėl ieškinys yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Abipa Logistics“ 1 759,50 Lt nuostolių, 67 Lt žyminio mokesčio, 363 Lt dokumentų ruošimo ir kitų teisinių paslaugų išlaidų ieškovui UAB „Valeriza“ ir 22,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Nurodė, kad pagal šalių sudarytos 2010-12-17 pervežimo užsakymo sutarties 4 p., vežėjas, t.y. UAB „Valeriza“, įsipareigojo pateikti transporto priemonę pagal sutartyje numatytus reikalavimus, o nepateikus transporto priemonės, įsipareigojo sumokėti 20 proc. dydžio baudą nuo sutarties vežimo sumos, kas sudarytų 550 eurų arba 1 899,04 Lt. Taigi piniginė sankcija už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą numatyta ieškovui, o ne atsakovui. Netesybų taikymas atsakovui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymų ginčo sutartyje visai nenumatytas. Susitarimas dėl netesybų pagal LR CK 6.72 str. turi būti rašytinis, tačiau tai nedraudžia atsakovui taikyti kitus civilinės atsakomybės būdus. Kadangi ieškovas apsiėmė vežti atsakovo krovinį ne pats, o pasitelkdamas vežėjo „Transavis“ paslaugas ir įsipareigojo sumokėti 30 proc. netesybų nuo sutartos pervežimo kainos už krovinio nepateikimą po sutarties patvirtinimo (510 eurų, t.y. 1 759,50 Lt), kurias jis turi sumokėti UAB „Transavis“, vadinasi, patyrė nuostolių. Juos patyrė dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo, vadinasi, pagal CK 6.256 str. 2 d., įgijo teisę į nuostolių atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime nustatė ir pripažino, kad šios bylos esmė yra ieškovo reikalavimas dėl netesybų (baudos) priteisimo, o ne nuostolių atlyginimo ir kad iš atsakovo ieškovui netesybos nepriteistinos. Nepaisant to, teismas konstatavo, kad teismui nėra draudžiama savo nuožiūra taikyti kitus civilinės atsakomybės būdus, kurių ieškovas taikyti neprašė. Priteisdamas ieškovui to, ko jis ieškiniu nereikalavo, nors tai nėra darbo, bankroto ar vartotojų teisių pažeidimo byla, teismas pažeidė rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo ir kitus principus, peržengė ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribas. Jei nebūtų peržengęs ieškiniu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, teismas būtų turėjęs ieškinį atmesti, nes netesybų priteisimui iš atsakovo pagrindų nėra. Net jei ieškovas būtų pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, jo tenkinti teismui vis vien nebūtų pagrindo, nes ieškovas ieškinyje neįrodinėjo nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nurodė, kad patyrė nemažą žalą, tačiau ją patvirtinančių įrodymų nepateikė, jos niekaip nedetalizavo. Teismas laikė, kad ieškovo nuostolius dėl atsakovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo patvirtina UAB „Transavis“ pretenzija dėl 510 EUR netesybų sumokėjimo, tačiau šių netesybų UAB „Transavis“ dar nėra sumokėjęs, vadinasi, ir išlaidų dar nėra patyręs ir tik galbūt patirs jas ateityje, o galimos išlaidos dėl baudos sumokėjimo ateityje nėra žala CK 6.249 str. 1 d. prasme, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Jei ieškovas būtų pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių dėl būsimos baudos sumokėjimo, atsakovas būtų nurodęs, jog tokio dydžio nuostoliai yra neprotingai per dideli būtų reikalavęs įrodyti faktiškai galimų ieškovo ir/ar vežėjo nuostolių dydį dėl krovinio nepateikimo. Be to, pateikti pretenziją paprašė pats teismas, nors neturėjo teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Valeriza“ prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad skunde išdėstyta nuomonė, jog teismas peržengė ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribas ir tuo šiurkščiai pažeidė dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, lygiateisiškumo ir kitus civilinio proceso principus, yra tik civilinio proceso kodekso komentavimas ir nenoras sumokėti priteistos sumos, vilkinti laiką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo UAB „Abipa Logistics“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. gruodžio 17 d. šalys sudarė pervežimo užsakymo sutartį Nr. 4751, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje numatytu laiku pristatyti savo automobilį pakrovimui gabenti į atsakovo nurodytą paskirties vietą (b.l.5-6). Šios sutarties 4 p. numatė vežėjui pareigą pateikti transporto priemonę bei atsakomybę už šios pareigos nevykdymą – 20 proc. dydžio baudą nuo sutartos vežimo sumos. Ieškovas nurodė, kad transporto priemonę atsakovui pateikė, krovinys buvo pakrautas pagal sutarties sąlygas, tačiau vėliau atsakovas ieškovo paslaugų atsisakė, dėl ko turi sumokėti baudą. Ieškovas teigė dėl tokio atsakovo sutarties atsisakymo patyręs nuostolių, negavęs pajamų, tačiau iš ieškinio reikalavimo sumokėti 1 899,04 Lt įsiskolinimą, grindžiamą sutarties 4 p., matyti, kad jis reikalauja ne nuostolių, o baudos sumokėjimo. Savo reikalavimą ieškovas dar labiau sukonkretino 2011-07-11 teismo posėdžio metu nurodęs, kad nereikalauja nuostolių, reikalauja tik priteisti baudą (b.l. 72).

Reikalavimą priteisti baudą ieškovas grindė vežimo užsakymo sutarties 4 p. Tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau ir kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, bauda šiame sutarties punkte yra numatyta vežėjui už transporto priemonės nepateikimą, t.y. bauda numatyta ieškovui. Baudos atsakovui, kaip sutarties sąlygos, šalys nenurodė. CK 6.72 str. aiškiai nurodo, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti baudą iš atsakovo už sutarties nevykdymą, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmos instancijos teismas, negali būti tenkinamas, nes tokio pobūdžio sankcija atsakovui nėra numatyta šalių pasirašytoje pervežimo sutartyje. Vadinasi, atžvelgiant į ieškovo posėdžio metu sukonkretintą reikalavimą priteisti baudą, ieškinys negali būti tenkinamas.

Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas tarp dviejų juridinių asmenų, dviejų verslo subjektų, ginčas nėra kilęs iš teisinių santykių, kurie pripažįstami susiję su viešuoju interesu, taigi ir keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų teismas negali. Vadinasi, pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškovo teisių gynimo būdų, kurių jis ieškinyje nenurodė ir taikyti neprašė, t.y. teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl nuostolių ieškovui priteisimo. Atsižvelgiant į tai ir nesant pagrindo priteisti iš atsakovo baudos, ieškinys turėjo būti atmestas.

Kadangi pagrindo spręsti dėl nuostolių ieškovui atlyginimo šioje byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuostolių pagrįstumo. Tačiau teismas pažymi, kad atmetus ieškinį dėl baudos, ieškovas nepraranda teisės pareikšti ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo.

Tenkinus apeliacinį skundą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovą UAB „Abipa Logistics“ pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas A. Vaišvila (b.l.61-63). Atsakovas advokato paslaugomis naudojosi tiek rengiant atsiliepimą į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu. Kadangi atsakovo įrodymais grindžiamos 968 Lt atstovavimo išlaidos pirmos instancijos teisme (b.l. 64-65) atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 p. nustatytą dydį, jos priteistinos. Taip pat atsakovui priteistinos 68 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos (b.l.81). Nors atsakovas prašė priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl dėl jų begali būti sprendžiama (CPK 98 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas patyrė 22,20 Lt pašto išlaidų, apeliacinės instancijos teismas 1, 21 Lt šių išlaidų. Visos jos priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti.

Ieškovo UAB „Valeriza“ ieškinį atsakovui UAB „Abipa Logistics“ dėl netesybų priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB “Valeriza”, į.k. 301696535, 968 Lt atstovavimo išlaidų ir 68 Lt žyminio mokesčio išlaidų atsakovui UAB “Abipa Logistics”, į.k. 301498546.

Priteisti iš ieškovo UAB “Valeriza”, į.k. 301696535, 23,30 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teisėja Rita Kisielienė