Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-651/2017

Teisėja Raimonda Kulberkienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00106-2017-4

2017 m. spalio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas terminuota laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. D. M. įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti mokslą arba per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

Apeliantas kelia apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl įrodymų vertinimo. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai vadovaudamasis tik netiesioginiais ir abejotinais įrodymais, pripažino jo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Mano, kad dėl to buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. Prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. BK 20 straipsnio 3 dalis numato, kad kaip įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K–539/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais gali būti grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys Nr. 2K-597/2005, 2K-589/2006 ir kt.). D. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui už tai, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, bei ją perdavė A. V. ir tai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Kolegija, įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo.D. M. kaltė įrodyta vadovaujantis nuteistojo A. V. parodymais, kuris parodė, jog kanapes jam davė D. M., liudytojų A. M., pareigūno R. J. parodymais, 2016-08-08 slapto sekimo protokolu, kur užfiksuota, jog D. M. buvo susitikęs su A. V., kuris po to įsėdo į A. M. vairuojamą automobilį „Opel Corsa“ ir išvažiavo. Netrukus jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti klausantis D. M. pokalbių, kurie patvirtino, kad D. M. vykdė neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą, o šiai neteisėtai veiklai organizuoti naudojo mobilųjį ryšį.Nesutiktina su apeliantu, jog A. V. bei pareigūno R. J. parodymai kelia abejonių ir jais vadovautis nebuvo pagrindo. Pirma, nuteistojo A. V. ir pareigūno R. J. parodymai visiškai sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Antra, nuteistasis A. V. jau pirminės apklausos metu nurodė, jog kanapes jam davė D. M., šie parodymai nekito viso bylos nagrinėjimo metu, jie buvo nuoseklūs, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Trečia, nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. V. narkotines medžiagas galėjo gauti iš kitų asmenų. Vien aplinkybė, kad jis žinojo iš kur galima gauti narkotinių medžiagų ar A. M. nepaminėjo, jog į automobilį atsineštą lankstinuką gavo iš D. M., nepatvirtina, kad būtent 2016 m. birželio 8 d. jis jas įgijo iš kitų asmenų. Kaip minėta, nuteistojo A. V. nurodyta įvykių seka visiškai sutampa su kitais bylos duomenimis. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės matyti, kad D. M. (abonentinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 3-7) 2016-06-08 15:15:46 skambino A. V. (abonentinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79) ir susitarė, kad jie susitiks prie „L.“ (t. 1 b. l. 42-43). 2016-06-08 slapto sekimo protokole (2016-08-18 pažyma Nr.30-IL-12080) užfiksuota, kad 2016-06-08 buvo vykdomas D. M. bei su juo susijusių galimų bendrininkų slaptas sekimas ir nustatė, kad D. M. buvo susitikęs su dviem vyrais parkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) Kretingoje. Vėliau D. M. susitiko su A. V.. Po to A. V. atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įsėdo į A. M. vairuojamą automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Apžiūrėjus automobilį, rastas ir paimtas popieriaus lankstinukas yra žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 130-133). Nustatyta, kad rastame lankstinuke yra narkotinė medžiaga – kanapės (t. 1, b. l. 164-170). Taigi, nors kaip tvirtina apeliantas pats narkotinių medžiagų perdavimo faktas nebuvo užfiksuotas, tačiau visa įvykių seka patvirtina, kad A. V. įsigijo narkotines medžiagas – kanapes iš D. M.. Visas šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas pareigūnas R. J..Pažymėtina, kad teismas vertina byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys netiesioginiai įrodymai sudaro loginę seką ir įrodo, kad D. M. perdavė narkotines medžiagas A. V.. Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. M. kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, įrodymus įvertino tinkamai ir nepažeidė baudžiamojo proceso normų.

Dėl bausmės

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su D. M. paskirta bausme. Teigiama, jog bausmė yra akivaizdžiai per griežta, ji neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo, nuteistojo asmenybės, todėl turi būti švelninama.Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams.Kolegija, įvertinusi padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų (BK 11 str. 5 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad D. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi. Jokių neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nenustatyta. Vertinant nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgtina ir į neteisėtai disponuotą narkotinių medžiagų kiekį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, lemiantis nusikalstamos veikos kvalifikavimą, yra vertinamasis požymis, kurį konstatuojant būtina vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Pagal minėtas rekomendacijas nedideliu narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – kiekiu reikia laikyti ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos. D. M. neteisėtai disponavo labai nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 0,593 g. kanapių ir jų dalių. Ši aplinkybė rodo, kad D. M. padaryta nusikalstama veika nėra labai sunki ar itin pavojinga. Jo teigiama charakteristika taip pat suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra labai pavojingas.Esant išdėstytiems argumentams, nėra pagrindo skirti bausmę, artimą sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkiui. Kolegijos įsitikinimu, paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (2 metai) atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir leis įgyvendinti bausmės tikslus (BK 41 str.). Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju buvo pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 str.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl D. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kolegijos nuomone, patvirtina apelianto padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų vertinimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba rėmėsi netinkamais įrodymais ir dėl to priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Tačiau kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisingą bausmę, todėl yra pagrindas nuosprendį pakeisti ir D. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelninti ir paskirti dviejų metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo D. M. pakeisti.

D. M. paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dviejų) metų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.