- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-627-319/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05330-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- K. D.
- Kategorijos
- 2.4.7Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
- 2.4.9Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistojo K. D. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
K. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu:
-pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 30 (trisdešimt) parų;
-pagal BK 178 straipsnio2 dalį - 30 (trisdešimt) parų.
Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus jas dalinai sudedant paskirta galutinė subendrinta bausmė –45 (keturiasdešimt penkios) parų areštas. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė trečdaliu sumažinta ir skirtas 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2015-01-24 8.55 val. iki 2015-01-25 18.55 val. (2 dienas).
Pinigai - 111 eurų, 5 Didžiosios Britanijos svarų, saugojami Kauno AVPK Finansų skyriuje, konfiskuoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, 2015-01-24, apie 08.30 val., būdamas hostelio „The M. B.“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 1, iš kambaryje gulėjusių I.J. priklausančių kelnių kišenės išėmęs nukentėjusiajam I. J. priklausančią piniginę, iš jos pavogė 220 eurų ir „NatWest Visa Debit“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. J. vardu, taip pat tame pačiame kambaryje iš ant spintelės buvusios nukentėjusiajam D. R. S. priklausančios piniginės pavogė dvi „American Express Corporate“ banko korteles Nr. (duomenys neskelbtini)bei vieną „Mastercard“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. S. vardu, po ko iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos pavogė M. J. M M. priklausančius 50 eurų ir „Visa Debit“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. J. M M. vardu, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus įsibrovęs į hostelio kambarį Nr. 2, kuriame gyveno kiti hostelio klientai, paėmė iš nukentėjusiojo R. A. kelnių, kabėjusių ant lovos krašto, kišenėje buvusios piniginės 120 eurų, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus įsibrovė į kambarį Nr. 3, kuriame gyveno dar kiti hostelio klientai, ir išlaužęs rakinamos spintelės dureles, pasikėsino iš jos pavogti M. P. priklausančią kuprinę, 200 eurų vertės, tačiau jos neužvaldė, nes buvo pastebėtas hostelio savininko V. V., po ko paimtą kuprinę palikęs hostelyje iš jo pabėgo, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones ir pagrobė svetimą, 390 eurų vertės, nukentėjusiųjų turtą, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis K. D. prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę – areštą pakeisti į baudą. Skunde nurodo, kad teismas nesvarstė galimybės skirti jam kitą, švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, neatsižvelgė į tai, kad jis mokosi, dirba, dėl paskirtos arešto bausmės jis praras pragyvenimo šaltinį. Teigia, kad dėl padarytų nusikaltimų gailisi, pasiryžęs daugiau nebenusikalsti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundo netenkinti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. D. bausmes, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Apeliantas padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, jis prisipažino padaręs nusikaltimus, gailisi dėl padaryto, kas teisingai buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kolegijos vertinimu, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų skundžiamu teismo nuosprendžiu K. D. paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą. Apeliantas anksčiau ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, pirmaisiais nuosprendžiais jam buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatytą bausmė – bauda, tačiau K. D. ir toliau darė tyčinius nusikaltimus, pažymėtina, kad už svetimo turto vagystę jis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmės neužtikrino įstatymo keliamų bausmės tikslų.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytą nusikaltimą pagrįstai skyrė arešto bausmę, tokios bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Nustatydamas K. D. bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes bei jo asmenybę, įvertino atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes ir už nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai skyrė artimą inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytos arešto bausmės minimumui, bausmę, bausmės subendrintos laikantis įstatymo reikalavimų (BK 63 str. 1 ir 4 d.), taip pat teismas tinkamai taikė jam ir BK 64¹ straipsnio nuostatas. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo mokslų, darbo, vertinant jas su aukščiau aptartomis, neįgauna prioriteto, leidžiančio jam skirti švelnesnę bausmės rūšį. Nors skunde K. D. nurodo, kad jis dirba, turi pajamų, todėl buvo pagrindas skirti jam baudą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas būtų sumokėjęs ankstesniais teismo nuosprendžiais ir administracinėse bylose jam paskirtas baudas.
Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad K. D. paskirta bausmė nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo dar labiau ją švelninti.
Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. D., iki 2015 m. liepos 7 d. turėtas išlaidas, kurias sudaro 40,53 euro dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014).). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. D. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo K. D. nepriteisti.