Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-22618-950/2017, kuria skolininko turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius R. L. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko A. B. 27 804,00 Eur skolą, 3 620,00 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (27 804 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 213,00 Eur žyminį mokestį bei 350,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą A. B. priklausančių paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,C“ akcijų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ar piniginių lėšų reiškiamo reikalavimo ribose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo skolininkui A. B. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas skolininką arba trečiuosius asmenis, dalį, o jo nesant ar esant nepakankamai - atitinkamą skolininko piniginių lėšų ir turtinių teisių, kito turto (akcijų), priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, dalį, pareikšto reikalavimo sumai – 31 424,00 Eur. Areštuodamas skolininkui priklausantį turtą, teismas uždraudė skolininkui kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, kitą turtą (akcijas) perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, palikdamas jam teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, kitą turtą (akcijas) valdyti bei jais naudotis. Areštuodamas skolininkui priklausančias pinigines lėšas, uždraudė skolininkui disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, leisdamas skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi.

Teismas padarė išvadą, kad kreditoriaus pareikšto reikalavimo suma (31 424 Eur) skolininkui A. B., kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė. Konstatavo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkas A. B., siekdamas išvengti galimo atsiskaitymo su kreditoriumi, gali bandyti turimą turtą paslėpti ar perleisti jį tretiesiems asmenims, kas galimai apsunkintų vėliau priimto teismo sprendimo (teismo įsakymo) realų ir savalaikį įvykdymą. Įvertinęs didelę reikalavimo sumą bei tai, jog skolininkas A. B. ilgą laiką vengia įvykdyti savo prievolinius įsipareigojimus (prievolė turėjo būti įvykdyta iki 2008 m. spalio 1 d.), teismas padarė išvadą, kad kreditorius pagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko turtą, nes nesiėmus šių priemonių kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti R. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; leisti skubiai vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Kreditorius savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kildina iš paskolos sutarčių, tačiau pačių dokumentų nepateikia. Nepriklausomai nuo to, kad teismo įsakymo instituto esmė yra ta, jog pareiškėjas neteikia teismui jokių rašytinių įrodymų, pateikdamas prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, tokia pati taisyklė negali būti taikoma prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien nurodymas, kad tarp šalių neva yra sudarytos paskolos sutartys, negali būti pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

4.2. Skolininkas nėra skolingas kreditoriui ir šis jo reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikyti ribojimai skolininkui yra nepagrįsti ir turi būti panaikinti. Toks kreditoriaus veikimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes kreditorius neturi jokios reikalavimo teisės į skolininką.

4.3. Kreditorius nėra nurodęs skolininko nesąžiningumo faktų ir juos patvirtinančių įrodymų, t.y. kad skolininkas kaip nors slepia savo turtą ar ketina tai daryti, todėl prezumpcija apie didelę ieškinio sumą šiuo atveju negali būti taikoma.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto A. B. atskirasis skundas netenkinamas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad kreditorius R. L. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą, prašydamas iš skolininko A. B. priteisti 27804,00 Eur skolą, 3620,00 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (27804 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – A. B. priklausančių paprastųjų vardinių UAB ,,C“ akcijų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ar piniginių lėšų areštą reiškiamo reikalavimo ribose. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą 31 424,00 Eur sumai.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria kreditoriaus reikalavimams užtikrinti areštuotas jo turtas, nurodydamas, kad skolininkas nėra skolingas kreditoriui, šis jo reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kreditorius nėra nurodęs skolininko nesąžiningumo faktų ir juos patvirtinančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, nesprendžia ginčo dėl materialinių teisinių santykių iš esmės, todėl neturi pagrindo analizuoti šalių tarpusavio santykių, šalių bendradarbiavimo klausimų vykdant įsipareigojimus. Apelianto turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pažymėtina, kad susiklosčiusi teisminė praktika rodo, jog esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai ieškinio užtikrinimo priemonės yra taikomos. Tai paaiškinama tuo, jog atsakovo pozicija, taip pat jo finansinis pajėgumas teismui šioje stadijoje dar nėra žinomi, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, kas reiškia, jog laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme įtvirtintas proceso šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.

Nagrinėjamu atveju skolininkui pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas dėl 31 424,00 Eur sumos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skolininkui A. B. pareiškus prieštaravimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovas R. L. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį ir pridėjo paskolos sutarties kopijas, iš kurių matyti, kad 2008-04-01 R. L. paskolino A. B. 50 000 Lt, o 2009-09-02 – 46 000 Lt. Paskolos sutartyse A. B. pasirašė, kad pinigus gavo. Taigi, kreditorius teismui pateikė jo reikalavimo teisę patvirtinančius įrodymus. Apeliantas atskirajame skunde pats pripažįsta, kad teismo įsakymo institutas nenumato prievolės kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti rašytinius įrodymus (CPK 436 straipsnis). Apeliantas, nurodydamas, jog kreditorius neturi reikalavimo teisės, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų: duomenų apie paskolos sumų sumokėjimą, reikalavimo teisių perleidimo fakto ar kt., iš kurių būtų galima spręsti apie kreditoriaus reikalavimo teisių pabaigą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2017-08-31 A. B. pirmosios instancijos teismui pateikė prieštaravimus dėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. teismo įsakymo, nurodydamas, jog nesutinka su kreditoriaus reikalavimu. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas su kreditoriaus R. L. pareikštais reikalavimais nesutinka, reikalavimo sumos nepripažįsta, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai vertino aplinkybę, jog skolininkas ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriumi, nors buvo įsipareigojęs skolą grąžinti iki 2008 m. spalio 1 d.

Kaip minėta aukščiau, skolininkas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti teismui įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių gerą jo turtinę padėtį, sudarančią sąlygas teismo sprendimo įvykdymui netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės egzistavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.