- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1257-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09425-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- L. S., UAB „Eigila“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria panaikintos atsakovo UAB „Eigila“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. Z. K. ir A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 25 654,89 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „Eigila“ ir L. S..
2013-04-08 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų UAB „Eigila“ ir L. S. kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą ieškinio sumai. Atsakovas UAB „Eigila“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2013-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos be pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-25 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutarties dalį, kuria atsakovui UAB „Eigila“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įvertinęs kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus apie atsakovo UAB „Eigida“ turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimo suma - 25 654,89 Lt, atsakovui nėra didelė, todėl nėra pagrindo taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovo UAB „Eigila“ prašymo panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo L. S. atžvilgiu teismas nenagrinėjo, nurodęs, kad UAB „Eigila“ nepateikė įrodymų, jog jis gali atstovauti ir atsakovą L. S..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas L. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto aplylinkės teismo 2012-04-25 nutarties, kuriuo prašo pakeisti šią nutartį, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartį, kuria atsakovams UAB „Eigila“ ir L. S. taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Nors atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė tik atsakovas UAB „Eigila“, tačiau atskiruoju skundu buvo prašomas panaikinti nutartį visa apimtimi. Todėl teismas, nustatęs, jog byloje nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimti. Teismas neįvertino, kad byloje yra skolininkų daugetas, kadangi pareikštu ieškiniu prašoma priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų. Vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, teismas turėjo atsižvelgti į abiejų bendraatsakovų bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai. Atsakovas UAB „Eigila“ kartu su atskiruoju skundu pateikė ir L. S. priklausančio nekilnojamojo turto registro išrašus, tačiau teismas šių įrodymų nevertino.
Atsakovas UAB „Eigila“ prašo tenkinti atsakovo L. S. atskirąjį skundą. Atsakovo UAB „Eigila“ teismui pateikti įrodymai, kad UAB „Eigila“ priklauso 18 žemės sklypų, o L. S. – 7 nekilnojamojo turto objektai, vertinant atsakovų turtinę padėtį bendrai, įrodo, kad jie yra finansiškai pajėgus įvykdyti ieškinio reikalavimus tuo atveju, jei teismas ieškinį trenkintų.
Atsiliepimas
Ieškovės pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas UAB „Eigila“ galėjo apskųsti tik nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos šio atsakovo atžvilgiu. Atsakovas L. S. galėjo pasinaudoti apeliacijos teise skųsdamas 2013-04-08 nutartį, tačiau to nepadarė. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimo dydis turi būti vertinamas kiekvieno atsakovo atžvilgiu atskirai, kad ieškovės galėtų reikalauti įvykdyti teismo sprendimą tiek iš UAB „Eigila“, tiek iš L. S..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esant skolininkų daugetui.
Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktinės aplinkybės, kurios leidžia padaryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Tokia aplinkybe paprastai laikoma didelė ieškinio suma. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškovas prašo taikyti visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t.y. vertinama, ar pagal bendrą visų atsakovų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele. Kai visų bendraskolių, bendrai paėmus, ar vieno iš bendraskolių (kelių bendraskolių) turtinė padėtis labai gera ir ženkliai viršija ieškinio sumą, o disponavimas turimu turtu, kuris yra likvidus, neapsunkintas, teismas neturėtų taikyti ieškinio užtikrinimo priemonių, kadangi nėra grėsmės, jog jų netaikius, bus neįvykdytas ieškovui galimai palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1458/2009 ir kt.).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-25 nutartyje nustatė, kad atsakovo UAB „Eigila“ turtinė padėtis yra gera ir ieškinio reikalavimo suma - 25 654,89 Lt, atsakovui UAB „Eigila“ nėra ženkli. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „Eigila“ pateikė įrodymus ir apie atsakovui L. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, nurodydamas, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti padengti ne tik iš UAB „Eigila“, bet ir ir L. S. turto. Tačiau, kaip jau minėta, teismui nustačius, kad bent vieno iš bendraskolių turimo turto užteks ieškinio reikalavimui patenkinti, laikinosios apsaugos priemonės turi būti naikinamos visoje apimtyje visų atsakovų atžvilgiu.
Atmestinas ieškovių argumentas, jog atsakovas L. S. galėjo pasinaudoti apeliacijos teise skųsdamas 2013-04-08 nutartį, tačiau to nepadarė, todėl neturi teisės apskųsti ir 2013-04-25 nutarties, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo atsakovo L. S. atžvilgiu klausimas šioje nutartyje nebuvo sprendžiamas.
Pažymėtina, jog atsakovų solidariosios atsakomybės atveju atsakovams reiškiamų reikalavimų negalima atskirti ir jie turi būti nagrinėjami kartu, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja privalomas procesinis bendrininkavimas (CK 6.6 str. 4 d., 5 d., CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Esant tokiai bendrininkavimo formai bei rūšiai, kiekvienas atsakovas turi teisinį interesą sprendžiant ne tik su jo, bet ir su kitų atsakovų procesinėmis teisėmis bei procesinėmis pareigomis susijusius klausimus. Todėl net ir atsakovas, dėl kurio teisių ir pareigų pirmosios instancijos teismas nesprendė priimdamas procesinį tarpinį sprendimą byloje (2013-04-25) gali būti apeliacijos subjektu. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2013-04-25 nutartimi išspręstas klausimas palietė abiejų bendraskolių teisinius interesus, nagrinėjamoje byloje atsakovas L. S. kaip solidarus skolininkas turėjo teisę apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, iš ieškovių Z. K. ir .A. R. lygiomis dalimis atsakovo L. S. naudai priteistinas atsakovo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis už atskirąjį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr.2-15822-592/2013, kuria atsakovo UAB „Eigila“ ir atsakovo L. S. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės“.
Priteisti atsakovo L. S. naudai iš ieškovių Z. K. ir A. R. lygiomis dalimis 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą.