Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Egidijui Pankauskui, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui T. V., gynėjui advokatui T. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-09-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 155 str. 1 d., 290 str., taikant BK 63 str. – laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., taikant BK 75 str. – bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2013-09-27 pagal BK 140 str. 2 d. – areštu 60 parų. 2014-04-24 paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 287 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 24 d., apie 11 val., Šilutės r., Juknaičių sen. ir k., Šiloko g. esančiame parkelyje, V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trukdydamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui T. V. sulaikyti T. N., policijos pareigūnui T. V. tempė už rankų ir tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, tuo padarydamas nosies ir viršutinės lūpos sumušimą, kas sukėlė nukentėjusiajam T. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 287 straipsnio 2 dalį, kaltu iš esmės neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. liepos 24 d., apie 11 val., Šilutės r., Juknaičių k. parkelyje jis su pažįstamais, tarp kurių buvo ir T. N., sėdėjo ant suoliuko, bendravo tarpusavyje. Prie jų iš už nugaros priėję du nepažįstami vyrai, iš kurių vienas, kaip dabar žino, buvo T. V., nurodė T. N. važiuoti kartu su jais. Tačiau T. N. tokiam reikalavimui nepaklusęs pareikalavo šaukimo atvykti, įsikibo į suolą. Nepažįstamas vyras plikai skusta galva pradėjo tempti nuo suoliuko T. N., kuris priešinosi, dėl ko tempiant pastarąjį alkūne sudavė jam per viršugalvį. Tada jis šiam vyrui sudavė per rankas ir jį pastūmė. T. V. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Kad prie jų priėję nepažįstami vyrai, kurie neprisistatė ir buvo neuniformuoti, yra policijos pareigūnai suprato tik tada, kai šie iškvietė „pastiprinimą“. Įvykio metu buvo blaivus, o prisigėrė atvežtas į policijos komisariatą, kuriame po suolu rado butelį alaus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. apklaustas įtariamuoju iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, tvirtindamas, kad jis abiems nepažįstamiems vyrams, kurie tempė nuo suoliuko besipriešinantį T. N., reikalavusį parodyti pažymėjimus, duoti šaukimą atvykti, sudavė per rankas, pastūmė vyrą plikai skusta galva toliau nuo suoliuko, nežinodamas, jog šie yra policijos pareigūnai. Nepažįstamiesiems paėjus toliau T. N. atsistojo ir nuėjo namo. Nei vienam iš nepažįstamų vyrų nesudavė į veidą (b.l. 74, 75, 79).

Iš alkotesterio Lion Alcolmeter 500 Nr. 18811, patikrinimo šaknelėje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 24 d., 11 val. 59 min., policijos pareigūnas V. M. nustatė 3,05 promilių girtumą (b.l. 69).

Nukentėjusysis T. V., policijos pareigūnas, apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 8, 9), kad 2014 m. liepos 24 d., apie 11 val., jis su kolega K. B., turėdami pavedimą surasti ir į policijos komisariatą atvesdinti įtariamąjį T. N., kuris neatvyksta gavęs šaukimą, būdami neuniformuoti, nuvyko į Juknaičių k., kur Šiloko g. esančiame parkelyje pamatė ant suoliuko sėdinčius neblaivius keturis asmenis, tarp kurių buvo ieškomas T. N.. Priėję prie T. N., prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, nurodė šiam važiuoti kartu į policijos komisariatą, tačiau jis tai daryti atsisakė, reikalavo duoti šaukimą, įsikibo į suoliuką. T. N. perspėjo, kad jam gresia atsakomybė už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Visą laiką į jų pokalbį su T. N. kišosi šalia sėdintis neblaivus V. M.. T. N. nevykdant reikalavimo vykti į policijos komisariatą ir sėdint įsikibus į suoliuką, jis su K. B. jį pakėlė, tačiau šis pradėjo priešintis - bandė išsilaisvinti ir pabėgti, prasidėjo grumtynės, neleido uždėti antrankių. Tuo metu nuo suoliuko pašokęs V. M. trenkė jam per rankas ir atsitraukęs vieną kartą jam į veidą, pataikydamas į nosį ir lūpą. Paleidus T. N. šis pabėgo, nes kolega jo neišlaikė. Tada jie papildomai iškvietė policijos pareigūnų, kurie V. M. pristatė į policijos komisariatą. Dėl sužalojimų kreipėsi į specialistus. Tvirtina, kad V. M. yra jo kaimynas, kuris jį pažįsta kaip policijos pareigūną.

Nukentėjusysis T. V., ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus patvirtino akistatoje su kaltinamuoju V. M. (b.l. 10, 11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos specialisto 2014-08-11 išvados Nr. G1655/14(03) matyti, kad remiantis tyrimui pateiktų T. V. medicininių dokumentų ir ekspertui nurodomų, teisėsaugos nustatytų traumos patyrimo aplinkybių duomenimis konstatuota, jog T. V. nustatytas nosies ir viršutinės lūpos sumušimas. Nustatytus sumušimus T. V. galėjo patirti paveikus nosies – viršutinės lūpos sritį kietu buku daiktu. T. V. kūne išskiriama viena trauminio poveikio vieta (nosies – viršutinės lūpos sritis). Nustatytus sumušimus T. V. galėjo patirti 2014 m. liepos 24 paros pirmoje pusėje. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 18).

Iš pareigybės aprašymo, patvirtinto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 85-V-827, su kuriuo T. V. susipažino 2013 m. rugpjūčio 9 d., kopijos matyti, kad T. V. yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-29).

Liudytojas K. B., policijos pareigūnas, apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 31) ir nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusysis T. V..

Liudytojas V. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 34, 35), kad 2014 m. liepos 24 d., apie 11 val. Juknaičių k., jis, būdamas parkelyje kartu su V. M., A. P. ir T. N., matė ir girdėjo kaip priėjęs T. V. prisistatė policijos pareigūnu ir bandė sulaikyti, nusivesti į suoliuką įsikibusį ir besipriešinantį T. N., kurį ketino pristatyti į policijos komisariatą, tačiau to padaryti nepavyko, nes tuo metu įsikišęs V. M. susistumdė su T. V., kuriam vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, o T. N. išsilaisvinęs pabėgo. Tvirtina, kad T. V. ir V. M., kuris prašė T. V. parodyti pažymėjimą, yra to paties kaimo gyventojai, kaip ir jis.

Liudytojas V. Š., ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus patvirtino akistatoje su kaltinamuoju V. M. (b.l. 36, 37).

Iš alkotesterio Lion Alcolmeter 500 Nr. 18811, patikrinimo šaknelėje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 24 d., 11 val. 56 min., policijos pareigūnas V. Š. nustatė 0,32 promilių girtumą (b.l. 33).

Liudytojas A. P., apklaustas teisiamajame posėdyje nors ir tvirtino, kad dėl girtumo ir nemažai praėjusio laiko nuo įvykio neviską prisimena, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 40), kad įvykio dieną, Juknaičių k. parkelyje jam sėdint ir geriant alų su V. M. ir kitais vyrais, atvyko iš matymo pažįstami kriminalinės policijos pareigūnai, kurie priėję prie vieno iš vyrų nurodė šiam vykti kartu į policiją. Jis atsistojęs ir paėjęs į šoną matė kaip pareigūnai paėmę už rankų vedėsi vieną vyrą, o kitas vyras pribėgęs prie jų pradėjo pareigūnus tampyti, trukdyti šiems vestis vyrą, mosikuoti rankomis, tačiau nematė ar sudavė smūgį.

Iš alkotesterio Lion Alcolmeter 500 Nr. 18811, patikrinimo šaknelėje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 24 d., 12 val. 08 min., policijos pareigūnas A. P. nustatė 3,34 promilių girtumą (b.l. 39).

Liudytojas T. N., apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 41, 42), kad 2014 m. liepos 24 d., apie 10 val., Juknaičių k. esančiame parkelyje jam, V. Š., V. M. ir dar vienam nepažįstamam vyrui sėdint ant suoliuko prie jų priėjo du nepažįstami vyrai, iš kurių, kaip dabar žino, buvo T. V., kurie nepristatę policijos pareigūnais, neparodę tarnybinių pažymėjimų, nors jų prašė tą padaryti, nurodė jam vykti kartu į policijos komisariatą. V. M. taip pat prašė parodyti pažymėjimus. Kadangi buvo neblaivus, todėl važiuoti į policijos komisariatą atsisakė. Kai atvykę vyrai suėmė jį už rankų išgirdo šūkaujant V. M., bet nematė ką šis daro, tačiau pajutęs atlaisvėjusias savo rankos, pabėgo.

Iš 2014-07-24 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra Šilutės r., Juknaičių sen. ir k., Šiloko g. esančiame parkelyje, prie suolelio po medžiais (b.l. 5-7).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad V. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą pagal BK 287 straipsnio 2 dalį, yra surinkta pakankamai.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. M. neneigė fizinio smurto panaudojimo prieš vieną iš atvykusių neuniformuotų policijos pareigūnų, kurį įvardino kaip vyrą plikai skusta galva, fakto, bet iš esmės neigė žinojęs ir supratęs, jog smurtavo prieš policijos pareigūną bei apskritai smurtavęs prieš nukentėjusįjį T. V.. Tačiau tokia kaltinamojo pozicija yra nenuosekli, nes ikiteisminio tyrimo metu jis, apklaustas įtariamuoju dalyvaujant gynėjui, priešingai nei teisiamajame posėdyje nurodė, kad abiems nepažįstamiems vyrams, kurie tempė nuo suoliuko besipriešinantį T. N., reikalavusį parodyti pažymėjimus, duoti šaukimą atvykti, sudavė per rankas. Kaltinamojo T. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus paneigia ir iš dalies jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina nuoseklūs ir vieni kitus papildantys nukentėjusiojo T. V., liudytojų K. B., V. Š. parodymai, kuriuose nurodoma ne tik apie atvykusių asmenų prisistatymą policijos pareigūnais, bet ir apie raginimą vykti į policijos komisariatą, T. N. prašymą įteikti šaukimą, taip pat fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį T. V., bei teismo medicinos specialisto išvadoje, akistatų – tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo bei tarp liudytojo V. Š. ir kaltinamojo, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kita bylos medžiaga, kuriais abejoti nėra pagrindo. Teismo vertinimu svarbi yra nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo V. Š. nurodyta aplinkybė, kad jie yra to paties (duomenys neskelbtini) gyventojai, kaip ir V. M., kuris T. V. pažįsta kaip policijos pareigūną. Be to, kaip nurodo liudytojas V. Š., V. M. reikalavo T. V. parodyti tarnybinį pažymėjimą. Tiek šios nurodytos aplinkybės, tiek nuosprendyje aptarti įrodymai tik patvirtina tai, kad kaltinamasis V. M. prieš nusikalstamų veiksmų atlikimą suprato ir žinojo, jog bendrauja su neuniformuotais policijos pareigūnais, iš kurių vieno atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko, jog šiems sutrukdytų sulaikyti T. N.. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis ir liudytojai K. B., V. Š. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Taigi teismas kitų, abejonių nekeliančių, įrodymų kontekste kaltinamojo V. M. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, griežtesnės bausmės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Kaltinamojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 287 straipsnio 2 dalį, nes jis panaudodamas fizinį smurtą, tokiu būdu reikalavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno T. V. susilaikyti atlikti veiksmus, t.y. sulaikyti, kito asmens – T. N. naudai.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. M. baustas administracine tvarka (b.l. 55-58), tyčinį apysunkį nusikaltimą valstybės tarnautojo veiklai (BK 11 str. 4 d.), padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai, kaip dažnai girtaujantis, aršus būnant išgėrus, konfliktuojantis, agresyvaus būdo asmuo (b.l. 46), iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nusikaltimais veiksmais padarytos žalos neatlygino, nors kaip pats nurodo dirba (duomenys neskelbtini), o visa tai rodo, kad jis tinkamos išvados iš ankstesnio teistumo nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, įstatymų nesilaiko, nenori dorai ir sąžiningai gyventi.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, dalyką, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo recidyvinę asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančios aplinkybės buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. M. paskyrus BK 287 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, ją paskiriant atlikti areštinėje.

V. M. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (BK 66 str. 2 d.).

V. M. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas jį periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 85-87) - paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus keistinos į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė kaltinamajam V. M. civilinį ieškinį dėl 51,52 Lt (14,92 Eur) turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo T. V., gim. 1986-12-01, gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų (b.l. 24, 25). Kaltinamasis šį ieškinį pripažįsta visiškai. Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-07-24 nukentėjusiajam T. V. dėl patirto sveikatos sutrikdymo sveikatos priežiūros įstaigos medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 51,52 Lt (14,92 Eur). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam T. V. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais V. M. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina iš V. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 14,92 Eur turtinės žalos atlyginimui (CK 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusysis T. V. pareiškė kaltinamajam V. M. civilinį ieškinį dėl 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 13, 14). Kaltinamasis šį ieškinį pripažįsta iš dalies. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, tačiau tenkintinas, iš dalies mažinant jo dydį.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. M. nukentėjusiajam T. V. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu smurtu, skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto, jo pasekmių, sukeltu stresu, nepatogumais dėl nosies ir viršutinės lūpos sumušimo, padarė nusikalstamais veiksmais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, veiksmų apimtį ir intensyvumą, jo turtinę, šeiminę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, nusikaltimo pobūdį, susijusį su fiziniu smurtu, dėl ko nukentėjusysis patyrė skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, į kitas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, atsižvelgus į paminėtų kriterijų visumą, teismo manymu nukentėjusiojo T. V. pareikštas civilinis ieškinys tenkinas iš dalies ir priteistina iš V. M. T. V. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 str.).

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Teisme gautas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir KVGTPT) prašymas, kuriuo prašoma iš kaltinamojo V. M. priteisti 81,06 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl KVGTPT parinkto advokato T. L. teikiamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos V. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-733/2015.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. (Lietuvos Respublikos 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275, įsigal. 2014-01-01 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) redakcija).

Kadangi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. M., kuriam Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskirtas gynėjas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. M. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal BK 287 straipsnio 2 dalį ir paskirti septyniasdešimties (70) parų areštą.

Arešto bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią V. M. nustatyti nuo jo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką V. M. įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2014-07-24 iki 2014-07-25 išbūtą laiką, t.y. dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai, kas sudaro dvi arešto paras.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas jį periodiškai registruotis policijos įstaigoje keistinos į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 14,92 Eur turtinės žalos atlyginimui.

T. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. V., gim. (duomenys neskelbtini), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos V. M., 81,06 Eur išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.