- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- A5.-3547-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03196-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. Š.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui N. Š., viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. Š. 2020 m. birželio 25 d. 08:00 val. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – Įmonė), vadove, padarė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, kadangi leido Įmonėje nuo 2020 m. birželio 25 d. dirbti siuvėjoms T. H. ir I. L., nuo 2020 m. liepos 7 d. plastikinių langų gamintojui M. K. ir nuo 2020 m. liepos 22 d. žaliuzių ir roletų gamintojams V. B. ir O. C. (asmenys turėjo leidimus laikinai gyventi (toliau – LLG) ar nacionaline vizas išduotus tarpininkaujant kitoms įmonėms), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties) 62 straipsnio 22 dalies nuostatas.
Taip pat N. Š. pažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalį, kadangi M. K., V. B. ir O. C. profesijos nepatenka į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl prieš asmenims pradedant dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmenys privalėjo gauti Užimtumo tarnybos išduodamus leidimus dirbti.
Taip pat N. Š. pažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi nustatyta tvarka nepateikė pranešimo apie minėtų trečiosios šalies piliečių įdarbinimą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) N. Š. padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.
Tokiais savo veiksmais N. Š. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso dalyviai buvo informuoti, su administracinio nusižengimo protokolu N. Š. pasirašytinai susipažino, prašė bylą nagrinėti teisme jai nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – N. Š.. Jo surašymo metu N. Š. nurodė, jog pažeidimus pripažįsta, gailisi juos padariusi (b. l. 1-2).
Nelegalaus darbo tyrimo akto aprašyme nurodyta, jog VDI Vilniaus skyrius gavo Migracijos departamento prie LR VRM Klaipėdos skyriaus raštą kuriuo informuojama, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" dirba trečiosios šalies Ukrainos Respublikos pilietė T. H., gim. (duomenys neskelbtini), turinti leidimą laikinai gyventi išduotą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė I. L., gim. (duomenys neskelbtini), turinti leidimą laikinai gyventi išduotą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis M. K., gim. (duomenys neskelbtini), turintis panaikintą leidimą laikinai gyventi išduotą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), turintis nacionalinę vizą išduotą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė O. C., gim. (duomenys neskelbtini), turinti nacionalinę vizą išduotą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 str. 22 d. numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, taigi konstatuotina, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" įdarbinusi minėtus asmenis su dokumentais kurie buvo išduoti tarpininkaujant kitoms įmonėms, pažeidė imperatyviais minėto straipsnio nuostatas. Tyrimo metu iš pateiktų darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir Sodros duomenų bazės nustatyta, kad T. H. ir I. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo siuvėjomis nuo 2020-06-25, ši profesija patenka į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl vadovaujantis LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 str. 1 d. 11 p. Užimtumo tarnybos leidimas dirbti neprivalomas. Nuo 2020-07-07 plastikinių langų gamintoju dirbo M. K., nuo 2020-07-22 žaliuzių ir roletų gamyboje V. B. ir O. C. S.. Pastarųjų trijų asmenų profesijos nepatenka į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl konstatuotina, kad prieš pradedant dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo gauti Užimtumo tarnybos išduodamus leidimus dirbti, kaip numatyta LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 str. 2 d., t. y. darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikusi privalomųjų pranešimų apie pradėjusius dirbti trečiosios šalies piliečius, kaip numatyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 str. 7 d., tuo pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401 /EV-281 /V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais (neveikimu) padarytas Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. numatytas pažeidimas.
Byloje taip pat yra SoDros pateikti duomenys apie AN protokole nurodytus asmenis (b. l. 5-15), VSDFV informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus (b. l. 18), asmenų, įvardytų AN protokole, prašymai priimti į darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartys (b. l. 19-42), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo grafikai (b. l . 42-44), Juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo informacija, kurioje nurodyta, jog juridinio asmens vienintelė akcininkė ir vadovė yra N. Š. (b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatyme (toliau – Užimtumo įstatymas) nelegaliu darbu laikomas darbas, kuomet dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnyje 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad asmens ketinimas dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas yra pagrindas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo. Minimo įstatymo 44 straipsnis nurodo, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai yra pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. To paties įstatymo 44 straipsnio 7 dalis nurodo, jog jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio (44 straipsnio) 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44¹ straipsnio 5 dalis taip pat nurodo, kad jeigu užsienietis pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Minimo įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatyta, jog Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Įstatymo 62 straipsnio 2 dalis nurodo, jog darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus (kai yra pagrindai, atleidžiantys užsienietį nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti). Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pripažintina, kad N. Š. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Ji savo kaltės neneigė, su padarytu nusižengimu sutiko, nurodė, jog gailisi dėl padarytų pažeidimų. N. Š. kaltę patvirtina byloje esantys VSDF pateikti dokumentai, sudarytos darbo sutartys, nelegalaus darbo tyrimo aktas. Remiantis šių įrodymų visuma pripažintina, kad N. Š., padarė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, kadangi leido Įmonėje dirbti siuvėjoms T. H. ir I. L., plastikinių langų gamintojui M. K. ir žaliuzių ir roletų gamintojams V. B. ir O. C.. Asmenys turėjo leidimus laikinai gyventi ar nacionalines vizas išduotas tarpininkaujant kitoms įmonėms, tačiau norint įdarbinti užsienietį vadovaujantis pirmiau nurodytomis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis reikalingas leidimas laikinai gyventi įsidarbinant konkrečioje įmonėje, o norint keisti darbdavį, reikalinga pakeisti leidimą, šios imperatyvios įstatymų normos nebuvo įgyvendintos.
Taip pat, N. Š. pažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalį, kadangi M. K., V. B. ir O. C. profesijos nepatenka į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl prieš asmenims pradedant dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmenys privalėjo gauti ne tik leidimus laikinai gyventi tarpininkaujant konkrečiai įmonei, bet ir Užimtumo tarnybos išduodamus leidimus dirbti. M. K. dirbo plastikinių langų gamintoju, V. B. ir O. C. S. dirbo žaliuzių ir roletų gamyboje. Šios profesijos nepatenka į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl prieš šiems asmenims pradedant dirbti, jie turėjo gauti Užimtumo tarnybos išduodamus leidimus dirbti, kaip numatyta Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalyje, t. y. darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus kai yra pagrindai, atleidžiantys užsienietį nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, (šiuo atveju minimame straipsnyje nurodytų pagrindų nenustatyta).
Taip pat, N. Š. pažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi nustatyta tvarka nepateikė pranešimo apie minėtų trečiosios šalies piliečių įdarbinimą – nepateikė atitinkamos LDU formos, todėl pažeidė teisės normų reikalavimus. Akivaizdu, jog buvo pažeisti teisės norminių aktų reikalavimai, ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), ir pavojingumą – pažeidimas pasekmių biudžetui nesukėlė, užsieniečiai turėjo darbo sutartį, apie jų įdarbinimą buvo pranešta SoDrai, jiems buvo mokamas darbo užmokestis, mokami su jais susiję mokesčiai. N. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažįsta ir gailisi padarius nusižengimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama N. Š. asmenybė – įmonės vadovė, dirbanti, teismų informacinės sistemoje „Liteko“ duomenų, kad būtų anksčiau administracine tvarka bausta, nėra.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 eurų. Įvertinęs visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas N. Š. skiria minimalią baudą. Byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą atsakomybę ir
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
N. Š. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1000 Eur baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.