Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. B. ir jos atstovei adv. J. Bieliauskienei, nedalyvaujant atsakovui V. B., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam pranešta tinkamai, viešu teismo skelbimu, bei tretiesiems asmenims (kreditoriams): UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, UAB ,,MCB Finance“, UAB ,,General financing“, Swedbank AB, UAB ,,Mokilizingas“, Bigbank AS filialas Lietuvoje, UAB ,,4 finance“, UAB ,,Ūkio banko lizingas“, UAB ,,Skolų valdymo centras“, UAB ,,Snoro lizingas“, UAB ,,Skolų rizikos sprendimai“, UAB ,,Gelvora“, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, teismo šaukimai įteikti tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, tretieji asmenys (kreditoriai): UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, UAB ,,MCB Finance“, UAB ,,General financing“, Swedbank AB, UAB ,,Mokilizingas“, Bigbank AS filialas Lietuvoje, UAB ,,4 finance“, UAB ,,Ūkio banko lizingas“, UAB ,,Skolų valdymo centras“, UAB ,,Snoro lizingas“, UAB ,,Skolų rizikos sprendimai“, UAB ,,Gelvora“, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškinyje pateikė šiuos motyvus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Ji teigė, kad santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio. Atsakovas 2013 metų vasarą metė darbą, teigdamas, jog mažai moka, paskui paliko šeimą ir išvyko į užsienį, teigdamas, jog uždirbs daugiau, kadangi šeima turi paėmusi iš kreditoriaus Swedbank paskolą. Išvykęs atsakovas nesako ieškovei adreso kur užsienyje gyvena, nustojo su ja bendrauti, pakeitė mobilaus telefono numerį ir ji jau apie metus laiko nieko apie ji nežino. Ieškovė teigė, kad atsakovas nuo pat gyvenimo santuokoje pradžios nuolat mėgdavo išgerti. Po atsakovo išvykimo į užsienį ieškovė pradėjo gauti pranešimus apie sutuoktinio skolas, apie kuris ji nieko nežinojo. Atsakovas dėl to jai nieko nepaaiškino. Taip pat vėliau rado ir atsakovo sudarytas kredito sutartis su kreditoriais. Teigė, kad tokia situacija ją žemino. Apie savo ketinimą nutraukti santuoką ieškovė informavo ir atsakovą tačiau jis nieko į tai neatsakė. Kadangi sutuoktiniai gyvena skirtingose šalyse, tai ieškovė mano, jog jų santuoka iširo.

Pagal ieškovę skyrybų priežastis yra atsakovo nesirūpinimas šeimą, prisiimtų įsipareigojimų prieš kreditorius nevykdymas, jo žeminantis požiūris į sutuoktinę ir kt.

Anot ieškovės atsakovo elgesys su sutuoktine reiškia, kad jis pažeidė lojalumo pareigą (CK 3.27 str. 1 d.), jos pažeidimas pasireiškia tuo, kad sutuoktinis visada privalo veikti tiek kito sutuoktinio, tiek šeimos interesais. Anot ieškovės atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas išvardytas daugelyje CK straipsnių (3.26 - 3.30, 3.35 - 3.36 str. ir kt.) - tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kitas pareigas. Ieškovė mano, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas.

Esant išvardytoms aplinkybėms, ieškovė mano, kad toliau gyventi kartu su atsakovu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl nori santuoką nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo ieškovė nereikalauja.

Po santuokos nutraukimo prašė palikti jai santuokinę B. pavardę.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių įrodymų apie jo neatvykimą pateisinančias aplinkybes, todėl pripažintina, kad jo nedalyvavimas teismo posėdyje nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Tretieji asmenys, išskyrus kreditorių Swedbank AB nepateikė teismui į bylą savo nuomonės dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl laikytina, jog jie jos pareikštiems reikalavimams atsakovui dėl įsipareigojimų kylančių iš kredito sutarčių vykdymo neprieštarauja. Kreditorius Swedbank AB atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad pagal jo ir šalių sudarytas kredito sutartis, įsipareigojimai nebuvo vykdomi, dėl ko sutartys buvo nutrauktos ir reikalavimo teisę į skolininkus perėmė naujasis kreditorius UAB ,,Gelvora“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir šalies paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 1993-11-06 sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 251 (8 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. B., kuri jau yra pilnametė (10 b.l.). Ieškovė savo gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, kaip ir atsakovas (9, 55 b.l.), tačiau faktinė atsakovo gyvenamoji vieta šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje (56 b.l.). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2013 metų vasaros pradžios (1-7 b.l.). Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas paliko šeimą.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26 - 3.30; 3.35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 2013 metų vasaros pradžios palikus likimo valiai, neteikiant šeimai paramos ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovą kaltu. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas jos negerbė, buvo nelojalus, veikė savo, o ne šeimos interesais paimdamas paskolas iš dalies kreditorių.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau ne tik daug mėnesių yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją, o taip pat nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu demonstravo netinkamą elgesį ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė įrodymus, tai yra atsakovo vardu vienasmeniškai sudarytas kredito sutartis (26-41 b.l.). Apie tai, kad galimai atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ar psichologinį smurtą, šios aplinkybės teismui ji tinkamais leistinais įrodymais nepagrindė. Tačiau iš ieškovės teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių, bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po santuokos sudarymo su ieškove, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (1-7 b.l.). Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovo elgesys su sutuoktine, patvirtina jų santuokos iširimą ir atsakovo kaltę (CK 3.60 str. 3d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 str. 3d. konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovo kaltės, nes jis ne tik paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, bet ir dėl jo netinkamo elgesio su sutuoktine. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui galimai yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą, bei teismo posėdžio datą, tačiau jis atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas sutinka. Be to ieškovė teigė, kad atsakovas ir į jos pasiūlymą nutraukti santuoka bendru sutikimu, ne tik nepateikė jai savo nuomonės, bet ir po to nekeitė elgesio su sutuoktine, todėl remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad šalių šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgijo esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo registruotino turto, kuris tarp sutuoktinių padalintinas lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 (11-14 b.l.).

Ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas jai iš kito sutuoktinio nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokinę pavardę – B. (CK 3.69 str. 1d.).

Atskirai pažymėtina, kad visos esamos ir galimos atsakovo skolos kreditoriams ar kiti jo kreditoriniai įsiskolinimai, laikytini atsakovo asmeninėmis piniginėmis prievolėmis šiems kreditoriams. Pirmiausia, šios asmeninės turtinės prievolės galėjo atsirasti dėl vienasmenių atsakovo veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo ieškovė, o be to šios prievolės nėra susijusios su šeimos poreikiais ir jos ieškovei nežinomos. Antra, šių prievolių pagrindu, galimai atsirasiančios teisės ir pareigos, yra tik tarp atsakovo ir kreditorių, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditoriumi, bei negali būti sietinos su ieškove. Todėl galimas skolininkas V. B. už šių prievolių įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsirasiančios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.).

Tačiau šalys ir toliau laikytinos solidariais skolininkais pagal jų prievolės kreditoriams: Credit 24, General Financing ir pagal įsipareigojimą ankstesniam kreditoriui Swedbank, kuris perleido reikalavimo teisę UAB ,,Gelvora“.

Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas, kaip jau minėta, nustatęs atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, turi pagrindą spręsti ir dėl šio ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatytas atsakovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš ieškovę, kuris būtų lėmęs akivaizdu jos emocinį skausmą ir pažeminimą. Taip pat nenustatytas ir atsakovo neištikimybės faktas. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas, nepriteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimo, turi remtis CK 6.250 straipsniu, reglamentuojančiu neturtinės žalos sąvoką, jos atlyginimo atvejus, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šis straipsnis taikytinas kartu su kitomis materialinės teisės normomis byloje esant reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė. Iš byloje esančių įrodymų teismui nėra tiesioginio teisinio pagrindo daryti išvadą dėl atsakovo kaltės laipsnio, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui atmestinas.

Kadangi valstybė ieškovei šioje civilinėje byloje suteikė antrinę teisinę pagalba (49 b.l.), tai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą, nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos nutraukimo (CPK 88str. 1d. 6p.). Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str., 282 str. 2 d. 1p.

nusprendžia:

Ieškovės D. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui V. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp D. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir V. B. (a/k (duomenys neskelbtini)), įregistruotą (duomenys neskelbtini). Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 251, nutraukti dėl sutuoktinio V. B. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „B“ ir ,,B“.

3. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas šalims padalintinas po lygiai.

3.1. Priteisti ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį buto su rūsiu 9,54 kv. m, (duomenys neskelbtini), 7 900 litų vidutinės rinkos vertės, 1/2 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 852,5 litų vidutinės rinkos vertės, iš viso turtą už 8 752,5 litus.

3.2. Priteisti atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį buto su rūsiu 9,54 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), 7 900 litų vidutinės rinkos vertės, 1/2 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 852,5 litų vidutinės rinkos vertės, iš viso turtą už 8 752,5 litus.

4. Pripažinti ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskolą, gautą AB SWEDBANK pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-021770-VA, AB SWEDBANK vartojimo kredito sutarties Nr. 10-021770-VA priedą Nr. 1 ir atsakovo 2010-11-30 su banku sudarytą kredito sutartį Nr. 10-086965 - RK, solidaria prievole.

5. Pripažinti ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokoje gautas paskolas pagal Šiaulių banko lizingo 2012-11-02 vartojimo kredito sutartį Nr. C-381-233928, CREDIT 24 sutartį, General Financing 2013-02-06 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1, ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariomis prievolėmis.

6. Pripažinti atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prisiimtas prievoles asmeninėmis pagal lizingo bendrovės SNORO lizingas (naujas pavadinimas UAB Mokilizingas) paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VJN10812USPA, BIGBANK AS filialo 2012-06-29 vartojimo kredito sutartį Nr. 1200734/95pa, pagal VIVUS.LT kredito sutartį, BIGBANK AS filialo 2012-01-29 vartojimo kredito sutartį Nr. 1200058/85ba, UAB „Ūkio banko lizingas“ 2012-09-19 vartojimo kredito sutartį Nr. C209288111, UAB „Ūkio banko lizingas“ 2013-01-09 vartojimo kredito sutartį Nr. C301329732, General Financing 2013-02-06 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2, General Financing 2013-02-06 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1, CREDIT 24 2013-04-26 paskolos sutartį Nr. 1100380, bei 2010-11-30 su Swedbank AB sudarytą kredito sutartį Nr. 10-086965-RK.

7. Po santuokos nutraukimo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti B. pavardę.

8. Ieškovei nutraukus santuoką, išlaikymas iš buvusio sutuoktinio nepriteistinas.

9. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 263,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt tris litų) žyminio mokesčio už santuokoje įgyto turto padalinimą, 46,76 Lt (keturiasdešimt šešis litus 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo per LR pašto bendrovę išlaidų atlyginimui, iš viso: 453,76 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt trys litus 76 ct).

10. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo V. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) valstybės išlaidų atlyginimui už ieškovei D. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

11. Nepriteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų, kadangi jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, taikant 50 procentų nuolaidą, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį. Panaikinti šios teismo 2014-02-21 nutartį dėl žyminio mokesčio atidėjimo ieškovei.

12. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.