- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- 2S-1461-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16166-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. I.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį pagal ieškovo V. I. atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 10 846,27 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas savo neteisėtais veiksmais, t. y. priimdamas konstitucijai prieštaraujantį Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, pažeidė ieškovo teises, todėl ieškovui turi būti atlyginta turtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarė ieškovo V. I. ieškinį atsisakyti priimti.
Teismas nurodė, kad ieškovas į teismą kreipėsi, siekdamas prisiteisti dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą senatvės pensijos sumą (nors ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo). Pažymėjo, kad ieškiniams (skundams) pensijų klausimais nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nurodė, kad ieškovas pradėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijoje procedūrą, nes dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių. Nors VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 14 d. rašte ir išaiškinta ieškovui, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus skųsti galima VSDFV, tačiau ieškovas, apeidama nustatytą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūrą, iš karto kreipėsi į teismą. Nagrinėjamu atveju nėra tokio VSDFV sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas ieškovo skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo ir jo įpareigojimo išmokėti pensijos nepriemoką. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas grąžinti nusavintą pensiją teisme negali būti nagrinėjamas, nes jis neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti LR CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu. Taip pat teismas nurodė, kad ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėjo, kad nors ieškovo ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškovas neprašo priteisti jam neišmokėtą senatvės pensijos sumą, tačiau tai nekeičia teisinės situacijos. Ieškinio pagrindu nurodytas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, o ieškovo pasirinkta ieškinio reikalavimo formuluotė nekeičia ginčo esmės, nes ieškovas faktiškai prašo priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį dėl to, kad buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas. Taigi teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su teisės realizavimu į neišmokėtą pensijos dalį, o kadangi valstybinio socialinio draudimo senatvės skyrimas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, todėl ieškovo reikalavimas savo esme yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme. Teismas nurodė, kad su skundu V. I. turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. I. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti ieškinį nagrinėti dėl turtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad prašo atlyginti žalą, kurią patyrė dėl to, kad atsakovo Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamoji valdžia – Seimas priėmė teisės aktą, kurio nuostatos vėliau buvo pripažintos antikonstitucinėmis ir dėl kurių ieškovui buvo padaryta žala, t. y. ieškovas negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Pažymėjo, kad pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-02-14 raštas yra informacinio pobūdžio, jame pateikti duomenys apie ieškovo senatvės pensijos dydžius, todėl ieškovas neturi jokio pagrindo šio rašto skųsti. Nurodė, kad reikalavimams dėl valstybės institucijų ar jų pareigūnų padarytos žalos įstatymai nenumato privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos. Taip pat pažymėjo, kad pagal ABTĮ 15 str. administraciniai teismas sprendžia administracines bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o Seimas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ieškinys teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo V. I. ieškinį, laikytina pagrįsta ir teisėta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 10 846,27 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas savo neteisėtais veiksmais, t. y. priimdamas LR Konstitucijai prieštaraujantį Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, pažeidė ieškovo teises, todėl ieškovui turi būti atlyginta turtinė žala. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.) ir taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas savo esme yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 137 str., kurio 2 dalyje numatyti atvejai, kada teismas atsisako priimti ieškinį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys nėra teismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Taip pat pažymėtina, kad viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Tačiau visų pirma sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos išvada dėl bylos teismingumo administraciniam teismui, savo skundą grindžia tuo, kad jo ieškinys yra dėl žalos, padarytos neteisėtais atsakovo - Lietuvos Respublikos Seimo – veiksmais, atlyginimo, o ne dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo. Apeliantas pabrėžė, kad jis neskundžia Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmų ar neveikimo ir taip pat neskundžia jokio VSDVF teritorinio skyriaus sprendimo. Tačiau pažymėtina tai, kad reikšdamas ieškinį, ieškovas jį grindžia tuo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos nuostatos, kuriomis pensijos dirbantiems asmenims buvo sumažintos daugiau negu nedirbantiems, todėl ieškovui turi būti išmokėta 10 846,27 Lt pensijos dalis. Taigi ieškinio pagrindu nurodytas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurį įgyvendina VSDFV. Šiuo atveju su apeliantu sutiktina toje dalyje, kad iš esmės reikalavimas yra dėl žalos atlyginimo, tačiau toks reikalavimas yra siejamas su valstybės socialinės (pensijų mokėjimo) politikos viešojo administravimo srityje priimtais sprendimais. Taigi teismui nustačius, jog ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui būtų priteista neišmokėta senatvės pensijos dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo pasirinkta ieškinio reikalavimo formuluotė nekeičia ginčo esmės. Pažymėtina ir tai, kad nors ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.), ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.). Ieškovas atsakovu yra nurodęs Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, todėl nagrinėjamu atveju keliamas ginčas patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. numatytą ginčų kategoriją, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Tačiau apeliantas atskirtajame skunde dėsto argumentus ir kalba apie atsakovą kaip apie Lietuvos Respublikos Seimą, o kadangi Lietuvos Respublikos Seimas nėra viešojo administravimo subjektas, jo reikalavimas turi būti nagrinėjamas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). ABTĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Viešasis administravimas – įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti (ABTĮ 2 str. 1 d.). Kilusio ginčo esmę sudaro tai, jog, apeliantui atsakovas (valstybė) neišmokėjo jam priklausančios valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies už tam tikrą laikotarpį. Ieškinyje pagrįstai atsakovu nurodomas VSDFV, kuris yra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 4 d.), kadangi įgyvendino Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Teismas pažymi, jog Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą nurodžiusi, kad tokio pobūdžio ginčai yra ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, yra teismingi administraciniams teismams (ABTĮ 2 str. 1, 16 dalys, 3 str. 1 d.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartys, priimtos bylose A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, B. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2004 m. vasario 13 d. nutartis, priimta byloje D. O. P. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, 2004 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta byloje J. K. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba; kt.; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis priimta byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. O. L.).
Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.