- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-478-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- E. T.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-478-755/2018
teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04202-2017-1
2018 m. birželio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei E. T., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. P. dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei atsakovės E. T. priešieškinį ieškovei A. R. dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo ir trukdymo naudotis nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. prašė nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3,6888 ha ploto, (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2017 m. vasario 22 d. UAB „Matika“ matininko D. R. parengtą žemės sklypo 36888 k. v. planą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė E. T. pateiktu teismui priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nuo riboženklio Nr. 2 užtvertą 5,33 m. ilgio medinę tvorą į pietinę pusę ir 54,76 m ilgio metalinio tinklo tvorą į šiaurinę pusę, pastatytą jos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, nurodant, jeigu per nurodytą terminą tvora nebus nugriauta, ją savo lėšomis nugriaus bei statybvietę sutvarkys atsakovė, o jos patirtos išlaidos bus išieškotos iš ieškovės; įpareigoti ieškovę iškart nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis pašalinti rusvos spalvos akmenį, pastatytą ant įvažiavimo į jos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodant, jeigu akmuo per nurodytą terminą nebus pašalintas, akmenį savo lėšomis pašalins atsakovė, o jos patirtos išlaidos bus išieškotos iš ieškovės.
3. Teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi šalių prašymą patenkino, patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. R. ir atsakovės E. T., sutartyje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.
5. Teismas konstatavo, jog pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos ir žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis) – bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė A. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodo, kad taikos sutartis neatitiko ieškovės valios, nes sutartį ji pasirašė būdama sunkios sveikatos būklės, negalėdama tinkamai įvertinti jos sąlygų, pasinaudoti dispozityvumo principo įgyvendinimu, laisva valia disponuoti materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Be to, ieškovė ne tik neįvertino taikos sutarties sąlygų, tačiau ir jokiu būdu negalėjo jos pasirašyti dėl ūminio streso reakcijos, kaip tai yra nurodyta 2018 m. balandžio 9 d. medicininėje pažymoje, kuomet po teismo posėdžio ji nuvyko į VšĮ „Panevėžio miesto poliklinika“.
8. Ieškovės manymu, taikos sutartimi iš esmės liko neišspręsti pagrindiniai ieškinio reikalavimai dėl ieškovės žemės sklypo ribos tikslinimo, kai žemės sklypo ribos nustatymo reikalavimas naujoje byloje jau bus ribojamas. Šiuo atveju ieškovei nepakankamai aiškiai buvo išaiškintos CPK 140, 293-294 straipsniuose įtvirtintos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus ji nebegalės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų, o teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi galutinio teismo sprendimo galią.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovės neteisėtas kito asmens žemės sklypo užėmimas yra tęstinis, pažeidimas nepašalintas iki šios dienos. Ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tenkinti ieškovės ieškinį netikslinga ir nėra teisinio pagrindo.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė E. T. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad rengiant taikos sutartį dalyvavo abi šalys ir jų atstovai. Atstovai nuodugniai šalims išaiškino sutarties sudarymo sąlygas ir aplinkybes, jos įgyvendinimo sąlygas ir pasekmes, numatytas CPK 294 straipsnyje. Ieškovė su viskuo sutiko ir pati, niekieno neverčiama pasirašė taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantės atstovė advokatė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius duomenis – UAB „Matika“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą aiškinamąjį raštą, kuris patvirtina faktą dėl A. R. sklypo ribų neaiškumo, neatitikimo faktiniam sklypo naudojimui.
13. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Susipažinus su teikiamu dokumentu, darytina išvada, kad jis nėra aktualus nagrinėjamai bylai. Teismo vertinimu, teikiamas rašytinis įrodymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, be to, pats UAB „Matika“ paaiškinimas adresuotas ne teismui, o Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastarąjį įrodymą atsisako priimti.
Dėl ginčo esmės
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.
16. Šalių prašymą tvirtinti taikos sutartį teismas motyvavo tuo, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų. Apeliantės teigimu, taikos sutartis neatitiko jos valios, sutartyje iš esmės buvo išspręsti tik priešieškinio klausimai.
17. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartis yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartis – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio asmens valiai atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).
19. Apeliantės teiginiai, kad ji neteisingai suprato taikos sutarties sąlygas, nepakankamai aiškiai buvo išaiškintos įstatyme įtvirtintos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, vertintini kritiškai, nes ją byloje atstovavo advokatė, kuri neabejotinai išaiškino A. R. taikos sutarties esmę. Be to, tiek pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo, tiek pačią teismui pateiktą taikos sutartį ieškovė pasirašė, o bylos nagrinėjimo metu, teismui šalis apklausus dėl taikos sutarties sąlygų aiškumo ir galimų valios trūkumų, ieškovė patvirtino, kad sutarties teismo posėdyje pagarsinti nereikia, jos sąlygos yra aiškios (kelis kartus perskaitė). Taigi, kaip minėta, šalių teisę tarpusavio nuolaidų būdu išspręsti kilusį ginčą garantuoja sutarčių laisvės principas. Kadangi teismui pateikta taikos sutartis imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaravo, teismui nebuvo pagrindo atsisakyti tenkinti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė skunde remiasi aplinkybe, kad jai tinkamai įgyvendinti teises ir priimti teisingą sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo sutrukdė pablogėjusi sveikata, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji to nepaminėjo, priešingai, nurodė sutinkanti su taikos sutarties sąlygomis ir prašė ją tvirtinti, iš posėdžio garso įrašo( teisėjos S.Kulbienės paaiškinimo) galima suprasti, jog prieš pateikiant teismui taikos sutartį šalių prašymų posėdžio pradžia nuo 9 val., buvo atidėta iki 11 val., šalims sudaryta galimybė parengti taikos sutartį. Taikos sutartis teismui buvo pateikta ieškovės atstovės, posėdyje ieškovė ir jos atstovė patvirtino, kad taikos sutarties sąlygos suprantamos. Apeliantė yra pateikusi į bylą medicininį pažymėjimą, tačiau iš jo niekaip negalima spręsti apie ieškovės buvusią būklę rengiant bei pasirašant taikos sutartį.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju teismas įvykdė visus reikalavimus taikos sutarties patvirtinimui. Taikos sutarties sąlygos nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo. Sudaryta taikos sutartis atitinka CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus. Pastebima,jog teismo patvirtintoje taikos sutartyje niekaip nėra pasisakyta dėl matininko J. K. 2002 m. lapkričio mėn. atliktų kadastrinių matavimų, kurie VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje yra pažymėti 2003 m. balandžio 23 d. , tikslumo ar netikslumo, o tik pasisakyta kas, iš kur ir kur perkelia A. R. priklausančią tvorą. Nuo „visų kitų“ reikalavimų šalys toje pat taikos sutartyje atsisakė. Tokiu būdu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teigimu, jog teismas patvirtino taikos sutartį, kurios sąlygos neatitinka ieškovės valios bei liko neišspręsti ieškinio reikalavimai.
21. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.