Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2024-09-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-5543-445/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-19
Bylos Nr.
e2YT-5543-445/2024
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00644-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
N. G.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonė Turto bankas, A. B., Š. G.
Civilinė byla Nr. e2YT-5543-445/2024Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00644-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 19 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonė Turto bankas, A. B., Š. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas N. G. po motinos L. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime nurodyta, kad N. G. ir A. B. (iki santuokos – G.) gimė Š. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), šeimoje.

Motina L. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos L. G. mirties į notarų biurą, palikėjo vaikai bei sutuoktinis Š. G. nesikreipė, testamento motina nepaliko.

Motinos L. G. paskutinė deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Toje pat gyvenamojoje vietoje anksčiau gyveno ir pareiškėjas. Pastaruoju metu persikėlė gyventi į motinos L. G. paveldėtą sodybą, adresu (duomenys neskelbtini) . Šis turtas priklausė motinos L. G. tėvui A. M., mir. (duomenys neskelbtini). Po A. M. mirties L. G. kartu su kitais turto įpėdiniais - R. K., V. K., M. M. yra jam priklausiusio turto įpėdinės. Pareiškėjo senelė M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po senelės M. M. mirties L. G. ir V. K. kreipėsi į notarų biurą dėl jos turto paveldėjimo.

2024-03-22 gautas Varėnos r. 1-ojo notarų biuro raštas Nr. S-26 patvirtina, kad notarų biuro duomenimis po L. G. mirties (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas. 2024-05-10 gautas Varėnos r. 1-ojo notarų biuro raštas Nr, S-39 patvirtina, kad notarų biuro duomenimis po M. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė L. G. ir V. K., paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti.

Pagal turimus duomenis, po motinos L. G. mirties liko šis jai priklausęs nekilnojamasis turtas, kurį ji turi teisę paveldėti po A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties:

1. 1/8 dalis gyvenamojo namo unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 88.74 kv. m bendro ploto, su ūkimais pastatais, kurių unik Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

2. ¼ dalis 3.1740 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini).;

3. ¼ dalis 0. 4972 ha miško ūkio paskirties žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).;

4. kitas asmeninis turtas: keletas baldų, namų apyvokos reikmenys, buities ir kiti asmeniniai daiktai.

Gyvenamojo namo ir žemės sklypų didesnė dalis jai priklausys ir kaip M. M. turtas.

Pareiškėjas yra motinos L. G. likusio turto pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. ld. 1 p) ir mirus motinai kol kas negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo jai priklausiusiam turtui paveldėti. L. G. taip pat yra įpėdinė paveldėti ir M. M. turtą. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą yra pasibaigęs (CK 587 str. 3 d. -1964 m. CK redakcija) , todėl ir kreipiasi i teismą dėl šio juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo.

Kaip nurodyta po motinos mirties jai priklausiusį asmeninį turtą, žemės sklypus (kartu su kitais įpėdiniais) gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, (duomenys neskelbtini), bei baldus, namų apyvokos reikmenis, kt. turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo, turtą priėmė faktiniais veiksmais. L. G. šio turto dalį priėmė valdyti ir po savo motinos mirties.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad N. G. po savo motinos L. G. , mir. (duomenys neskelbtini), mirties, likusį palikimą priėmė, nes pradėjo jį valdyti, naudotis juo kaip savo turtu. Nurodytu laiku pareiškėjas faktiškai daugiausia gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), rūpinosi likusiu turtu, jo priežiūra ir išlaikymu. Prie pareiškimo pateikiame elektros energijos gautas sąskaitas, duomenis apie atliktus mokėjimus. Taip pat ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas, yra nuolat prižiūrimas, šienaujamas, dalis žemės yra nuomojama, dalimi žemės leidžia naudotis ūkininkams, žemės sklypas yra naudojamas žemės ūkio veiklai, prižiūrimas ir tvarkomas. Šiame gyvenamajame name (taip pat ir (duomenys neskelbtini)) liko ir motinai priklausę namų apyvokos reikmenys, baldai, kiti daiktai. Jais taip pat kaip savo turtu naudojasi pareiškėjas. Iki mirties naudojosi motina. Po motinos mirties, dėl prastos savo materialinės padėties iškart nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė pradėdamas vaidyti turtą faktiniais veiksmais. Kadangi yra praleidęs įstatymų nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipiasi į teismą, kaip palikėjos įpėdinis pagal įstatymą, pradėjęs L. G. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.

Gauti ir priimti suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimai į pareiškimą, kuriais neprieštaraujama dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Gauti ir priimti suinteresuotų asmenų Š. G., A. B. atsiliepimai į pareiškimą, kuriais su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas N. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus, ir tokias aplinkybes patvirtina pareiškėjo gimimo liudijimas.

Motina L. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir tokias aplinkybes patvirtina jos medicininis mirties liudijimas.

Pagal Varėnos r. 1-ojo notarų biuro 2024-03-22 rašte Nr. S-26 nurodyta, kad notarų biuro duomenimis po L. G. mirties (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas.

L. G. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Pagal Varėnos r. 1-ojo notarų biuro 2024-05-10 raštą Nr. S-39, notarų biuro duomenimis po M. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė L. G. ir V. K., paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis M. M. valdė nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pareiškėjas N. G. po savo motinos L. G. , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, likusį palikimą priėmė, nes pradėjo jį valdyti, naudotis juo kaip savo turtu. Nurodytu laiku faktiškai daugiausia gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), rūpinosi likusiu turtu, jo priežiūra ir išlaikymu. Prie pareiškimo pateikė elektros energijos gautas sąskaitas, duomenis apie atliktus mokėjimus. Taip pat ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas, yra nuolat prižiūrimas, šienaujamas, dalis žemės yra nuomojama, dalimi žemės leidžia naudotis ūkininkams, žemės sklypas yra naudojamas žemės ūkio veiklai, prižiūrimas ir tvarkomas.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Vadovaujantis L. G. palikimo atsiradimo momentu galiojusiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos pareiškėjo pareiškimu, rašytiniais dokumentais, kad pareiškėjas mirus motinai valdė jai priklausiusį turtą. Visą turtą valdė ir valdo kaip savo.

Bylos duomenys patvirtina, kad L. G. palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Mirus motinai, pareiškėjas palikimu iš karto rūpinosi kaip savo turtu. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui N. G. gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinos L. G. palikimą.

Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti Centrinei hipotekos įstaigai (Testamentų registrui) apie palikimo priėmimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis