- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- eI-3806-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03922-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 1.33.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Viktorijai Balčiūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui A. V. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-07-16 sprendimą Nr. 3R-277(AG-185/02-2015) ir palikti galioti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015-05-13 sprendimą (toliau – ir Sprendimas).
Pažymėdama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad pareiškėjas pateikė Agentūrai paraišką Nr. 2IM-KP-12-1-011136-PR001 (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisykles. Agentūra baigusi vertinti pateiktus dokumentus, 2015-05-13 sprendimu Nr. BRK-4562(12.4) nusprendė kompensuoti tik dalį pareiškėjo prašomos sumos (10 372,99 Eur vietoje 22 494,79 Eur). Pareiškėjas pagal projektą siekė gauti paramos lėšas rekreacinių ir gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbams (1,7 ha), 300 kv. m. kūdros kasimui, transporto priemonių parkavimo vietos (su žvyro danga) įrengimui, informacinio stendo, užtvaros įrengimui, lauko tualetų (4 vnt.) įrengimui, lieptui bei laužaviečių įrengimui. Agentūra vertindama pareiškėjo pateiktą dokumentaciją atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų, t. y. transporto priemonių parkavimo vietos (su žvyro danga) įrengimui, lauko tualetų (4 vnt.), liepto bei laužaviečių įrengimui rinkos vertė yra 5 791,07 Eur, neįskaitant PVM, tuo tarpu pareiškėjo deklaruota suma minėtoms investicijoms yra 18 970,11 Eur be PVM. Agentūra apie ekspertizės metu nustatytas rinkos kainas informavo pareiškėją, tačiau pareiškėjas 2015-03-19 atsakyme nenurodė jokios papildomos informacijos dėl ekspertizės metu nustatytų naetitikimų, todėl Agentūra mokėjimo prašymą įvertino remiantis turima dokumentacija bei ekspertizės metu nustatytomis rinkos kainomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas sutiko su Agentūros pritaikyta sankcija (paramos neskyrimo) stendo įrengimo darbams.
Pagrįsdama Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo neteisėtumą nurodė, kad nesutinka su Komisijos padaryta išvada, kad Agentūros sprendime nėra konkrečiai nustatyta, kokių konkrečių teisės aktų, paramos sutarties ar paramos paraiškos nuostatų nesilaikė pareiškėjas. Atsakovės teigimu, nors Komisija sprendime ir paminėjo visus teisės aktus, kuriuos nurodė Agentūra, tačiau mano, kad priimdama sprendimą Komisija sprendime nurodytų teisės aktų nevertino sistemiškai, todėl atitinkamai padarė nepagrįstą išvadą.
Nesutiko su Komisijos išvadomis, jog vien tik rinkos kainos tyrimas negali būti pagrindas taikyti sankciją, taip pat, kad Agentūros užsakyta 2015-03-04 ekspertinė konsultavimo ataskaita Nr. C-95 parengta išimtinai Agentūros pateiktais duomenimis ir viešai prieinama informacija. Šiuo aspektu atsakovė nurodė, kad Agentūra dar prieš mokėjimo prašymo galutinį vertinimą kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti visus duomenis, kurie padėtų kuo objektyviau vertinti mokėjimo prašymą, tačiau pareiškėjas papildomų dokumentų nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjo užsakytoje ekspertinėje ataskaitoje buvo analizuojami iš esmės tie patys darbai, tačiau jų kainos, dėl nežinomų priežasčių buvo nustatytos didesnės. Agentūra, siekiant kuo tiksliau nustatyti darbų vertę, papildomą patikrą atliko taip pat ir vietoje. Kai tuo tarpu pareiškėjo kviesti ekspertai kainas nustatė vertindami kito asmens padarytas geodezines nuotraukas. Agentūra pabrėžė, kad viršijančios rinkos kainą išlaidos negali būti finansuojamos kaip būtinos projekto įgyvendinimui. Agentūros teigimu, jos priimtas sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. atsiliepimo argumentais prašė atsakovės skundą atmesti.
Dėl skundo argumentų nurodė, kad Agentūra 2015-03-12 elektroniniu paštu informavo pareiškėją apie ekspertizės metu nustatytas rinkos kainas ir paprašė pateikti papildomą informaciją dėl nustatytų neatitikimų. Tačiau atsakovė iki skundo Komisijai parengimo atsisakė pareiškėjui pateikti susipažinti su Ekspertinio vertinimo ataskaita dėl ekspertizės metu nustatytų neatitikimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių pasisakyti dėl ekspertizės metu nustatytų neatitikimų (rinkos kainų teisingumo).
Atkreipė dėmesį, kad ekspertinio konsultavimo ataskaita yra nuasmeninta, todėl nėra aišku, kokie asmenys ją parengė bei kokia jų kompetencija. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovė, remiantis specialisto Aloyzo Sakalausko paskaičiavimais turėjo teisę padaryti išvadą, kad nekompensuojamos 1 648,03 Eur išlaidos, o ne 13 179,04 Eur, kaip nurodė atsakovė, o tuo tarpu pareiškėjui sutikus su nekompensuotinomis stendui skirtomis lėšomis, atsakovė, pareiškėjo teigimu, nekompensuotinomis turėjo teisę pripažinti viso 1 743,89 Eur išlaidas, o ne 12 121,80 Eur. Pareiškėjas taip pat sutiko su Komisijos išvadomis, kad Agentūros sprendimas taip pat neatitiko ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-07-16 sprendimo Nr. 3R-277(AG-185/02-2015) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2012-07-09 pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Žemės ūkio ministro 2008-03-20 įsakymu Nr. 3D-163 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Pareiškėjas 2015-01-09 Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (reg. Nr. 2IMKP-12-1-011136-MP001 (toliau – Mokėjimo prašymas). Agentūra Mokėjimo prašymą įvertino vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), nustatyta tvarka. Agentūra tikrindama Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu buvo išnagrinėti pareiškėjo su Mokėjimo prašymu pateikti dokumentai, pagrindžiantys turėtas išlaidas dėl padarytų investicijų.
Atlikusi ekspertizę Agentūra nustatė, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (transporto priemonių parkavimo vietų (su žvyro danga) (250 kv. m), lauko tualetų (4 vnt.), liepto (35 kv. m), liepto nardyti (2 vnt. po 10 kv. m), laužaviečių (7 vnt.)) rinkos vertė yra 5 791,07 Eur, neįskaitant PVM, kai tuo tarpu pareiškėjo deklaruojama suma minėtoms investicijoms yra 18 970,11 Eur be PVM. Agentūra apie ekspertizės metu gautus rezultatus informavo pareiškėją el. paštu., kartu prašydama pateikti papildomą informaciją dėl ekspertizės metu nustatytų neatitikimų. Pareiškėjas papildomos informacijos nepateikė, todėl Agentūra pateiktą Mokėjimo prašymą įvertino pagal turimus dokumentus ir ekspertizės metu nustatytomis rinkos kainomis.
Agentūra išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus 2015-05-13 sprendimu Nr. BRK-4562(12.4) nusprendė pareiškėjo patirtas išlaidas kompensuoti tik iš dalies, nekompensuojant 12 121,80 Eur paramos sumos. Pareiškėjui buvo nuspręsta išmokėti 10 372,99 Eur paramos sumą vietoj prašytos 22 494,79 Eur paramos sumos.
Nagrinėjamu atveju ginčo proceso šalių pozicijos išsiskyrė dėl pareiškėjo Mokėjimo prašyme deklaruotų kainų pripažinimo tinkamomis/netinkamomis finansuoti išlaidomis.
Administravimo taisyklių (2015-01-09 redakcija) 3 punktas reglamentuoja tinkamų finansuoti išlaidų sąvoką, tai įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant EB ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios EB ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms). Agentūra tikrina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atlieka administracinius patikrinimus ir nustato tinkamų finansuoti išlaidų sumą (Administravimo taisyklių 116 punktas).
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 19 punktą tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, padarytos ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo Agentūrai dienos. Projekte turi būti numatytos visos išlaidos, susijusios su projekto įgyvendinimu. Perkamos prekės turi būti naujos, nenaudotos, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti aiškiai išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos bendra suma. Tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiamas bent vienas komercinis pasiūlymas (Įgyvendinimo taisyklių 20 p.). Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kurios yra faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos (registruojama, jei tvarkoma apskaita), pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis (Įgyvendinimo taisyklių 21.3 p.). Netinkamas finansuoti išlaidas reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklių 23 punktas.
Paramos gavėjas po kiekvieno projekto įgyvendinimo etapo, kaip numatyta paramos sutartyje paramai gauti, pateikia nustatytos formos mokėjimo prašymą (78 p.). Vertinant mokėjimo prašymą, nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma (92 p.). Įvertinus mokėjimo prašymą, priimamas sprendimas: išmokėti visą paramos sumą, išmokėti dalį paramos sumos, atmesti mokėjimo prašymą (93.1–93.3 punktai). Paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas (110 p.).
Administravimo taisyklių 5.10 punkte nustatyta, kad siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, Agentūra gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).
Paramos sutarties 4 punkte taip pat yra nustatyta, kad paramos gavėjui kompensuojamos tik tiesiogiai susijusios, būtinos ir patirtos ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki Paraiškos pateikimo Agentūrai dienos (Paramos sutarties 4 punktas, Komisijos byla, b. l. 13–22).
Bylos medžiaga nustatyta, kad Agentūra vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.10 punkte nustatyta teise inicijavo pareiškėjo pateiktų išlaidų atitikties rinkos vertei įvertinimą. Agentūra kreipėsi į ekspertus dėl pareiškėjo Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų pagrįstumo. Agentūros užsakymu buvo parengta 2015-03-04 Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-95 (Komisijos byla, II t. b. l. 12). Ataskaitoje nurodyta, kad užduotis atlikta išimtinai tik Agentūros pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija ataskaitos dengimo datai; rengiant atskaitą nebuvo atsižvelgta į kitų šaltinių, nenurodytų šioje ataskaitoje, paaiškinimus ir informaciją. Iš atskaitos turinio matyti, kad joje aptarta kiekvieno statinio rinkos kaina atskirai bei nurodyta viršyta rinkos kaina. Pažymėtina, kad ataskaitos rengėjas Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nėra nurodytas (ataskaita nuasmeninta). Pareiškėjui sankcija – paramos dalies sumažinimas buvo skirta būtent Ekspertinio konsultavimo ataskaitos pagrindu, kurios duomenimis remiantis Agentūra konstatavo, jog pareiškėjo Mokėjimo prašyme deklaruotų dalies investicijų (transporto priemonių parkavimo vietų (su žvyro danga) (250 kv. m.), lauko tualetų (4 vnt.), liepto (35 kv. m.), liepto nardyti (2 vnt. po 10 kv. m.), laužaviečių (7 vnt.) kaina viršijo jų rinkos kainą. Agentūra apie taikytą sankciją pareiškėją informavo 2015-05-13 sprendimu, kuriame nurodyta, kad sankcija – paramos dalies sumažinimas pareiškėjui skirtina vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.1.8 papunkčiais, Įgyvendinimo taisyklių 110 punktu ir 111.4 papunkčiu.
Kaip nustatyta Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktyje, paramos sumažinimas taikomas jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė. Taigi, tokiu atveju Agentūra pagrįsdama taikytos sankcijos teisėtumą turėtų nurodyti, kokius konkrečiai pirkimus atlikus, prekių, paslaugų ar darbų kaina buvo nepagrįstai didelė. Kaip teisingai Sprendime nurodė Komisija, Agentūros 2015-05-13 sprendime nėra nurodyta, kokį konkretų pirkimo vykdymo tvarkos pažeidimą, šios nuostatos taikymo apimtyje yra padaręs pareiškėjas.
Administravimo taisyklių 197.1.7 papunktyje nustatyta, kad paramos sumažinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus; Įgyvendinimo taisyklių 111.4 punkte taip pat nustatyta, kad paramos sumažinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas. Nustatyta, kad Agentūra 2015-05-13 sprendimą taip pat argumentuoja ir Paramos sutarties 26.3 papunkčio, Administravimo taisyklių 253.13 papunkčio bei 114.4 papunkčio pažeidimais, kurie iš esmės taip pat susiję su tam tikrų Europos Bendrijos, nacionalinių teisės aktų pažeidimais, kitų paramos sutarties, ar paramos skyrimo sąlygų pažeidimais. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė Komisija, Agentūros 2015-05-13 sprendime nėra nurodytų, konkrečių teisės aktų, ar paramos sutarties nuostatų kurių nesilaikė pareiškėjas. Pažymėtina, kad Agentūra sprendime tik bendrai nurodžiusi nuorodas į atitinkamas teisės aktų nuostatas, kurias galimai pažeidė pareiškėjas, tačiau iš esmės nedetalizuota, kaip konkrečiai pasireiškė nurodytų teisės aktų pažeidimai. Šiuo aspektu atsakovės nurodyti argumentai dėl sisteminio nurodytų teisės aktų nuostatų vertinimo, nepateisina sprendimo teisėtumo. Taip pat nustatyta, jog Agentūra sprendimą dėl paramos dalies sumažinimo priėmė įvertinusi duomenis pateiktus Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje. Kaip matyti iš ataskaitos turinio, kiekvieno iš statinio nustatyta rinkos kaina nėra detalizuota, todėl iš esmės nėra aišku, kokiu būdu buvo paskaičiuota ataskaitoje nurodyta rinkos kaina. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad ji priimta viešai prieinama informacija, tačiau konkrečiai nėra nurodyta, kokia būtent vieša informacija buvo remtasi.
Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (VAĮ 8 str.). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 str. 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Taigi Agentūros 2015-05-13 sprendimo atitiktį įvertinus VAĮ 8 str. 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams nustatyta, kad Agentūrai sprendime bendrai nurodžius nuorodas į atitinkamas teisės aktų nuostatas, kurias galimai pažeidė pareiškėjas, iš esmės nėra detalizuota, kaip konkrečiai pasireiškė sprendime teisės aktų nuostatomis (Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.1.8 papunkčiai, Įgyvendinimo taisyklių 110 punktas, 111.4 papunktis) įvardinti pažeidimai, taip pat iš esmės nedetalizuoti ir Ekspertinėje vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys bei jų nustatymo pagrindai.
Pažymėtina, jog kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, kad Agentūra prieš priimant pareiškėjui neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą (sprendime priimta išvada – taikyti sankciją), privalėjo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti bei pagrįsti, kad pareiškėjas, dabar jau būdama ginčo santykių dalyviu, galėtų aiškiai suprasti jam teisines pasekmes sukeliančio sprendimo esmę.
Apibendrinant tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Agentūros 2015-05-13 sprendimas yra nepakankamai pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepakankamai motyvuotas, t. y. nenurodyta, kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos buvo pažeistos bei nepagrįstas Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje, kuri nagrinėjamo ginčo atveju buvo pagrindas sankcijai taikyti, paskaičiuotas rinkos kainų pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą, todėl, nagrinėjamu atveju, Komisija išnagrinėjusi Agentūros 2015-05-13 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atitiktį VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, priėmė pagrįstą išvadą, kad aptartų argumentų apimtyje yra pagrindas Agentūros 2015-05-13 sprendimą panaikinti, įpareigojant Agentūrą pareiškėjo 2015-01-09 Mokėjimo prašymą išnagrinėti iš naujo priimant naują sprendimą. Kaip pagrįstai sprendime nurodė Komisija, vertinant pareiškėjo prašymą iš naujo, taip pat turėtų būti įvertintos ir pareiškėjo tik Komisijai pateiktos lokalinės sąmatos, kuriose pateiktos pareiškėjo iniciatyva parengtos tam tikrų statinių statybos apskaičiuojamosios rinkos kainos.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad skundžiamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-07-16 sprendimas Nr. 3R-277(AG-185/02-2015) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti atsakovės skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.