- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 1-697-879/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00471-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Kaltinamasis
- L. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Ž. 2014 m. liepos 28 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, E. P. kambaryje bei vonios kambaryje, ginčo metu, smurtavo prieš podukrą E. P., t. y. kambaryje suėmęs rankomis nukentėjusiajai už plaukų, pastūmė E. P., nuo to nukentėjusioji atsitrenkė galva į šaldytuvą ir pargriuvo ant žemės, po to E. P. nuėjus į vonios kambarį, pastūmė nukentėjusiąją, nuo to E. P. kairiu petimi atsitrenkė į sieną ir spintelę, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiame petyje, galvos kairės pusės plaukuotos dalies sumušimą ir taip nežymiai sutrikdė E. P. sveikatą.
Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. liepos 28 d., apie 18 val. grįžo su žmona A. Ž. į namus, jis išgėrė 2 skardines alaus. Tuoj pat į namus grįžo jo žmonos iš pirmos santuokos dukra E.. Jis papriekaištavo, kad pastaroji vėlai grįžta į namus, nes E. prieš tai nebuvo namuose, neatsiliepia telefonu mamai. Paprašė, kad nuimtų nuo mamos telefonų kodus. Po truputį su E. pradėjo bartis ir ginčytis. Buvo kambaryje ir jis suėmęs E. už plaukų ją pastūmė. Mergina atsitrenkė galva į šaldytuvą ir nugriuvo ant žemės, kur buvo sudėtos parketlentės. E. griuvo ant šono. Tuo metu buvusi žmona, jį pastūmė, sakydama, kad neliestų E.. Tada E. nuėjo šaukdama ant jo į vonios kambarį, o jis nusekė iš paskos, aiškindamas, kad ši privalo jo klausyti. Vonios kambaryje vėl suėmė E. už plaukų ir šią pastūmė. Mergina atsitrenkė į vonios sieną petimi, kažkaip tai lyg slydo ir dar kartą trinktelėjo tuo pačiu pečiu į vonios spintelę. Žmona jį išvedė iš vonios kambario, o E. iškvietė policijos pareigūnus. Pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką – smurtavęs prieš E. P. ir ją sužalojęs, labai dėl to nuoširdžiai gailisi ir pasižada daugiau nesmurtauti prieš E. P. (32-33, 37 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
1. Nukentėjusiosios E. P. apklausų metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014 m. liepos 28 d., iš ryto tėvai išvažiavo į darbą, o ji liko miegoti, nes iš vakaro labai vėlai grįžo. Vėliau išvažiavo į darbą ir grįžo apie 18 val. Patėvis paprašė, kad ji atrakintų telefono kodą, nes reikia mamai. Ji pasakė nebeprisimenanti skaičių. Abu būdami kambaryje pradėjo šaukti ir ginčytis. Patėvis ranka sugriebė jai už plaukų ir pastūmė. Nuo pastūmimo ji atsitrenkė galvos kaire puse į šaldytuvą ir nugriuvo ant parketlenčių, ant kairio peties. Tada mama pastūmė patėvį nuo jos. Tada ji atsistojo ir nuėjo į vonią, kur iš paskos atėjo tėvas, o jam tiesiog po kelių sekundžių, iš paskos, mama. Jie abu priekaištavo, kodėl ji iš vakaro taip vėlai grįžo. Ji pasakė patėviui, kad ne šio reikalas ir patėvis vėl sugriebęs jai už plaukų pastūmė ir ji atsitrenkė į vonios sieną, kairiu pečiu. Tada patėvis ją paleido, o ji neišlaikydama pusiausvyros dar kartą atsitrenkė kairiu pečiu į vonios spintelę. Tie du kartai į kairį petį buvo neskaudūs, labiausiai skaudėjo, kai trenkėsi galva į šaldytuvą ir kai griuvo ant kairio peties ant parketlenčių. Tada mama vėl įsikišo ir tėvo jau nebeprileido. Atvykę policijos pareigūnai patėvį išvežė (15, 17-18, 19-20 b.l.).
2. Liudytojos A. Ž. apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji su vyru L. Ž. augina du sūnus ir iš jos pirmos santuokos dukterį E.. 2014 m. liepos 28 d., apie 18.00 val. ji su vyru grįžo iš darbo ir tuo pat į namus grįžo dukra. Būdama virtuvėje išgirdo, kad vyras pykstasi su dukra. Vyras prašė atrakinti telefono kodą, o dukra sakė, kad neatsimena, ar tai nedarys to. Ji tuo metu darė varškę ir išėjo į kiemą išpilti pasukų. Praėjo kelio minutės ir ji grįžo į vidų. Pamatė, kad kambaryje dukra yra pargriuvusi ant parketlenčių, kurios buvo prie pat šaldytuvo. Dukra gulėjo ant kairio šono. Vyras stovėjo prie dukters ir šaukė, kad ši jo visiškai neklauso. Priėjusi padėjo dukrai atsikelti, dar stumtelėjo vyrą toliau nuo dukters. Nors nematė kas tiksliai įvyko, tačiau buvo galima suprasti, kad vyras pastūmė dukterį, nes ši pati juk negriuvinės. Po to dukra nuėjo į vonios kambarį, o vyras nusekė paskui. Kadangi abu vienas ant kito šaukė, ji taip pat nusekė paskui juos į vonios kambarį. Pamatė, kaip vyras suėmė E. už plaukų ir pastūmė šią. Mergaitė atsitrenkė kairiu pečiu į sieną. Tada vyras E. paleido ir kažkaip tai pastaroji susvyravo ir atsitrenkė dar kartą tuo pečiu į spintelę. Ji atsistojo tarp dukters ir vyro. Po to E. paskambino į policiją ir pareigūnai išsivežė vyrą į policiją, kur jis praleido dvi paras. Vėliau bandė kalbėtis su E., klausti įvykio aplinkybių, tačiau jos su dukra santykiai yra komplikuoti ir ši nieko nepasakojo. Pastebėjo, kad dukrai nubrozdintas kairys petys. Kai vyras sugrįžo namuose visų santykiai geri ir draugiški (23-24 b.l.).
3. Iš 2014 m. liepos 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis, dviejų aukštų, mūrinis namas. Šiaurinėje namo dalyje yra kambarys, kuriame prie šiaurinės sienos stovi šaldytuvas. Rytinėje kambario pusėje stovi stalas, o prie lango yra šaldiklis, fotelis. Apžiūrėjus patalpą grumtynių požymių neužfiksuota (4-7 b.l.).
4. Iš 2014 m. liepos 28 d. Panevėžio apskr. VPK KPB KPK 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-07-28, apie 17.50 val. buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) nustatė, kad apie 18.10 val., būdamas neblaivus L. Ž. vartojo fizinį smurtą prieš podukrą E. P., ją stumdė, o ji griūdama susižalojo (10-11 b.l.).
5. Iš 2014 m. liepos 29 d. specialisto išvados Nr. G 1111/14 (05) matyti, kad E. P. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame petyje, galvos kairės pusės plaukuotos dalies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių pabrinkimu, paveikus kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (14 b.l.).
6. Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-07-28 apie 18.30 val. L. Ž. buvo nustatytas 1,00 promilių girtumas (25 b.l.).
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo L. Ž. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (53 b.l.).
Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo L. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas (42 b.l.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (43-45 b.l.); psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (47 b.l.).
Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.
Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė LR BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.
Į bausmę laiką įskaitytina L. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 (dvi) paros, vieną laikino suėmimo parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Ž. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Įskaityti į bausmės laiką L. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 12 (dvylikos) viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad L. Ž. yra atlikęs 12 (dvylika) viešųjų darbų valandų.
L. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti L. Ž., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.