Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Butvilas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos kartu su priskaičiuotais delspinigiais ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė AB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl 950,55 Lt skolos kartu su priskaičiuotais delspinigiais ir 50 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2009-05-20 su atsakove sudarė sutartį Nr. 17 pagal kurią atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove po PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos 30 dienų laikotarpyje, tačiau atsakovė to nepadarė ir liko skolinga.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai, priteisiant iš atsakovės 950,55 Lt skolos ir 50 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovė, nepraleidusi įstatymų nustatyto termino pateikė prieštaravimą, kuriuo prašė 2011 m. gegužės 12 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Savo argumentus grindė tuo, kad ne atsakovė teikė užsakymus ieškovei dėl paslaugų atlikimo pagal sutartį Nr. 17, o buvęs atsakovės darbuotojas V. M., tačiau jis neturėjo įgaliojimų to daryti. Nurodė, kad buvusiam atsakovės darbuotojui V. M., kai pasirašytos (2009-07-31) ginčijamos PVM sąskaitos – faktūros, buvo fiksuojamos pravaikštos, todėl anot atsakovės, buvęs darbuotojas V. M. ne tik neturėjo įgaliojimų sudarinėti tokio pobūdžio sandorių, bet minėtu laikotarpiu aplamai nevykdė darbiniu pareigų pagal darbo sutartį pavestų atsakovės, todėl negalėjo ir teisėtai neatstovavo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) interesų kaip darbuotojas santykiuose su ieškove. Pažymėjo, kad ieškovės suteiktos paslaugos pagal PVM sąskaitą faktūrą VM Nr. 0001289 yra ne atsakovei priklausančios statybinės technikos – buldozerio KOMATSU pervežimas, nes tokios statybinės technikos atsakovė neturėjo ir neturi, ir butinybės atsakovei pervežti tokią techniką niekada nebuvo, o be to, atkreipė dėmėsį į tai, jog 2009 m. gegužės 20 d. sutartis Nr. 17 nenumatė pervežimo paslaugų teikimo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 430 str. 3 d. perėjo į žodinį bylos nagrinėjimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė G. B. ieškinį palaikė, iš esmės jį atkartojo ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad pradėjo teikti paslaugas pagal sutartį, kurią sudarė atsakovės darbuotojas A. P. gegužės mėnesį. V. M. ėjo pavaduotojo pareigas, ir buvo atvykęs kartu. A. P. informavo, kad užsakymais su UAB (duomenys neskelbtini) užsiims V. M.. Paslaugos buvo atliekamos, po to išrašomos sąskaitos – faktūros. Visos iki tol pateiktos sąskaitos – faktūros buvo apmokėtos, jokių pretenzijų iš atsakovės nebuvo gauta. Teigė, kad atsakovės atstovas V. M. turėjo įgaliojimą pasirašyti, todėl nekilo jokių abejonių dėl tolimesnių paslaugų, kurias dažniausiai atsakovės atstovai užsakydavo telefonu, teikimo pagal sutartį, o iš atsakovės nebuvo gauta jokių pranešimų, kad jos atstovai neturi teisės atstovauti bendrovės ir užsakinėti paslaugų. Pažymėjo, kad dar liepos mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius A. S. (kuris ir pasirašė 2009 m. liepos 29 d. sąskaitą – faktūrą) kartu su kitais asmenimis buvo atvykę pas juos ir net kalbos nebuvo apie tai, kad V. M. neturi įgaliojimų užsakinėti paslaugas ar pasirašyti. Teigė, kad metų pabaigoje UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas skolų suderinimo aktas, išsiųstas paštu, registruotu laišku, atsakovė jo negrąžino, jokių pastabų dėl to neišreiškė, įskaitant ir sąskaitas – faktūras dėl kurių pareikštas ieškinys teisme, todėl laikė, kad skolą UAB (duomenys neskelbtini) pripažino pilna apimtimi. Vėliau, kai UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė apmokėti dvi sąskaitas - faktūras, motyvuodama tuo, kad V. M. negalėjo ir neturėjo teisės pasirašyti sąskaitų - faktūrų, nes jam tuo metu užfiksuotos pravaikštos, susirado V. M.. Jis paaiškino, kad jokių pravaikštų tuo metu nebuvo padaręs, jis atleistas iš darbo nepagrįstai ir pateikė tarp atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir jo sudarytą taikos sutartį.

Teismo posėdžio metu pasiūlius kviesti į teismo posėdį V. M. ir A. P., ieškovė nesutiko ir prašė bylos nagrinėjimą iš esmės baigti paliekant preliminarų sprendimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. M. ieškinį prašė atmesti ir preliminarų sprendimą panaikinti. Paaiškino, kad sutartis pasirašyta A. P., o pateikta V. M., kuris ir atlikinėjo užsakymus, nors jis neturėjo jokio pagrindo tai daryti. Teigė, kad V. M. negalėjo pasirašinėti sąskaitų – faktūrų, nes jis tam neturėjo įgaliojimų, todėl atsakovei negali kilti atsakomybė už kito asmens veiksmus, be to, 2009 metų gegužės mėnesį sudarytoje sutartyje nėra numatyta pervežimo paslaugų, o 2009-07-31 išrašyta sąskaitos – faktūros yra už buldozerio pervežimą ir už neįvardinto autovežio grindų remontą. Pažymėjo, kad V. M. veiksmai buvo neteisėti, tuo laikotarpiu, kai buvo išrašytos sąskaitos - faktūros jam buvo užfiksuotos pravaikštos, kurios nenuginčytos, tai yra paliktos galioti, todėl atsakovė atsisakė patvirtinti sandorius, nes ji neturi atsakyti už kito asmens, neturinčio tam įgaliojimą, veiksmus. Kategoriškai nesutiko su tuo, kad skolų suderinimo aktas – suvestinė buvo atsakovės patvirtintas, nes nutylėjimas, anot atsakovės atstovo, nėra laikomas tinkamu patvirtinimu.

Vertinant preliminaraus sprendimo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į šalių pateiktus rašytinius įrodymus, aplinkybes ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, neišeidamas už ieškinio dalyko ir pagrindo ribų (CPK 430 str. 4 d.).

Dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių

UAB (duomenys neskelbtini) registruota 2003-03-05. UAB (duomenys neskelbtini) – 2009-04-28 (b. l. 70). Tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. gegužės mėn. 20 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 17, kuria viena šalis įsipareigojo atlikti metalo apdirbimo, tekinimo, suvirinimo darbus bei kranų, kelių tiesimo mašinų remontą, o kita – atsiskaityti po PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos trisdešimt dienų laikotarpyje. Taip pat praleidus terminą apmokėti 0,06 % delspinigių nuo neapmokėtos sumos. Sutartis pasirašyta statybos direktoriaus A. P. (b. l. 18). Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus pateikė UAB (duomenys neskelbtini) sekančias PVM sąskaitas – faktūras : 2009-05-29 serija VM Nr. 0001213 – 759,98 Lt sumai, Nr. 0001197 – 360,03 Lt sumai, 2009-06-30 serija VM Nr. 0001243 – 454,72 Lt sumai (pasirašyta statybos direktoriaus pavaduotojo V. M.), 2009-07-29 serija VM Nr. 0001284 Lt – 360,03 Lt sumai (pasirašyta komercijos direktoriaus A. S.); visas atsakovė apmokėjo (b. l. 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62). Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu 2009-07-23 atliko tam tikrus darbus, kurie užfiksuoti atliktų darbų aktu, sunkvežimio kelionės lapu, 2009-07-28 prekių perdavimo – priėmimo aktu (pasirašyta statybos direktoriaus pavaduotojo V. M.) (b. l. 42, 43, 44), o vėliau, 2009-07-31 už tuos darbus ieškovė išrašė PVM sąskaitas – faktūras: serija VM Nr. 0001290 – 640,93 Lt sumai ir Nr. 0001289 – 240,05 Lt sumai (pasirašyta statybos direktoriaus pavaduotojo V. M.) (b. l. 45, 46) bei pateikė atsakovei, kuri jų neapmokėjo. 2009-07-30 d. UAB (duomenys neskelbtini) l.e. p. direktoriaus įsakymu Nr. 046 A. P. ir V. M. nuo 2009-07-28 ir 2009-07-29 skirtos pravaikštos (b. l. 38). UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2009-08-17 įsakymu Nr.056 dėl V. M. neatvykimo į darbą be svarbių priežaščių nuo 2009-07-28 iki 2009-08-14 imtinai jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (b. l. 37). 2010-11-29 Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikta taikos sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. M. dėl civilinės bylos Nr. 2-3643-132/2010 pagal pareikštą ieškinį „Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, kompensacijos, delspinigių bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo nutraukimo“ (b. l. 63).

Dėl juridinio asmens filialo atliekamų funkcijų, jo atsakomybės pagal prievoles, per atstovą sudarytų sandorių pasekmių ir sutartinių santykių laikymosi

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio 1 dalis nurodo, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos 2.56 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 1 dalis nustato, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi astovaujamajam. Minėto straipsnio 9 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.158 straipsnis reglamentuoja sutartinių santykių sąžingumą ir sąžiningą dalykinę praktiką, tai yra šalių sąžiningumo pareiga egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. O sąvokos sąžiningumas ir sąžininga dalykinė praktika reiškia, kad šalys versle turi laikytis tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susikloščiusių tam tikroje verslo srityje.

Aiškinant rašytinį šalių susitarimą, pirmiausiai turi būti vertinami tikrieji šalių ketinimai, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str.). Be to, būtina atsižvelgti į sutarties tikslų aiškinimąsi, kas parodo rašytinio susitarimo sąlygų prasmę. Sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties vykdymu. Kaip nurodė ieškovė, sutartis buvo sudaryta su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovu UAB (duomenys neskelbtini) filialo statybos direktoriumi A. P., kuris turėjo įgaliojimą sudaryti sutartį ir atskleidė atstovavimo faktą ieškovei UAB (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, todėl atstovo, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus sukurtos teisės sudarant sandorį, kito asmens (atstovaujamojo) vardu yra privalomos atstovaujamajam – UAB (duomenys neskelbtini) (CK 2.133 str. 1 d.).

Atsakovė neginčijo sutarties sudarymo teisėtumo fakto ir atsiradusių įsipareigojimų pagal sutartį apmokėdama keturias PVM sąskaitas – faktūras nuo 2009-05-29 iki 2009-07-29 dienos, kuri viena iš jų, 2009-06-30 dienos buvo pasirašyta tame tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini) filialo statybos direktoriaus pavaduotojo V. M., tačiau kategoriškai nesutiko su tuo, kad V. M. turėjo teisę pasirašyti ir dvi 2009-07-31 dienos ginčo PVM sąskaitas – faktūras 880,95 Lt sumai. Savo poziciją grindė sekančiais argumentais: 1) 2009-07-31 dienos ginčo PVM sąskaitas – faktūras pasirašė neturintis tam įgaliojimų asmuo V. M. UAB (duomenys neskelbtini) filialo statybos direktoriaus pavaduotojas, o UAB (duomenys neskelbtini) neprivalo atsakyti už sandorius, kuriuos sudarė su trečiaisiais asmenimis neturintis tam įgaliojimų asmuo, jei ji to sandorio nepatvirtino; 2) 2009-07-31 dieną, kai buvo pasirašytos dvi ginčo PVM sąskaitos – faktūros V. M. – UAB (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus pavaduotojui buvo fiksuojamos pravaikštos, todėl jis jų negalėjo pasirašyti. Su šiais atsakovės argumentais teismas nesutinka.

Pirma, kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, UAB (duomenys neskelbtini) filialo statybos direktorius A. P. buvo atvykęs kartu su statybos direktoriaus pavaduotoju V. M., todėl jo teises ieškovė suprato iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikė ir jo sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajai – UAB (duomenys neskelbtini) (CK 2.133 str. 2 d.).

Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, darbai, už kurias išrašytos dvi 2009-07-31 dieną PVM sąskaitos – faktūros, realiai buvo atlikti 2009-07-23 ir 2009-07-28 dienomis, o V. M. pasirašydamas 2009-07-31 dieną, tik patvirtino darbų atlikimo faktą veikdamas sąžiningos dalykinės praktikos ribose (CK 6.158 str.).

Trečia, ieškovė nebuvo informuota apie tai, jog V. M. neturi teisės pasirašinėti PVM sąskaitų – faktūrų ar teikti užsakymų, tuo labiau, kad pagal tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius jis pasirašinėjo ir atsakovė jokių pretenzijų dėl to nekėlė, todėl netgi jeigu atstovas, šiuo atveju V. M. galimai veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajai - UAB (duomenys neskelbtini) (CK 2.133 str. 9 d.).

Ketvirta, tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) l.e.p.direktoriaus 2009-07-30 įsakymu Nr. 046 įmonės atstovams (miesto) filiale A. P. ir V. M. 2009-07-28 ir 2009-07-29 skirtos pravaikštos, 2009-08-17 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 056 V. M. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, o 2010-11-29 Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikta Taikos sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. M. civilnėje byloje Nr. 2-3643-132/2010 pagal pareikštą ieškinį „Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, delspinigių bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką priteisimo“ nėra pagrindas atsakovei atsisakyti vykdyti 2009-05-20 sutartį Nr. 17 ir apmokėti 2009-07-31 dieną išrašytas dvi PVM sąskaitas – faktūras, nes ieškovė nebuvo informuota, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovas V. M. galimai viršijo savo teises (CPK 2.133 str. 9 d.). Juo labiau, sprendžiant iš ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo, liepos mėnesio gale atvykus į ieškovės bendrovę UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriui, kuris asmeniškai pasirašė 2009-07-29 dienos PVM sąskaitą – faktūrą už atliktus darbus (b. l. 60), jokio nei žodinio, nei rašytinio pranešimo, kad įmonės (miesto) filialo atstovai neturi teisės užsakinėti paslaugų ir pasirašinėti PVM sąskaitų – faktūrų nebuvo gauta, todėl ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad bendrauja su teisėtai įmonei atstovaujančiais atstovais ir gali bendradarbiauti toliau pagal susiklosčiusią dalykinę verslo praktiką tarp šalių (CK 6.158 str.).

Pažymėtina ir tai, kad sutartį UAB (duomenys neskelbtini) vykdė apmokėdama PVM sąskaitas – faktūras nuo 2009-05-29 iki 2009-07-29 dienos, todėl laikytina, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai – tęstiniai santykiai, o atsakovė, sutikdama su sudaryta 2009-05-20 dieną sudaryta sutartimi ir pirmos 2009-05-29 PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimu, taip sandorį patvirtino ir šiuo atveju, negali remtis CK 2. 136 straipsniu, kurį nurodė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek grindė savo argumentus teismo posėdžio metu, nes jis orentuotas daugiau į vienkartinius, o ne į sutartinius – tęstinius per atstovą sudarytus sandorius.

Atsakovė taip pat ginčija dviejų PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 880,95 litų sumai, išrašytų 2009-07-31 pagrįstumą, motyvuodama tuo, kad sutartyje nėra numatyta pervežimo paslaugų, kurios buvo atliktos ir tuo pagrindu išrašyta PVM sąskaita – faktūra 240,02 Lt sumai bei nėra įvardintas konkretus autovežis, kuriam buvo atliktas grindų keitimas ir tuo pagrindu išrašyta sąskaita – faktūra 640,93 Lt sumai, tačiau teismas šias atsakovės nurodytas aplinkybes laiko nereikšmingomis, nes iš pateiktos sutarties turinio matyti, kad ji nėra išsami, sutarties objektas pakankamai abstraktus, sąvokos - kranų, kelių tiesimo mašinų remontas plačiau nedetalizuotos, todėl teismas mano, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad buldozerio pervežimas neįeina į kranų, kelių tiesimo mašinų remonto paslaugas. O konkretaus autovežio PVM sąskaitoje – faktūroje neįvardijimas, kuriam buvo atliktas grindų remontas yra daugiau mažareikšmis atlikto darbo pavadinimo formuluotės netikslumas (trūkumas), nei pačio fakto, kad tokie darbai, už kuriuos atsakovė įsipareigojo apmokėti 2009 m. gegužės 20 d. sutartimi, buvo atlikti, klausimas.

Tokiu būdu, remiantis tuo, kas išdėstyta, preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Butvilas