- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-736-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04803-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- N. T., mažosios bendrijos „Soroka“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Poliprojektas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. T. ir mažosios bendrijos „Soroka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Poliprojektas“ ieškinį atsakovams N. T. ir mažajai bendrijai „Soroka“ dėl žalos padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais atlyginimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Poliprojektas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų N. T. ir MB „Soroka“ solidariai 21 727,30 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovus nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus - uždrausti atsakovams patiems ar per trečiuosius asmenis vykdyti sudarytas sutartis su UAB „Poliprojektas“ klientais ir įpareigoti nesudarinėti naujų sutarčių ir neparduoti prekių UAB „Poliprojektas“ klientams UAB „Baltic engineers“ ir UAB „JP Architektūra“ vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovus pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, telefono paslaugų struktūros duomenis.
Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų N. T. ir MB „Soroka“ kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turtines teises 21 727,30 Eur sumai. Nurodė, jog internetinio puslapio duomenimis MB „Soroka“ turi 1 automobilį, o 2014 metų apyvarta buvusi tik 10 000 – 20 000 Eur. Nurodė, kad šios aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovų N. T. ir MB „Soroka“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, 21 727,30 Eur sumai, uždrausdamas areštuotu turtu disponuoti, bet palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, teismas taip pat leido atsakovams iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu pareikšto reikalavimo ribose. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma 21 727,30 Eur pripažintina didele, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas yra pagrįstas ir jis tenkintinas pareikšto reikalavimo ribose – 21 727,30 Eur sumai (CPK 145 str. 2 d.). Siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovų teisėtų interesų apsaugą, teismas nurodė, jog pirmiausia areštuotinas atsakovų nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos pareikšto reikalavimo ribose, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d., 147 str. 1 d., 376 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai N. T. ir MB „Soroka“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškiniu reiškiama suma atsakovams yra didelė ir atsakovų atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų pasunkinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jį neįmanomu. Teismas nevertino ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo, nors tokią pareigą turėjo. Iš ieškinio matyti, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas visiškai nepagrįstas, nes jis absoliučiai nepagrįstai reikalauja priteisti jam visas tariamai negautas pajamas, neišskaitydamas iš reikalaujamos sumos nei paslaugų teikimo sąnaudų, nei privalomųjų mokesčių valstybės biudžetui. Apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, nes ginčas šiam teismui yra neteismingas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Poliprojektas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovai kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovų turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išskirtinai ieškovui. Nesant duomenų apie gera atsakovų finansinę padėtį, nėra pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones. Byla teisminga Vilniaus rajono apylinkės teismui, todėl šis teismas turėjo teisę priimti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
Teismas nenurodė motyvų, kodėl vien didelės vertės ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, patvirtinančių antrąją įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iškils grėsmė realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Sutiktina su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad vien ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, išvadą, kad ieškinio suma dviems atsakovams yra didelė, teismas padarė, iš esmės neturėdamas duomenų apie atsakovų turtinę padėtį. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad internetinio puslapio duomenimis MB „Soroka“ turi 1 automobilį, o 2014 metų apyvarta buvusi tik 10 000 – 20 000 Eur ribose, nepatvirtina atsakovų turtinės padėties ir nesudaro pagrindo išvadai, jog pareikšto ieškinio suma abiems atsakovams yra didelė. Teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nenurodė, kokie konkretūs atsakovų veiksmai leidžia teigti, jog atsakovai yra nesąžiningi. Tokių veiksmų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien ieškinio padavimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovui pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas, todėl apskųstoji nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Poliprojektas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties skaitmeninę kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.