Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir nuteistas : pagal LR BK 182 str. 1 d. – laisves atemimu dvejiems metams, pagal LR BK 300 str. 1 d. – laisves atemimu dvejiems metams ir trims menesiams.

LR BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. pagrindu subendrinus paskirtas bausmes apemimo budu, galutine subendrinta bausme D. G. paskirta laisves atemimas dvejiems metams ir trims menesiams. LR BK 63 str. 8 d. pagrindu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, dalinio sudejimo budu subendrinus su Šilales rajono apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme D. G. paskirta laisves atemimas trejiems metams ir šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš D. G. priteista 4950 Lt UAB viešbuciui „Tikslo tiltai“ žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

D. G. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai igijo svetima turta bei pagamino netikra dokumenta, t.y. 2006 m. gruodžio 2 d., prekybos salone „Eksa“, esanciame Ozo g. 25, Vilniuje, pardavejai B. K. nurodes, kad už 4950 Lt vertes moteriškus kailinius bus atsiskaityta mokejimo pavedimu, 2006-12-06, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino netikra UAB „Senasis Raudondvaris“ mokejimo pavedima Nr. 06-104, kuri patvirtino turetu UAB „Senasis Raudondvaris“ spaudu, žinomai suklastotu „Nordea Bank Finland“ spaudu bei „Klientu aptarnavimo specialistes“ L. T. spaudu ir pasiraše ši dokumenta suklastodamas L. T. paraša, po ko ta pacia diena, t.y. 2006-12-06, apgaule – pateikes ši netikra dokumenta, savo naudai igijo svetima turta – UAB „Tikslo tiltai“ priklausancius moteriškus kailinius 4950 Lt vertes.

Nuteistasis D. G. ir jo gyneja prašo apeliacini skunda patenkinti. Prokurore prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. G. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 54 str., LR BK 41 str. itvirtintu bausmes tikslu bei LR BK 56 str. nuostatu, nepažeide, atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pobudi, ju pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe bei kitas reikšmingas bausmes skyrimui aplinkybes.

Kaip matyti iš byloje nustatytu aplinkybiu, D. G. padare du nusikalstamos veikos epizodus, kurie priskiriami nesunkiu nusikaltimu kategorijai. Kita vertus, apeliantas praeityje ne karta teistas, tame tarpe ir už analogiško pobudžio nusikalstamu veiku padaryma, budamas darbingas, niekur nedirbo ( b. l. 49-54 ). Nustatytos aplinkybes rodo, jog D. G. linkes nusikalsti ir yra socialiai pavojingas : vien 2007 metais jis teistas 7 kartus. Todel, pirmosios instancijos teismas, apeliantui, kaip recidyvistui, paskyres laisves atemimo bausme, LR BK 56 str. 1 d. itvirtintos nuostatos nepažeide.

Nustatydamas paskirtu bausmiu dydi, teismas ivertino ne tik aukšciau aptartas aplinkybes, bet ir priešingai nei skunde teigia apeliantas, atsižvelge i jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, t. y. i tai, kad D. G. prisipažino kaltu padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, kad sunkinanciu jo atsakomybe aplinkybiu, byloje nera, ir, ivertines visas nustatytas, turincias reikšmes bausmes skyrimui aplinkybes, ju pobudi bei tarpusavio santyki, padare pagrista išvada, jog D. G. skirtina griežtesne bausme, nei straipsnio sankcijose už jo padarytas veikas numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis. Šia teismo išvada paneigti nera pagrindo, nes parinktos bausmes dydis atitinka tiek nusikalstamos veikos pobudi bei jos pavojingumo laipsni, tiek ir nuteistojo asmenybe.

Be to, priešingai apelianto argumentui, jis, kaip asmuo, itariamas del pastarajam inkriminuojamu veiku padarymo, buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, ne del to, kad pats savo noru atvyko ir apie padaryta veika praneše, bet remiantis liudytojos B. K. parodymais ir, D. G., kaip nusikalstama veika padariusio asmens pagal jo nuotrauka, atpažinimu ( b. l. 31-32 ). Todel, nera jokio pagrindo teigti, kad D. G. padaryta veika buvo išaiškinta tik jo deka, neatlikus atpažinimu, neapklausus nei vieno liudytojo, juolab, kad nuteistojo prisipažinimas del šiu veiku padarymo apsiriboja tik ikiteisminio tyrimo metu objektyviai nustatytomis aplinkybemis.

Skiriant apeliantui subendrina su ankstesniu teismo nuosprendžiu galutine bausme, pirmosios instancijos teismas, baudžiamaji istatyma, nors ir netiksliai nurodydamas jo dali, t. y. nurodydamas LR BK 63 str. 8 d., nors reikejo nurodyti LR BK 63 str. 9 d., iš esmes pritaike tinkamai.

Taigi, LR BK 63 str. 1 d. pasakyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausme už kiekviena nusikalstama veika atskirai, po to paskiria galutine subendrinta bausme. Skirdamas galutine subendrinta bausme, teismas, atsižvelges i istatymini pagrinda, bausmes gali apimti arba visiškai ar iš dalies sudeti. Gi, pagal LR BK 63 str. 7 d. itvirtinta nuostata, kai bausme skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, kaip kad nagrinejamu atveju, galutine subendrinta bausme negali viršyti dvidešimties metu laisves atemimo, o jeigu skiriama kitos rušies bausme, - šio kodekso nustatyto tos rušies bausmes maksimalaus dydžio.

Taigi, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. G. už kiekviena iš padarytu nusikalstamu veiku, paskyre laisves atemimo bausme, kuri savo dydžiu neviršija BK specialiosios dalies straipsniu sankcijose numatytos viršutines treju metu laisves atemimo ribos, o paskirdamas galutine subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu bausme, neviršijo LR BK 63 str. 7 d. numatytos dvidešimties metu laisves atemimo bausmes ribos.

Kiti apelianto argumentai, t. y. tai, kad jis turi šeima, mažameti vaika, yra tik nuteistojo asmenybe charakterizuojantys duomenys, kurie negali buti atsieti nuo kitu, teismo nustatytu aplinkybiu, turinciu itakos bausmes skyrimui, viseto. Kita vertus, byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kad nuteistasis remtu savo šeima, juolab, kad pastarasis niekur nedirba ir neturi legaliu pajamu. Vien formalus vaiko turejimo faktas, nemažina šio nuteistojo pavojingumo visuomenei bei negali buti pagrindu sušvelninti paskirta jam laisves atemimo bausme.

Del pasakyto tenkinti nuteistojo skunda jame išdestytais argumentais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo D. G. apeliacini skunda atmesti.