- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- I-416-437/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- UAB „Naujos statybos technologijos“
- Kategorijos
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui J. Č.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Naujos statybos technologijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Naujos statybos technologijos“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Naujos statybos technologijos“ (toliau – ir pareiškėjas) 2004 m. gegužės 3 d. buvo įregistruotas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre (b. l. 8).
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir atsakovas) 2009 m. spalio 8 d. surašė užduotį atlikti mokesčių mokėtojo E. L. (E. L.) mokestinį tyrimą Nr. 90-2300 dėl individualios veiklos vykdymo (b. l. 17).
Atsakovas 2009 m. lapkričio 13 d. surašė operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pavedimas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 120 straipsnio nuostatomis, vyresniajai specialistei buvo pavesta atlikti pareiškėjo operatyvų patikrinimą siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Su šiuo pavedimu pareiškėjo direktorė buvo supažindinta pasirašytinai 2009 m. lapkričio 16 d. (b. l. 11).
Pareiškėjas, nesutikdamas su pavedimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 4–7), prašydamas pavedimą panaikinti, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti pavedimo galiojimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, privalo vadovautis ne tik MAĮ, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Atsakovo veiksmus įforminantys sprendimai ir kiti dokumentai, priimami konkretaus asmens atžvilgiu, laikomi individualiais teisės aktais, kurių turiniui taikomi VAĮ 8 straipsnio reikalavimai. Šiuo atveju, nors to reikalauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalis, pavedimas nėra pagrįstas individualiai nustatytais faktais, t. y. nėra nurodyta jo priėmimo priežastis, taip pat neišdėstyta individuali argumentacija. Teigė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių 8.7 punkte imperatyviai nurodyta, kad pavedime turi būti nurodyti konkretaus tikrintino mokesčių mokėtojo rekvizitai, tačiau šiuo atveju pavedime nurodyta: „vieta – UAB „Naujos statybos technologijos“ ((duomenys neskelbtini))“, todėl pareiškėjui neaišku, ar bus tikrinamas jis pats, ar jo patalpose bus tikrinami kiti mokesčių mokėtojai. Nurodė, kad atsakovas, nesilaikydamas VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, pažeidė teisėtumo principą, sukliudė jam suprasti pavedimo surašymo priežastį, apsunkino jo pasirinkimą, ar skųsti šį pavedimą, taip pat suvaržė jo teisę paduoti skundą dėl pavedimo motyvų. Teigė, kad nesustabdžius pavedimo galiojimo, teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba taps neįmanomu, nes tuo atveju, jeigu operatyvus patikrinimas bus baigtas iki teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas bus patenkintas, priėmimo, šio sprendimo nebebus galima įvykdyti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 15–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad ginčijamo pavedimo surašymo priežastis – priešpriešinės informacijos, susijusios su mokesčių mokėtojo, pareiškėjo steigėjo ir akcininko, E. L. galimai vykdoma individualia veikla, surinkimas. Nurodė, kad pareiškėjo direktorė 2009 m. lapkričio 12 d. telefonu buvo informuota apie planuojamą atlikti pareiškėjo operatyvų patikrinimą bei apie tai, kad jai patogiu laiku bus atvykta į pareiškėjo biuro patalpas, kur ji bus supažindinta su pavedimu ir bus padarytos reikalingų dokumentų, susijusių su E. L., kopijos, tačiau direktorė pageidavo pati atvykti pas atsakovą ir pateikti reikalingus dokumentus. Pareiškėjo direktorė 2009 m. lapkričio 16 d. atvyko pas atsakovą, pasirašytinai susipažino su pavedimu, tačiau jokių pastabų dėl jo turinio ar formos nepateikė. Pareiškėjo direktorė jokių dokumentų, susijusių su E. L., iki šiol nepateikė. Teigė, kad pavedimas buvo surašytas laikantis MAĮ 120 straipsnio 2 dalyje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 patvirtintų Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių 5 punkte numatytų reikalavimų, dokumento turinys yra aiškus, jame yra nurodyti visi privalomi rekvizitai, prieš tai paminėti teisės aktai nereikalauja pavedime nurodyti jo priėmimo priežastį. Teigė, kad mokesčių mokėtojas turi bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, savanoriškai vykdyti teisės aktuose jam nustatytas pareigas bei netrukdyti mokesčių administratoriui įgyvendinti jam įstatymais suteiktų teisių, be to, mokestinis patikrinimas negali tapti negalimu vien dėl to, kad mokesčių mokėtojas jo eigoje kelia ginčus dėl mokesčių administratoriaus veiksmų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu (b. l. 38–41) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pagal MAĮ 115 straipsnio 3 punktą operatyvus patikrinimas yra viena iš mokestinio patikrinimo rūšių. MAĮ 34 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Teismas nustatė, kad operatyvių patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarką nustato Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklės bei Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklės. Teismas, ištyręs skundžiamą pavedimą, nustatė, jog jis parengtas tiksliai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 patvirtintą operatyvaus patikrinimo pavedimo formą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat laikantis Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių 8 punkto reikalavimų, keliamų operatyvaus patikrinimo pavedimo turiniui. Teismas nustatė, kad pareiškėjo argumentas dėl pavedime neaiškiai suformuluoto operatyvaus patikrinimo tikslo yra nepagrįstas, nes šis tikslas yra aiškus (patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą), ir jį detalizuoti operatyvaus patikrinimo pavedimo forma mokesčių administratoriaus neįpareigoja. Teismas nustatė, kad pareiškėjo argumentas, jog iš pavedimo turinio neaišku, ar bus tikrinamas pareiškėjas, ar jo patalpose bus tikrinami kiti mokesčių mokėtojai, taip pat nepagrįstas, nes pavedime aiškiai nurodytas tikrinamo mokesčių mokėtojo, t. y. pareiškėjo, pavadinimas ir kodas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 44–47) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą bei pavedimą panaikinti.
Apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai patikrino, ar pavedimas atitinka Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių ir Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių specialiuosius reikalavimus, tačiau neatsižvelgė į tai, jog šios taisyklės įtvirtina tik minimalius pavedimo turiniui keliamus reikalavimus ir neeliminuoja atsakovo pareigos savo priimamuose sprendimuose nurodyti VAĮ 8 straipsnyje nurodytų būtinų duomenų (šiuo atveju pavedimas nėra pagrįstas individualiai nustatytais faktais), juo labiau, kad VAĮ yra aukštesnės juridinės galios teisės aktas lyginant su taisyklėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 55) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo turinio atitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams bei jo pagrindimo objektyviais duomenimis.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.).
MAĮ (2008 m. gruodžio 22 d. redakcija Nr. IX-2112) 33 straipsnio 1 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. MAĮ 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta, kad mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. MAĮ 115 straipsnio 3 punkte numatyta, kad viena iš mokestinio patikrinimo rūšių yra operatyvus patikrinimas, kuris reiškia įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimą (...). MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas (...). MAĮ 34 straipsnyje numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Pagal MAĮ 128 straipsnį mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu (1 dalis), o patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai savo ruožtu patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (2 dalis), tačiau šios nuostatos netaikomos atliekant, be kita ko, operatyvų patikrinimą (3 dalis), kas lemia, jog po operatyvaus patikrinimo negali kilti joks mokestinis ginčas, kurio sąvoka apibrėžta MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje (mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)). MAĮ 128 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, kad operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.
Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių (2008 m. rugpjūčio 5 d. redakcija Nr. VA-41) 20 punkte numatyta, kad operatyvaus patikrinimo rezultatai įforminami: operatyvaus patikrinimo pažyma (20.1 punktas) arba priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma (20.2 punktas), t. y. kaip būtų buvę šiuo atveju. Taisyklių 23 punkte, be kita ko, nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai operatyvaus patikrinimo metu nustatomas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, už kurį pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui numatyta administracinė atsakomybė ir kurį nustačius, ATPK suteikia teisę VMI pareigūnui surašyti ATP protokolą. Taisyklių 31.1 punkte numatyta, kad bylos nagrinėjamos ir ekonominės sankcijos skiriamos priimant nutarimus dėl operatyvaus patikrinimo rezultatų, kurie įforminti ATP protokolu, kai pagal ATPK teisė nagrinėti ATP bylą suteikta VMI, o 33 punkte – asmuo, nesutinkantis su priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, turi teisę nutarimą skųsti ATPK nustatyta tvarka.
Taigi pagal prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą operatyvaus patikrinimo pavedimas yra procedūrinis dokumentas, ir jo išrašymas yra neišvengiamas žingsnis siekiant atlikti patikrinimo veiksmus. Šis pavedimas yra tik vienas iš viešojo administravimo procedūros, kurios pabaigoje net nepriimamas galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui materialiųjų (mokestinių) teisinių pasekmių, metu priimamų dokumentų. Materialios teisinės pasekmės pareiškėjui kils tik tuo atveju, jeigu operatyvaus patikrinimo metu bus nustatytas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, už kurio padarymą asmeniui numatyta administracinė atsakomybė, bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, skundžiamas ne ABTĮ, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Nors ir negalima teigti, kad operatyvaus patikrinimo pavedimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio (MAĮ 121–126 straipsniai). Šiuo pavedimu mokesčių mokėtojo teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, pavedimas jo teisiniam statusui jokios įtakos neturi.
MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, tačiau šios nuostatos negalima suprasti absoliučiai, ji turi būti aiškinama kartu su prieš tai išanalizuotomis ABTĮ nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į operatyvumo principą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ir aktus, priimtus mokestinio patikrinimo eigoje, tačiau naudojimasis šia įstatymine teise negali tapti priemone išvengti mokestinio patikrinimo, mokestinis patikrinimas negali tapti negalimu vien dėl to, kad mokesčių mokėtojas jo eigoje kelia ginčus dėl mokesčio administratoriaus veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-365/2007). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei MAĮ, nei Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklės neįtvirtina tiesioginės pareiškėjo teisės skųsti operatyvaus patikrinimo pavedimą, be to, ginčijamo pavedimo teisminė kontrolė nėra prasminga, teismas šiame etape asmens teisių apginti negalėtų, nes, kaip minėta, tokio pavedimo surašymas yra tik vienas iš procedūros etapų.
Dėl prieš tai nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors ginčijamas atsakovo surašytas pavedimas atlikti pareiškėjo operatyvų patikrinimą traktuotinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), tačiau įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjui, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Pavedimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti sprendžiant skundo priėmimo klausimą, administracinė byla nutrauktina ir pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės nenagrinėtinas.
Tokios pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010 ir 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.