Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo Bendrovei skirta 8 265 Eur bauda už Įstatymo nuostatų pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 13 d. pagal pavedimą Nr. 04/6-0-5940 buvo pradėtas Bendrovės veiklos patikrinimas siekiant nustatyti, ar pareiškėja laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2021-09-13 tinkamai vykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir tikrinimo, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimą, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimą, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėseną, pranešimų teikimą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos saugojimą, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimo, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimo reikalavimus.

Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus vyriausioji tyrėja 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-3-4-6421 nurodė, jog buvo užbaigtas Bendrovės patikrinimas ir nustatyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 – 18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 10 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 – 2 dalių reikalavimų pažeidimai.

Komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. organizuotame posėdyje buvo nagrinėjami galimi Įstatymo pažeidimai. Posėdyje dalyvavo Bendrovės įgaliotas atstovas E. S. Minėtame posėdyje Komisija išnagrinėjo Bendrovės patikrinimo rezultatus, veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi Bendrovės atstovo pateiktus paaiškinimus, 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė Išvadą, kad Bendrovė pažeidė prieš tai minėtus Įstatymo reikalavimus.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu, su skundu dėl jo kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d.; Sprendimo priėmimo metu), Aprašas ir Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašas (patvirtintas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.V-71, toliau – Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas).

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Įstatymo 3 straipsnyje yra išvardytos institucijos, kurios yra atsakingos už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją; viena iš jų yra Tarnyba. Konkrečios Tarnybos funkcijos apibrėžtos Įstatymo 5 straipsnyje, o teisės – Įstatymo 7 straipsnyje. Tarnyba taip pat atlieka finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą (Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies punktas). Už Įstatymo pažeidimus gali būti taikomos poveikio priemonės, nurodytos Įstatymo 36 straipsnyje, taip pat ir skiriamos baudos finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui (2 punktas). Minėtą poveikio priemonę – baudą (ir ne tik) – turi teisę taikyti Tarnyba (Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis). Poveikio priemonių taikymo ar netaikymo tvarka nurodyta Įstatymo 37–38 straipsniuose.

Konkrečią patikrinimų metu nustatytų galimų Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarką Tarnyboje nustato Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašas.

Kaip konkrečiai ir individualizuotai apskaičiuojamos baudos, skiriamos už Įstatymo pažeidimus, nustato minėtas Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pareiškėja vykdo nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, sudarydama tarpininkavimo sutartis su klientais dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant/nuomojant nekilnojamąjį turtą, t. y. Bendrovė įsipareigoja ieškoti klientui nuosavybės teise priklausančio turto ir (arba) nuomojamo turto pirkėjo ir (arba) nuomininko.

Nekilnojamojo turto agentai į subjektų, įpareigotų taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones sąrašą, įtraukti nuo 2017-07-13, į nacionalinę teisę perkėlus 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB.

Įstatymas nustato pareigas Įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems subjektams; į tokių (įpareigotųjų) subjektų ratą patenka ir pareiškėja (10 dalies 9 punktas): nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija 10 000 eurų ar jį atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Taigi, atlikus Bendrovės patikrinimą, įvertinus pateiktus patikrinimui dokumentus, sutartis, išanalizavus Bendrovės veiklą, jos pateiktus rašytinius paaiškinimus, taip pat išklausius įmonės atstovą Komisijos posėdyje, ginčijamu Sprendimu pareiškėja pripažinta pažeidusi Įstatymo nuostatas ir jai skirta bauda.

Įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui taikomus reikalavimus. Bendrovė nesilaikė reikalavimų sudarant sutartis nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę naudojantis patikimais būdais ir šaltiniais išsiaiškinti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, nustatyti naudos gavėją. Iš patikrinimo metu gautos medžiagos matyti, kad bendrovė leido brokeriams, sudarant sutartis su klientais – fiziniais asmenimis, duomenis apie klientą (vardą, pavardę, asmens kodą) į sutartį įrašyti iš kliento pateikiamo asmens dokumento ir jo paties nurodomos informacijos (adresus, kontaktinius duomenis), o sudarant sutartis su klientais – juridiniais asmenimis, duomenis apie klientą (pavadinimas, kodas, adresas, kontaktiniai duomenys), jo atstovą nurodant vadovaujantis kliento pateikiamais steigimo dokumentais, akcininkų/dalyvių sprendimais, įgaliojimais.

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad tokia informacija, kokią nurodė renkantys ir tikrinantys Bendrovės atstovai apie klientą ir jos šaltiniai, nėra pakankama siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, kadangi Įstatymo nuostatos nustato daug platesnę būtinos informacijos apie klientą apimtį, be kurios nėra galimybės įvertinti, ar kliento veikla turi ar ne įtartinumo požymių, kuriuos privalu perduoti Tarnybai.

Taigi, pagrįstai pareiškėja pripažinta nesilaikiusi įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 – 18 dalių reikalavimų.

Pareiškėja nesilaikė ir Įstatymo 10 straipsnio (Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimai, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai) 6 ir 7 dalių reikalavimų.

Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, atsakingas darbuotojas privalo: 1) įvertinti, ar klientas (arba kliento atstovas) – fizinis asmuo, pradedantis bendradarbiauti su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu, pateikia galiojančius Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, ir nustatyti, ar jo pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka; 2) įvertinti pateikto dokumento būklę (ypač dėmesį atkreipti į tai, ar nuotrauka, puslapiai ar įrašai nebuvo keičiami, taisomi ir panašiai); 3) sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams; 4) įsitikinti, ar fizinis arba juridinis asmuo turi reikiamus įgaliojimus veikti kliento vardu; 5) padaryti fizinio asmens pateikto Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą; 6) patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.

Kaip nustatyta, patikrinimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad saugo kliento ir jo atstovo asmens tapatybės dokumento kopijas, įgaliojimus veikti kliento vardu; naudos gavėjo (juridinio asmens savininko) tapatybės duomenis. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovė patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Pagrįstai vertinta, kad tai rodo, jog UAB „Inreal“ nerenka iš kliento duomenų, ir sandoriai ar dalykiniai santykiai gali būti atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis, didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, taip pat netaiko rizikos vertinimo ir valdymo procedūrų, kada yra privaloma taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, parenkant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones.

Įstatymo 19 straipsnio 10 dalis numato, kad kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai, išsaugoti elektronine forma vadovaujantis Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašu) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.

Iš surinktos medžiagos nustatyta, kad UAB „Inreal“ nuo 2018 m. pradžios iki 2021 m. elektroninėje laikmenoje ar popierine forma duomenų, susijusių su tapatybės nustatymu, nerinko ir nesaugojo. Pareiškėja teigia, kad ji rinko ir saugojo kitą informaciją ir dokumentus, susijusius su sudarytos su klientu tarpininkavimo sutarties sudarymu ir vykdymu, todėl nesutinka dėl nurodytų reikalavimų pažeidimo.

Nepaneigta, kad Bendrovė nesaugo kliento ir jo atstovo asmens tapatybės dokumento kopijų, įgaliojimų veikti kliento vardu, naudos gavėjo (juridinio asmens savininko) tapatybės duomenų, informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, ar tikrintų kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, patikrintų, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.

Taigi, atsižvelgiant į nustatyta, pareiškėjos argumentai dėl Įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimų įgyvendinimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Inreal“ vadovaujantis darbuotojas, organizuojantis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiaujantis su FNTT, buvo paskirtas įsakymu Nr. II/2020-001 tik nuo 2020 m. liepos 27 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei kilo nuo 2017 m. liepos 13 d. Apie tokio asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta dar vėliau – 2021 m. rugsėjo 14 d.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai vertino, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovėje mokymai, susiję su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, buvo vedami tik 2021 m., ir tai, abejotina apimtimi, nes su atitinkamais įsakymais, taisyklėmis ir tvarka, tvirtinančiais nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, 2021-01-02 buvo supažindintas tik paskirtasis vadovaujantis darbuotojas.

Ginčo dėl Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimo byloje nekyla, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, kad skirti Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, UAB „Inreal“ direktoriaus įsakymu Nr. II/2021-002 patvirtinti tik 2021 m. liepos 27 d., nors pareiga tokius patvirtintus nurodymus turėti buvo nuo Bendrovės įregistravimo 2017 m. liepos 13 d. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką.

Atsižvelgiant į atsakovės atlikto pareiškėjos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Įstatymo pažeidimus ir Komisijos išvadą, vertintina, kad pareiškėjos padaryti Įstatymo pažeidimai yra šiurkštūs ir sistemingi, nes jie atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų ir to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto požymius tokiam vertinimui. Taip pat pareiškėjos padaryti pažeidimai truko daugiau nei vienus metus; be to, ji yra padariusi ne vieną Įstatymo pažeidimą, t. y. yra pažeidusi keletą minėtų Įstatymo normų. Teismas pažymi, jog subjektyvus pareiškėjos Įstatymo nuostatų vertinimas ir aiškinimas (dėl nekilusios žalos ir mažareikšmiškumo) nešalina jos atsakomybės ir neatleidžia jos nuo pareigos tiksliai vykdyti imperatyvius Įstatymo normų reikalavimus.

Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už nustatytus pareiškėjos Įstatymo pažeidimus taikytina nuo 2 000 iki 1 100 000 Eur bauda. Taigi, baudos vidurkis yra 551 000 Eur.

Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę ir finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 5) šiame įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) kitas įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą.

Konkretus skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas remiantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu. Šio aprašo 5 punkte nustatyta, kad baudos dydis apskaičiuojamas nuosekliai penkiais etapais šio aprašo II skyriuje nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš Sprendimo, taip pat iš Komisijos Išvados, kuri yra sudedamoji Sprendimo dalis, atsakovė išsamiai pagrindė pareiškėjai taikomą sankciją ir paskirtos baudos dydį. Teismas neturi pagrindo su šiuo išsamiu atsakovės vertinimu nesutikti, be to, jis atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.

Dėl visų pareiškėjos argumentų, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į byloje nustatytas pareiškėjai palankias faktines aplinkybes, pažymėtina, kad Tarnyba nustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: gavusi FNTT įgaliotųjų atstovų pastabas ir išklausiusi rekomendacijas, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų patobulinti/papildyti Bendrovės taikomas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, kad Įstatymo reikalavimų būtų laikomasi visiškai, taip pat įpareigojo analogiškų veiksmų imtis brokerius, teikiančius Bendrovei tarpininkavimo paslaugas, be to, Bendrovė 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu pranešė apie paskirtą atsakingą asmenį. Tarnyba atsižvelgė į visa tai, ir vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punktu, sumažino baudos dydį, iš bazinio baudos dydžio atimdama 20 procentų bazinio baudos dydžio sumą.

Kaip matyti iš Sprendimo, Komisijos išvados, nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių. Taip pat Tarnyba vertino ir pareiškėjos finansinį pajėgumą, atsižvelgė į jos bendrąsias 2020 m. pajamas (1 177 465 Eur bendrosios ir 248 312 Eur pajamos iš tarpininkavimo). Dėl to atsakovė baudos dydį mažino 14,5 procento bazinio baudos dydžio suma.

Buvo atsižvelgta ir į tai, kad Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, todėl apskaičiuojant baudą, atimta 10 procentų bazinio baudos dydžio suma.

Be to, įvertintas ir Įstatymo pakeitimo Įstatymas, kuriuo nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) tapo Įpareigotaisiais subjektais, įsigaliojimo terminas (2017 m. liepos 13 d.), kad iš tiesų nekilnojamojo turto agentai yra vieni naujausių subjektų, įpareigotų praktikoje taikyti Įstatymo nuostatas, kad nebuvo susiklosčiusios praktikos nustatyti kliento tapatybę Įstatymo nustatyta tvarka. Šios aplinkybės priskirtos prie pareiškėjos padėtį gerinančių aplinkybių, todėl iš atlikus skaičiavimus gauto baudos dydžio atimta 20 procentų bazinio baudos dydžio suma.

Pareiškėja skunde, be kita ko, nurodo, kad Bendrovės teikiamos paslaugos dažniausiai apsiriboja pirkėjo, nuomininko suradimu, ir Bendrovei nėra žinomos visos sandorio sąlygos – kokiu būdu bus vykdomas atsiskaitymas tarp šalių, ar bus mokami grynieji pinigai, be to, net šalių suderėtos sąlygos gali būti vėliau jų pakeistos Bendrovei nežinant. Dėl šių priežasčių Bendrovė neturi objektyvių galimybių surinkti ir pateikti informaciją FNTT apie įtartinas operacijas. Tuo tarpu kiti subjektai, kuriems taip pat taikomi Įstatymo reikalavimai, - notarai, kurie tvirtina nekilnojamojo turto perleidimo sandorius bei bankai, per kuriuos vykdomi atsiskaitymai, turi realias galimybes įtartinas operacijas, sandorius sustabdyti ir apie juos pranešti FNTT.

Atsakant į šiuos pareiškėjos skundo argumentus pažymėtina, jog Įstatymas nustato pareigas finansų įstaigoms, apibrėžtoms Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, apibrėžtiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Įstatyme nei apibrėžiant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones (pareigą pažinti klientą, nustatyti ir patikrinti jo tapatybę, teikti informaciją Tarnybai apie įtartinas kliento pinigines operacijas ar sandorius, kliento atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis ir kitas), nei apibrėžiant poveikio priemonių taikymą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas vertintinas aplinkybes, nėra nustatyta išimčių, pagal kurias Įstatymo įpareigotieji subjektai galėtų nevykdyti savo prievolių tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja kitas Įstatymo įpareigotasis subjektas.

Taigi, pareiškėja privalėjo įgyvendinti visas be išimties jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones.

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, jog įmonėje Tarnybos patikrinimo metu nebuvo įgyvendintos Įstatymo nustatytos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Be to, sutiktina su Tarnybos atsiliepime išdėstytais motyvais, jog pareiškėja neturi galimybės žinoti ir negali teigti, ar konkretus notaras, ar kitas įpareigotasis subjektas tinkamai įgyvendina Įstatymo reikalavimus, todėl negali remtis prielaida, jog jos pareigas atliks kiti subjektai. Būtent pareiškėja privalėjo įgyvendinti visas be išimties jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Minėta aplinkybė neatleidžia Įstatyme nustatytų subjektų (šiuo atveju pareiškėjos) nuo jų pareigų vykdymo. Priešingu atveju Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos subjektams, nurodytiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, taptų betikslės ir apskritai nebūtų įgyvendintos. Akcentuotina, kad Įstatymas yra specialusis teisės aktas, todėl asmenims, nurodytiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, nesuteikta Įstatymo nuostatų aiškinti plečiamai ir (ar) kitaip jas taikyti, negu nustatyta pačiame Įstatyme.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjos padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai; pareiškėjos įvykdyti Įstatymo pažeidimai yra šiurkštūs ir sistemingi, šiuo atveju pažeisti svarbūs teisės aktų reikalavimai, susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymu. Nors pareiškėjos daugybiniai Įstatymo pažeidimai buvo daromi daugiau nei vienus metus, jai paskirtos baudos dydis (8 265 Eur) sudaro tik apie 1,5 proc. taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur). Nėra jokio pagrindo išvadai, kad paskirta bauda ir jos dydis pažeidžia proporcingumo principą ar prieštarauja ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams.

Teismo įsitikinimu, skiriant pareiškėjai poveikio priemonę – baudą, buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir priežastis, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat tinkamai buvo vadovautasi minėtais teisės principais, todėl paskirta 8 265 Eur bauda laikytina adekvačia ir proporcinga padarytiems Įstatymo pažeidimams. Svarbu paminėti ir tai, jog pareiškėja nenurodo (ir byloje nenustatyta) teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų lemti Tarnybos paskirtos baudos sumažinimą, kuri ir taip jau buvo pakankamai sumažinta, ar kitokios poveikio priemonės taikymą.

Įstatymo 38 straipsnis numato priežiūros institucijai teisę netaikyti poveikio priemonių jei atsižvelgus į tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, bei nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ir pažeidimui esant mažareikšmiui, nedarančiam esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, yra pagrindas manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pažeidimų mažareikšmiškumo, pažeidimai vertinti kaip apysunkiai, sistemingi, todėl, teismo nuomone, Tarnyba pagrįstai Bendrovei skyrė baudą, kurios dydį parinko atidžiai įvertinusi visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir skyrė, kaip jau minėta, tik 1,5 procento taikytinos baudos vidurkio dydžio baudą.

Teismas daro išvadą, kad Tarnyba tinkamai nustatė šiai bylai svarbias faktines aplinkybes bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjos atliktus veiksmus (neveikimą). Iš pareiškėjos skundo turinio galima suprasti, jog ji iš esmės neginčija ir neneigia Tarnybos nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau padarytus Įstatymo pažeidimus vertina kaip mažareikšmius, t. y., kad jais nebuvo padaryta niekam jokios žalos, o pati FNTT neskleidžia pakankamai informacijos apie Įstatymo nuostatas ir nesupažindina visuomenės su reikalavimais. Pareiškėja kelia klausimą dėl esamo teisinio reglamentavimo ydingumo, kad vienodi reikalavimai keliami NT tarpininkavimo paslaugas teikiantiems subjektams nepriklausomai nuo gaunamų pajamų. Todėl pernelyg didelė našta tenka nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas teikiančioms bendrovėms. Nėra tarpininkavimo veiklą vykdančių asmenų veiklą reglamentuojančio įstatymo, todėl nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugą gali teikti iš esmės bet kas, nuo eilinio fizinio asmens, iki skaidriai veikiančių nekilnojamojo turto bendrovių, o Įstatymo nuostatos turi būti taikomos visiems vienodai.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos keliamus klausimus dėl FNTT vaidmens teisinio reglamentavimo tobulinime ir įstatymų iniciatyvoje, vertina, kad šie argumentai nėra susiję su nagrinėjamo ginčo esme, kaip pažymėjo FNTT savo atsiliepime, nekilnojamojo turto agentų, brokerių veiklos reikalavimus nustatančių teisės aktų inicijavimas priklauso kitų viešojo administravimo subjektų veiklos sričiai. Todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina, jog priimant ginčijamą Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas (Tarnyba). Taip pat Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.