- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- N-444-87-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarties R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. lapkričio 12 d. surašė R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2007 m. lapkričio 10 d., apie 21.30 val., Avižienių kaime vairuodama automobilį ir sukdama į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė apgadindama abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51, 53, 153 ir 271 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimu R. L. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė subendrintą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams.
II.
R. L. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama nutarimą pakeisti, t. y. už padarytus pažeidimus skirti baudą. Nurodė, jog savo kaltę pripažįsta ir dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl to, kad nuėjo pakviesti savo tėvą R. T., kad šis pasirūpintų po eismo įvykio apgadintu automobiliu, be to, eismo įvykio metu nukentėjusiųjų nebuvo, o dėl eismo įvykio aplinkybių visi jo dalyviai vieningai sutarė. Nurodė, jog su vyru augina mažametę dukterį, kurią kiekvieną dieną reikia nuvežti į sanatorinį (kvėpavimo ligomis sergančių) vaikų lopšelį „Eglutė“, taip pat rūpinasi senelio broliu, kuris yra pirmos grupės invalidas. Teigė, jog netekusi teisės vairuoti transporto priemones negalėtų tinkamai pasirūpinti šeimos nariais. Pažymėjo, jog vyro darbo užmokestis per mėnesį siekia 2000 Lt, šeima gyvena ūkiškai, turi pakankamai santaupų sumokėti baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartimi R. L. skundo netenkino konstatavęs, jog jos kaltė įrodyta pačios paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, autoavarijos vietos planu, tarnybiniu pranešimu. Dėl paskirtos nuobaudos teismas pažymėjo, jog Institucija, atsižvelgusi į nustatytą administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailestį, pagrįstai skyrė pažeidėjai sankcijose numatytas vidutinio dydžio nuobaudas, o išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti šiuo atveju ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nėra. Teismas nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad R. L. eismo įvykio metu vairavo būdama neblaivi, dėl ko ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nukentėjusysis G. L. teigė, kad įtarimą, jog vairuotoja buvo neblaivi, sukėlė nuo jos sklidęs alkoholio kvapas, ką patvirtino ir liudytoja apklausta jo žmona A. Z. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo atveju pasišalinimas iš eismo įvykio vietos vertintinas itin neigiamai, nes, kaip teismo posėdžio metu parodė nukentėjusysis, R. L. automobilyje be dviejų moterų vežėsi ir maždaug 5-8 metų vaiką, kas rodo poelgio neatsakingumą, be to, R. L. bandė klaidinti policijos pareigūnus siekdama, kad už eismo įvykį kaltę prisiimtų kitas asmuo – J. K.. Įvertinęs visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus teisme, teismas priėjo išvadą, jog Institucijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimu paskirtoji nuobauda nekeistina.
III.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartimi, R. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti skiriant jai ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jos amžių bei vairuotojos patirtį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Mano, jog paskirtoji nuobauda atitinka kriminalinės bausmės kriterijus. Pabrėžia, jog pažeidimo metu buvo blaivi, o teisė vairuoti būtina rūpintis neįgaliu giminaičiu bei sergančia dukra. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, todėl jo pagrindu priimtas Institucijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus bei akcentuodama, jog padaryti šiurkštūs KET pažeidimai. Pažymi, jog Vilniaus rajono policijos komisariatas skyrė nuobaudą atsižvelgęs į tai, jog R. L. nedirbo, be to, nedirba iki šiol, todėl neaišku, kokiomis lėšomis ši sugebėtų sumokėti baudą, juolab, kaip pati teigia, viena rūpinasi neįgaliu giminaičiu ir sergančia dukra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. L. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos ir nuobauda (pagal pažeidimo padarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą) individualizuota tinkamai.
R. L. pažeidimų neginčija, tačiau siekia nuobaudos rūšies pakeitimo grįsdama tokį prašymą ir ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo bei protingumo kriterijais.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis, pagal kurią apeliantei skirta subendrinta nuobauda, įtvirtino, jog dispozicijoje išdėstytos veikos padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.). Matyti, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi, įstatymas konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apeliantei skirtas griežtesnės alternatyvios nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – vidurkis atsižvelgus į padarytų pažeidimų pobūdį, nustatytą atsakomybę sunkinančią (pakartotinumas) bei lengvinančią (nuoširdus gailestis) aplinkybes. Su paskirta nuobauda sutiko pirmosios instancijos teismas pabrėždamas, jog skunde ir teisme nurodytos aplinkybės – šeimos sudėtis, rūpinimasis šeimos nariais, turimi turtiniai įsipareigojimai ir kt. - nesudaro pagrindo ją keisti, o teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjo duomenys, neigiamai charakterizuojantys R. L. Teisėjų kolegija tokią poziciją palaiko. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. sukelto eismo įvykio metu automobiliai buvo smarkiai apgadinti, iš eismo įvykio vietos pasišalinta, nors kitam eismo įvykio dalyviui prireikė medicininės pagalbos, todėl nevertinti padarytų pažeidimų kaip šiurkščių ir nelaikyti juos vienais iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų - teismas neturi jokio pagrindo. Apeliantė vis akcentuoja savo nuoširdų gailestį, tačiau į šią aplinkybę jau atsižvelgė Institucija parinkdama nuobaudą, todėl dar kartą teismams ją vertinti kaip atsakomybę lengvinančią – nėra teisinio pagrindo. Taip pat pastebėtina, jog R. L. teiginiai dėl tikrosios pasišalinimo iš eismo įvykio vietos priežasties (iš pačios paaiškinimų - nuėjimas pas tėvą pagalbos) paneigiami pirmine bylos medžiaga, t. y. 2007 m. lapkričio 12 d. pasiaiškinime apeliantė aiškiai nurodė, jog iš įvykio vietos pabėgo dėl to, jog pamačiusi du sudaužytus automobilius išsigando (b. l. 31). Visa tai tik sustiprina poziciją, jog apeliantė klaidindama teismą siekia nuobaudos sušvelninimo.
Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, kas, atsižvelgiant į jauną apeliantės amžių (1983 m. gimimo) bei padarytų per metus laiko KET pažeidimų skaičių, šiuo atveju ypatingai aktualu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog už ankstesnius KET pažeidimus apeliantei skirtos tik baudos, kurios, kaip matyti iš padarytų pažeidimų kiekio ir chronologijos (3 pažeidimai padaryti kas mėnuo), nuobaudoms keliamų tikslų nepasiekė, todėl efektyviausia nuobauda, siekiant joms keliamų tikslų, yra specialiosios teisės atėmimas. Rūpinimasis dukra bei ligotu giminaičiu nesudaro pakankamo pagrindo skirti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančią nuobaudą, nes tai akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Dėl apeliacinio skundo argumento, jog administracinio teisės pažeidimo byla iškelta niekiniu administracinio teisės pažeidimo protokolu, nes jame nenurodyta jį surašiusio asmens vardas, pavardė ir pareigos, kas numatyta ATPK 260 straipsnio 1 dalyje, pasakytina, jog toks teiginys visiškai nepagrįstas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr.5-V-462 (su pakeitimais, galiojusiais pažeidimo darymo metu) patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 26.3 punkte aiškiai nurodyta, jog pildydamas protokolo blanko skiltį „Pareigos, vardas, pavardė“ pareigūnas gali dėti asmeninį spaudą, kas šiuo atveju tinkamai atlikta.
Taigi, įvertinus byloje nustatytas nuobaudos individualizmui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog nei paskirtos nuobaudos rūšį, nei jos dydį keisti, kaip ir taikyti ATPK 30¹ straipsnį, įtvirtinantį mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką, pagrindų nėra. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.