Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-312/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
1A-98-312/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33367-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
E. P.
Nukentėjusysis
D. M.
Advokatai
Vaidotė Radvilavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-312/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33367-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.3; 2.3.2.1.3.4; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Violetai Budžienei, Aistei Žukauskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei Matijošienei,nuteistojo E. P. gynėjai advokatei Vaidotei Radvilavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. (E. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. P. paskirta galutinė 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 30 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir atliktos bausmės laikas nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. liepos 21 d., nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. spalio 30 d. Iš E. P. nukentėjusiojo D. M. naudai priteista 247 eurai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. P. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 13 d., apie 12.00 val., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės slaptai pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - D. M. dviratį „Drag 2X2 Comp“, 247 eurų vertės. Tokiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, iš BK 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 4 dalį, taip pat sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir sujungti baudžiamąsias bylas, kuriose priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu nustatyta, kad padaryta žala yra 300 eurų, tačiau toks žalos dydis nustatytas tik iš nukentėjusiojo žodžių, niekas neatliko pavogto dviračio vertinimo, šis dviratis nukentėjusiajam buvo grąžintas. Kadangi nukentėjusysis nurodė, kad dviratis buvo pirktas prieš keturis metus, jo vertė negali būti tokia pati, kokia buvo įsigijimo metu. Nuteistojo nuomone, jis nusikaltimo padarymo metu buvo vertas 1/6 mažiau, o ši suma neviršija 5 MGL, todėl nusikalstamą veiką reikia perkvalifikuoti.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą E. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, buvo ištirtos tik todėl, kad nuteistasis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir davė parodymus. Tuo tarpu, jo nuoširdus prisipažinimas sušvelnino jo kaltę, tačiau pailgino bausmės laiką.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu E. P. gynėja prašė teismo spręsti ar tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo sumažinti jam paskirtą bausmę; sujungti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu (iš skundo turinio galima daryti prielaidą, jog jis prašo sujungti baudžiamąsias bylas, kuriose priimti minimi nuosprendžiai); perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo pripažintas kaltu kitu, nei skundžiamas, nuosprendžiu ir peržiūrėti kitą, nei skundžiamas, nuosprendį.

10. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui įstatymas nenumato teisės apeliacinio proceso metu tikrinti kitų, nei skundžiamas nuosprendis, nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismas nagrinėja skundą, priimtą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, todėl nepasisakys dėl kitų skunde nurodytų nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylų sujungimo

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas, apibrėžiančias apeliacinio proceso bendrąsias nuostatas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos BPK XIX skyriaus bendrosios nagrinėjime teisme nuostatos, atsižvelgiant į BPK XXV skyriuje, reglamentuojančio apeliacinį procesą, numatytus ypatumus (BPK 320 straipsnio 6 dalis). Pagal BPK XIX skyriuje esančio 254 straipsnio (Bylų išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui) 1 dalį teismas bylos nagrinėjimo teisme metu, be kita ko, gali kelias bylas sujungti į vieną. Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą kelias bylas sujungti į vieną galima ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, kada teismas gali sujungti kelias bylas į vieną, palikdamas tai spręsti pačiam teismui; teisme gali būti sujungiamos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu vienoje ar keliose nusikalstamose veikose arba kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016) Pažymėtina, kad BPK 254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bylos nagrinėjimo metu gali bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti bylas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-895/2016)

12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis ir prašomos sujungti bylos nuosprendžio, veikos, už kurias E. P. nuteistas minėtais nuosprendžiais, tarpusavyje yra visiškai nesusijusios (skiriasi nusikalstamų veikų įvykdymo laikas, vieta, dalykas, nuo veikų nukentėję asmenys). Be to, abi bylos pirmosios instancijos teismo jau išnagrinėtos. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėtų bylų sujungimas į vieną padėtų jas greičiau išnagrinėti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo sujungti bylas, kuriose buvo priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiai.

Dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (dviračio „Drag 2X2 Comp“ UAB „V.“ išduoto paso kopiją, iš kurios matyti, jog dviračio kaina – 247,33 eurai (b. l. 32-33), D. M. ieškinį dėl jam padarytos 247 eurų žalos (b. l. 35), nukentėjusiojo prašymą pirmosios instancijos teisme priteisti ieškinį (b. l. 111), E. P. sutikimą su ieškiniu pirmosios instancijos teisme (b. l. 111))) ir nuteistojo E. P. apeliacinio skundo argumentus (skunde neginčijama pavogto iš D. M. dviračio „Drag 2X2 Comp“ 247 eurų vertė), pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad E. P. veika buvo netinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi pagrobto turto vertė yra ženkliai didesnė nei BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta 3 MGL (t. y. 150 Eurų) vertė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma apie kitoje byloje grąžintą dviratį, dviratis „Drag 2X2 Comp“ grąžintas nebuvo, o E. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog jį pardavė (b. l. 111).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir nuteistojo E. P. apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos bausmės skyrimo taisyklės ir nuteistajam paskirta neteisinga, per griežta, netinkamai individualizuota bausmė.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

16. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

17. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad E. P. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 178 straipsnio 4 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. E. P. paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. P. paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

18. E. P. baudžiamasis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. P. anksčiau eilę kartų teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir susijusiais su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (b. l. 72-86), tačiau išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalto, esant neišnykusiam teistumui. Be to, jis daug kartų baustas ir administracine tvarka (b. l. 64-71), nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar paskirtos nuobaudos galioja, yra nedirbantis (b. l. 62, 63). E. P. už ankstesnius nusikaltimus buvo skirtos įvairios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jos nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesuformavo būtinų jo pokyčių. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. P. paskyrė arešto bausmę, nustatydamas nežymiai griežtesnį negu šios bausmės rūšies už baudžiamuosius nusižengimus numatytas, dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, konkrečias jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir griežtesnį negu šios bausmės rūšies už baudžiamuosius nusižengimus numatytas bausmės vidurkis, dydį. Taigi, apylinkės teismo apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, E. P. paskyrė individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. yra proporcinga nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumui.

19. E. P. nepagrįstai teigia, kad jis nuoširdžiai prisipažino, kas turėtų sušvelninti jo atsakomybę, tačiau priešingai, jam prisipažinus, buvo paskirta griežtesnė bausmė. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę.

20. Pagal susiformavusią teismų praktiką, paskesniu nuosprendžiu skiriant galutinę subendrintą bausmę teismui svarbu įsitikinti, kad ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir nėra panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2011). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus dėl sujungimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pažymėtina, kad byloje buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad pirmosios instancijos teismas skiriant galutinę subendrintą bausmę, pagrįstai bausmės nebendrino su bausme paskirta dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu. Taip pat pažymėtina, kad E. P. paskirta arešto bausmė buvo pagrįstai bendrinta BK 64 straipsnio pagrindu. Bausmės buvo bendrintos švelnesniu būdu – jas iš dalies sudedant, o paskirta subendrinta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta.

21. Esant aptartų aplinkybių visumai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. (E. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas