Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį - 8 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2025 m. gegužės 15 d.

Anksčiau taip pat buvo teistas: Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Danijos Olborgo teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. teistas dėl disponavimo vogtais daiktais – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. paleistas lygtinai dvejų metų bandomajam laikotarpiui.

Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. teistas dėl neteisėto labai didelio kontroliuojamų medikamentų kiekio gabenimo, importo, eksporto, įsigijimo, saugojimo, siuntimo ar tiekimo - 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. atsiliepimas, kuriuo prašoma Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo netvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą taikyti E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Ž. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pusiaukelės namuose, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidinėjo, paskatintas dvylika kartų, mokėsi, įgijo staliaus specialybę, sandėlio operatoriaus modulinės profesijos mokymosi programos pažymėjimą, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. Ž. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors E. Ž. bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, tačiau pagal „OASys“ metodiką E. Ž. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2019 m. spalio 18 d. išlieka nepakitusi, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek E. Ž. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad E. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, nusikaltimą padarė su bendrininkais, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, anksčiau taip pat buvo teistas, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo metu padarė naują nusikaltimą, ankstesni teistumai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir toliau vykdė naujus nusikaltimus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Savo asmeninius poreikius iškeldamas anksčiau kitų visuomenės narių interesų. Be to, nuteistasis vykdė veikas susijusias su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais, tai rodo, kad nuteistasis negebėjo išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimo socialiai nepriimtinais būdais. Nors nuteistasis geba palaikyti pokalbį, išsakyti savo argumentuotą ir grįstą faktais nuomonę, tačiau stebimas polinkis save pateisinti. Taip pat Sugeba suprasti pašnekovą, tačiau kai kuriais klausimais išlieka ganėtinai kategoriškas, nors ir įžvelgiama nuteistojo lanksti nuomonė ir požiūris. Pažymėtina, kad analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, galima atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis jau buvo teistas už tokio pobūdžio nusikaltimą, įjuos žiūri kritiškai ir stengiasi įžvelgti neigiamą pusę padarytos veikos, juos minimalizuoja ir racionalizuoja pateisinant tokį savo elgesį, kad elgėsi orientuodamasis į laukiamą finansinę naudą ir nepriteklių, neįvertindamas galimų tolesnių pasekmių. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. Ž. neatliktos bausmės dalis (3 metai 2 mėnesiai 5 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. Ž. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. Ž. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.