Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1842-187/2017, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. P. ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1105-352/2008 iš atsakovo D. P. priteisto materialinio išlaikymo dydį, priteisiant nepilnamečiui sūnui E. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur kiekvieną mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės I. P. atskirasis skundas tenkinamasis dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 138 straipsnyje numatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad ieškinys neatitinka CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo – už paduodamą ieškinį nesumokėtas žyminis mokestis, ir į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukta rūpintoja D. P., todėl nustatė septynių dienų terminą pašalinti nurodytus trūkumus. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliantė I. P., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu sumokėti 30 eurų žyminį mokestį, nurodo, kad reikalavimas padidinti išlaikymą nepilnamečiam sūnui yra adekvatus ir lygiavertis reikalavimui priteisti išlaikymą, todėl ieškovai civilinėse bylose dėl išlaikymo padidinimo taip pat turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

8. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. Tačiau nors įstatyme nustatyta, kad žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš būtinų tinkamo teisės į teisminę gynybą realizavimo elementų, siekiant, kad žyminio mokesčio mokėjimas netaptų nepakeliama našta ir nepagrįstai neribotų teisminės gynybos reikalaujančių asmenų teisių ir interesų, CPK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas subjektų ir atvejų, kuriais asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai išlaikymo priteisimo bylose, neišskiriant, ar išlaikymas jau yra priteistas (išlaikymo padidinimo atveju), ar išlaikymo būdo pakeitimo atveju. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos bei CPK normas, tai taikytina ir nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose. Nurodytos įstatymo nuostatos dėl žyminio mokesčio, reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo atžvilgiu taikytinos kartu su CPK 96 straipsniu, t. y. patenkinus ieškinį (pilnutinai ar iš dalies) bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

9. Remiantis žyminio mokesčio mokėjimo ir atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo teisine reglamentacija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sistemiškai vertinant CPK 80 ir 83 straipsnių nuostatas, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2017 m. birželio 15 d. nutartimi įpareigodamas ieškovę sumokėti žyminį mokestį už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, neteisingai aiškino ir taikė žyminio mokesčio institutą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai pareikalavo ieškovę sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį, kadangi ieškovė yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties skundžiama 2017 m. birželio 15 d. nutartis žyminio mokesčio dalyje laikytina nepagrįsta, todėl naikinama.

10. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos laikinosios nepilnamečio sūnaus rūpintojos D. P. materialiosioms teisėms ir pareigoms.

11. CPK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-13 įsakymu Nr. A1-592, E. P., gimusiam 2001 m. rugsėjo 17 d., tėvų prašymu nuo 2017 m. balandžio 11 d. nustatyta laikina rūpyba, vaiko rūpintoja paskirta D. P.. Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus, asmens rūpyba apima ir jo turto rūpybą (CK 3.239 straipsnis). Neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Taigi, aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas įpareigoja rūpintoją ne tik ginti ribotai veiksnaus asmens, šiuo atveju nepilnamečio E. P., teises ir interesus, bet ir rūpintis nepilnamečio vaiko turtu, išimtinai jį naudojant nepilnamečio vaiko interesams. 2017 m. balandžio 13 d. nepilnamečiui E. P. nustačius laikiną rūpybą, tėvų teikiamu išlaikymu disponuoja rūpintoja D. P., todėl pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad bylos išsprendimas turės įtakos D. P. teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, reikia įtraukti D. P..

12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę I. P. sumokėti 30 Eur žyminį mokestį paduodant ieškinį, todėl skundžiama teismo nutartis šioje dalyje naikinama, ieškovei nustatant naują terminą skundžiama nutartimi nustatytam trūkumui dėl trečiojo asmens įtraukimo pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria ieškovė I. P. įpareigota sumokėti 30 Eur žyminį mokestį.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei I. P. terminą iki 2017 m. rugsėjo 25 d. imtinai ištaisyti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą – įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, D. P..