Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-457-297/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
1-457-297/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11648-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
E. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-457-297/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11648-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11648-19, kurioje

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. L. 2019 m. kovo 21 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) esančio buto koridoriuje, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. K.: sugriebė ją už kaklo ir stipriai spaudė, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kaklo abejose pusėse.

Kaltinamasis E. L. kaltę pripažino. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad nukentėjusioji J. K. yra jo buvusi sugyventinė, jie turi bendrą vaiką – 3 metų amžiaus dukrą, kuriai kaltinamasis kas mėnesį moka priteistą išlaikymą. Paskutiniu metu jis gyveno skyrium nuo sugyventinės ir dukters, bet kiekvieną dieną po darbo jas aplankydavo. 2019 m. kovo 21 d. apie 18 val. jis atvažiavo pas J. K. į butą (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus. Kiek pabendravęs su dukra, norėjo važiuoti su ja į parduotuvę apsipirkti, bet J. K. neleido jam vežtis dukros. Dėl to jie susibarė. Konfliktas vyko buto koridoriuje. J. K. rėkė ant jo, todėl kaltinamasis nesusivaldė, griebė jai už kaklo ir stipriai spustelėjo. Taip suspaudęs jai kaklą laikė kelias sekundes. Norėjo, kad ji nerėktų. Po to jis pasitraukė nuo J. K. ir išėjo iš buto. Dėl to, kad smurtavo J. K. atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi (b. l. 39–40, 45).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš J. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. kovo 21 d. nukentėjusioji kreipėsi į policiją dėl to, kad tą pačią dieną apie 19 val. namuose (duomenys neskelbtini), kartu gyvenantis jos sugyventinis E. L. žodinio konflikto metu sugriebė ją ranka už kaklo ir, kita ranka laikydamas už galvos, ją smaugė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (b. l. 1–3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra; tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 9–11).

Specialisto išvadoje Nr. G 249/2019 (06) nurodyta, kad J. K. poodinės kraujosruvos kaklo abejose pusėse galėjo būti padarytos vienu momentu, kietu buku daiktu, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, t. y. kad 2019 m. kovo 21 d. apie 19 val. sugyventinis E. L., kaire ranka sugriebęs jai už kaklo, o dešine – prilaikydamas galvą, ją smaugė; tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji J. K. parodė, kad su E. L. kartu gyveno kaip sugyventiniai apie 10 metų. Jie turi bendrą dukrą G., gimusią (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji su vaiku gyvena bute (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su E. L. visada būdavo įtempti, jie abu nuolat pykosi, todėl paskutiniu metu E. L. gyveno atskirai. Tačiau 2019 m. kovo mėn. apie savaitę laiko jie vėl gyveno kartu, bandydami taikytis ir išsaugoti šeimą. Jiems gyvenant kartu, 2019 m. kovo 21 d. apie 19 val. namuose tarp jos ir E. L. kilo konfliktas, nes pastarasis norėjo, kad ji su dukra G. važiuotų į kaimą pas jo tėvus, o ji norėjo likti namuose ir kitą dieną eiti į Kaziuko mugę. E. L. supyko, pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, ji irgi rėkė ant jo. Vykstant konfliktui, E. L. griebė jai už gerklės ir stipriai suspaudė. Ji labai išsigando, negalėjo normaliai kvėpuoti. Taip sugriebęs ją už kaklo E. L. laikė apie pusę minutės, tuo pat metu jis keikė ją necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad ją užmuš. Dėl jo veiksmų jautė fizinį skausmą ir ant jos kaklo liko smaugimo žymės. Pasakė E. L., kad iškvies policiją, po ko jis išėjo iš buto. E. L. buvo blaivus, todėl ji neskambino pagalbos telefonu, nes manė, kad policijos pareigūnai neatvyks. Bet ji iš karto nuėjo į policijos komisariatą ir pranešė apie patirtą smurtą artimoje aplinkoje. Civilinio ieškinio dėl E. L. smurto nereiškia (b. l. 16, 17–18).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. L. kaltė yra įrodyta. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. K., t. y. sugriebė jai už kaklo ir stipriai spaudė, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 66).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis E. L. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (b. l. 57–58), tačiau baustas administracine tvarka ir turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 59–61), į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 56), dirba (b. l. 64–65). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, taigi, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 21 d. 20.30 val. iki 2019 m. kovo 22 d. 11.20 val. (b. l. 32, 47), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49–50) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 21 d. 20.30 val. iki 2019 m. kovo 22 d. 11.20 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė